Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-29 · Administracinė byla Nr. I2-1647-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-29Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
I2-1647-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04206-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
J. B. B.
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I2-1647-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04206-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. B. B.

atsakovo atstovėms Monikai Sinickaitei ir Loretai Graužinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. B. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-3-21 „Dėl poveikio priemonės skyrimo“ 3 punkte pateiktą sprendimą (toliau – ir Įsakymas) (1 t., b. l. 1–9).

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad apie pradėtą tyrimą sužinojo gavęs Tarnybos 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. (7.11) D2-1918. Tarnybos rašte nebuvo nurodytos priežastys dėl tokio tyrimo inkriminavimo, todėl mažoji bendrija „Barauda“ (toliau – ir Bendrija) 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 27-2019, be kitų klausimų prašė nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas atlikti tyrimą. Tarnyba į šį prašymą neatsakė. Iš Tarnybos 2019 m. birželio 18 d. rašto Nr. (7.11) D2-1686, kuris buvo atsiųstas vėliau, sužinojo, jog Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. TS-4 „Dėl atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo“ bus vertinamas auditoriaus atliktas finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB (toliau – ir Steponkus & Co) 2018 m. kovo 31d. tarpinių finansinių ataskaitų auditas.

Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. 27-2019, 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.11)D2-1943 nurodė, kad pareiškėjas privalo užtikrinti oficialiai deklaruoto ir Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) interneto svetainėje skelbiamo elektroninio pašto adreso veikimą ir mano pasiekiamumą per jį. Bendrija 2019 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu Tarnybai pateikė klausimus dėl pirmiau nurodytos auditoriaus pareigos. 2019 m. liepos 26 d. Bendrija išsiuntė Tarnybai priminimą, kad nebuvo atsakyta į elektroniniu paštu Tarnybai pateikti klausimus. Kadangi Tarnyba neteikė informacijos dėl tyrimo inkriminavimo priežasčių, Bendrija 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 30-2019 informavo Lietuvos Respublikos finansų ministrą p. V. Š. ir Valstybės kontrolierių A. D. apie Tarnybos direktoriaus neetišką elgesį.

Pareiškėjas skunde teismui detalizuoja Bendrijos kreipimusis į Finansų ministeriją, Valstybės kontrolierių ir kt., pažymėdamas, jog iš minėtų institucijų gavo tik formalius, nekonkrečius atsakymus. 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7.11) D2-2717 Tarnyba atsiuntė Finansinių ataskaitų audito kokybės apskaitos projektą ir pageidavo atsiliepimo į jį. Pareiškėjas savo vertinimą Tarnybai pateikė 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. 40-2019. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.11) D2-2767 pranešė, jog patvirtino 2019 m. spalio 11 d. galutinę finansinių ataskaitų audito kokybės ataskaitą Nr. A2-51 (toliau – ir Ataskaita).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Ataskaitos nuostatomis ir nurodo, kad I skirsnio „Bendroji dalis“ pirmo puslapio 3-je pastraipoje „Tyrimo iniciavimo pagrindas“ pateikti įrašai neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, jog Tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. TS-4 „Dėl atlikti audito kokybės tyrimo iniciavimo“ priėmė ne Tarnybos direktorius, o Audito kokybės patikrinimų vyriausioji specialistė, laikinai einanti skyriaus vedėjo funkcijas, nors tokia teisė jai nenumatyta. Pareiškėjo vertinimu, minėta specialistė praktinės patirties, atliekant auditą pagal tarptautinius audito standartus (toliau – ir TAS) ir ypač audituojant ūkio subjektų finansines ataskaitas, rengiamas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, visiškai neturi. Tokios patirties stokos negali kompensuoti LAR organizuojami auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai, kurie iš esmės neduoda jokios praktinės naudos, nes, dažniausiai naudojantis skaidrėmis, yra kartojamos finansinių ataskaitų audito įstatymo arba kai kurių kitų teisės aktų nuostatos. Tokius kvalifikacijos kėlimo kursus tikrasis tikslas – padidinti auditorių įmokas LAR išlaikymui.

Skunde nurodo, kad nėra aišku kokiais faktais yra grindžiamos „pagrįstos abejonės“, kurios buvo išdėstytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. S 2018/(21.15.E-2102)-12-4064 „Dėl finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados“ (toliau – ir Priežiūros tarnybos Raštas). Pareiškėjas pažymi, jog šio Priežiūros tarnybos Rašto nebuvo gavęs. Pastebi, kad Priežiūros tarnybai kilus abejonėms, galėjo kreiptis į pareiškėją, bet to nepadarė, o sukurpė jokiais faktais nepagrįstą skundą Tarnybai.

Pareiškėjas skunde teismui teikia Priežiūros tarnybos rašto vertinimą pažymėdamas, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos visiškai nesusijusios su finansinių ataskaitų auditu ir yra skirtos būtent kredito įstaigoms, o ne finansinių ataskaitų auditoriams. Tai ne finansinių ataskaitų auditorių kompetencijos klausimas. Tai – Priežiūros tarnybos funkcija. Finansinių ataskaitų auditorius neatlieka finansinių įstaigų sąskaitų audito ir toks auditas nenustatytas jokiame finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiame teisės akte arba Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Tarpinių finansinių ataskaitų audito nereglamentuoja nei Finansų įstaigų įstatymas nei kiti finansų maklerio įmonių veiką reglamentuojantys teisės aktai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Priežiūros tarnybos apskaitos politikos samprata nepagrįstai sureikšminta. Finansinis turtas turi būti vertinamas ne pagal apskaitos politiką, o pagal 9-ąjį tarptautinis finansinės atskaitomybės standartą „Finansinės priemonės“, kadangi: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo skirsnio „Sąjungos teisės aktai“ 288 straipsnyje (EB sutarties ex 249 straipsnyje) nustatyta: „Vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams. Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

9-tojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės priemonės“ 7.2.16. punkte nustatyta: „Tarpines finansines ataskaitas pagal 34-ąjį TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ rengiančiam ūkio subjektui nereikia taikyti šio standarto reikalavimų tarpiniais laikotarpiais iki taikymo pirmą kartą datos, jei tai neįmanoma (kaip apibrėžta 8-ajame TAS); Auditorių teisės ir pareigos nustatytos Finansinių ataskaitų audito įstatymo 36 straipsnyje „ Auditorių teisės ir pareigos“. Auditorius taip pat privalo atsižvelgti ir į specifinius reikalavimus, nustatytus atskiruose teisės aktuose.

Pabrėžia, jog visų teisės aktų reikalavimus įvykdė pilna apimtimi ir išdėstė audito ataskaitos VI skyriuje „Pastebėjimai dėl specifinių reikalavimų, nustatytų atskiruose teisės aktuose, laikymosi“, į kuriuos Tarnybos tyrėjai nekreipė dėmesio. Pažymi, jog metodologinės priemonės, koks turėtų būti apskaitos politikos turinys pagal Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (toliau – ir TFAS), nė viena Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucija iki šiol nėra parengusi. Priežiūros tarnybos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. S 2018/(21.15E-2102)-12-4600 „Dėl finansų maklerio įmonės Steponkus & Co FM AB tarpinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados“ pateikiama patikslinta informacija, kad Priežiūros tarnyba neatliko finansų maklerio įmonės Steponkus & Co inspektavimo, todėl nurodyti konkrečios įtakos dėl nepritaikyto naujojo 9 TFAS nuostatų negali, tačiau pažymima, kad įmonė Steponkus & Co galimai net nevertino skolininko būklės dėl tikėtinų nuostolių galimybės, tačiau einamųjų metų rezultate pripažino 3 347,7 tūkst. eurų pelno (iš vieno sandorio ir tai yra reikšminga suma įmonei), o į bendrą pirmojo lygio kapitalą (CET1) norėjo įtraukti 1 059,9 tūkst. eurų. Be to, kad finansinio turto apskaitai nebuvo pritaikytas 9 TFAS, pagal pridėtą įmonės apskaitos politikos taikomų standartų ir aiškinimų sąrašą matyti, kad yra taikomi ne visi ES Komisijos patvirtinti standartai (pvz. pajamų pripažinimui taikomas nebegaliojantis 18 TAS, o ne 15 TFAS), kas yra laikoma neatitikimu TFAS, nes patvirtinti standartai turi būti taikomi pilna apimtimi. Tarnybai pateikė Steponkus & Co 2018 m. kovo 31d. tarpines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą. Pareiškėjo teigimu, sunku pateikti argumentus, kuriais galėtų paneigti tokius Priežiūros tarnybos niekuo nepagrįstus ir realios tikrovės neatitinkančius įrašus.

Kitas pareiškėjo skundo argumentas yra tas, kad Tarnyba ignoravo jo prašymus ir prašomų dokumentų kopijų nepateikė, o tyrimą iniciavo remiantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kas pareiškėjo vertinimu, laikytina, jog tyrimas atliktas neturint visiškai jokio pagrindo.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Ataskaitos 7 puslapio 7-je pastraipoje yra nurodoma, jog atliekant tyrimą didžiausias dėmesys buvo skiriamas Priežiūros tarnybos Rašte ir 2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros tarnybos rašte Nr. S 2018/(21.15E-2102)-12-4600 nurodytoms aplinkybėms ir ypač audito sričiai, kurioje Priežiūros tarnybos nuomone, buvo padaryti pažeidimai, tačiau šių raštų turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, nes Tarnyba nepateikė pareiškėjui šių raštų kopijų.

Pažymi, jog Įsakyme net neužsimenama, kad tyrimo pagrindinė priežastis buvo būtent Priežiūros tarnybos nepagrįstas skundas, o dominuoja tik niekuo nepagrįstų Tarptautinio audito standarto pažeidimų akcentavimas. Pareiškėjo vertinimu, tai atlikta, siekiant užmaskuoti tyrimo absurdiškumą. Įsakymo 3 punkte nurodytą įrašą vertina kaip visiškai nesuprantama, nes sąvokos „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra numatytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūra Tarnyboje neįprastai formalizuota. Pareiškėjo nuomone, įprastai vienoki ar kitokie nutarimai priimami posėdyje, o ne protokoluose. Tarnybos komiteto posėdyje, pasak pareiškėjo, pateikiama „kažkokia nuomonė“, o po 6–7 dienų įforminamas ne komiteto posėdžio, o protokolo nutarimas. Pasak pareiškėjo, protokolo nutarimo, o ne komiteto posėdžio data yra nutarimo priėmimo dominantė. Pareiškėjas teigia, kad tai vienintelis toks pareiškėjui žinomas atvejis jo ilgametėje veikloje, todėl tokių Audito priežiūros komiteto nutarimų teisėtumas pareiškėjui yra abejotinas.

Pažymi, jog nuo Ataskaitos 7 puslapyje nurodyta informacija apie tirtą auditą, toliau pateikta informacija ir išvados, yra beletristinio turinio, o išvardinti TAS tariami pažeidimai nepagrįsti jokiais faktais ir prieštarauja Tarnybai pateiktų audito įrodymų duomenims, parengtiems pagal audito darbo dokumentų rengimo kompiuterinę programą. Ataskaitos 13 puslapyje III skirsnyje „Išvados“ nurodyti TAS pažeidimai yra „iš piršto laužti“, yra teorinio turinio, nes nei vienas konkretus TAS pažeidimo faktas, įrodantis, kad pareiškėjas šio audito metu turėjo įvardinti, nurodyti, akcentuoti, atkreipti dėmesį ar pan. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nemato reikalo jų vertinti ar kitaip komentuoti, nes Tarnybos vadovas ir tyrėjai stengiasi įrodyti tai, ko, pasak pareiškėjo, negalima įrodyti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 98–113).

Atsiliepime smulkiai detalizavo faktines aplinkybes pažymėdama, kad į visus pareiškėjo kreipimusis atsakė, skundžiamame Įsakyme konkrečiai konstatuoti pareiškėjo pažeidimai, nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis Įsakymas yra priimtas, remiamasi Ataskaita, kuri laikytina sudedamąja Įsakymo dalimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skundo 10 punkte nurodomus teiginius vertina teisiškai nereikšmingais sprendžiant Įsakymo teisėtumo klausimą, kadangi pagal Tarnybos darbo reglamento nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V1-267, 63 punkto nuostatas prieš dokumentų registravimą Tarnyboje dokumentų valdymo sistemoje, Tarnybos direktoriui tvirtinti turi būti pateikiami 63.3.3 papunkčio nuostatose įtvirtinti Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus rengiami sprendimai dėl galimo audito kokybės tyrimo inicijavimo. Sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, kad Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, L. G., neturėjo teisės priimti sprendimo inicijuoti pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo. Tarnyba laiko nereikšmingus ir pareiškėjo teiginius, kad Tarnybos darbuotoja L. G. praktinės patirties, atliekant auditą pagal tarptautinius standartus ir ypač audituojant ūkio subjektų finansines ataskaitas, rengiamas pagal TFAS, visiškai neturi, kadangi Audito įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog, Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą atlieka Tarnybos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse, o kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, Tarnybos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintys ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito srityje ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį ir šiuos reikalavimus. Pabrėžia, jog Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, L. G. atitinka pilna apimtimi.

Tarnyba atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde teismui iš esmės bando paneigti Priežiūros tarnybos skundo aplinkybes, o ne Ataskaitoje, Įsakyme konstatuotus pažeidimus, jų turinį, ar Įsakymo priėmimo procedūras. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjo įvardintuose teisės aktuose (ar jų dalyse) auditoriaus ar audito įmonės pareiga informuoti audituojamų įmonių vadovus ir valdymo organus apie vienų ar kitų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų galiojimo pradžią, pakeitimus ar panaikinimą nenustatyta laiko nepagrįstais, kadangi be pareiškėjo nurodytų teisės aktų (ar jų dalių), vadovaujantis Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, auditorius ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi TAS reikalavimų. Akcentuoja, jog pareiga auditoriui informuoti vadovybę apie tai, kad apskaitos politika neatitinka TFAS galiojusiems 2018 m. sausio 1 d. ir apie naujų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams kyla iš 260-ojo TAS 9, 16 ir 23 dalių reikalavimų. Pareiškėjas, neinformuodamas vadovybės, kad apskaitos politika neatitinka TFAS, galiojusių 2018 m. sausio 1 d., ir apie naujų standartų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams, pažeidė 260-ojo TAS 9, 16 ir 23 dalių reikalavimus, ir tai buvo konstatuota Įsakyme.

Nesutinka su pareiškėjo skundo 11.2 papunktyje išdėstytais teiginiais, kadangi jie yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesusiję su Įsakymo teisėtumu. Atkreipia dėmesį, jog Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, jog finansinių ataskaitų audito tyrimas Tarnybos sprendimu gali būti pradėtas, kai valstybės institucijos, LAR, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Tarnybą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, o to paties straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Tarnybą pranešant apie galimą (galimus) Audito įstatymo ir (arba) Reglamento nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus tyrimus nagrinėjami Tarnybos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šioje dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas kvestionuoja Priežiūros tarnybos teisę pateikti skundą Tarnybai, o ne Ataskaitoje, Įsakyme konstatuotus Tarnybos pažeidimus ir jų turinį, ar Įsakymo priėmimo procedūras, todėl, Tarnybos vertinimu šie pareiškėjo teiginiai, sprendžiant klausimą dėl Įsakymo teisėtumo, neturi būti vertinami.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jei tyrimas atliktas nurodant tik tokį pagrindą (Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu) reiškia, kad jokio pagrindo nebuvo, pažymi, kad šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti prielaidą, jog Tarnyba vadovaudamasi Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, negalėjo inicijuoti pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, juo labiau, kai Audito įstatymas aiškiai nustato pagrindą, kuriuo remiantis gali būti pradedamas finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginius, jog nurodytų Priežiūros tarnybos raštų turinys pareiškėjui nežinomas, nes Tarnyba nematė reikalo tenkinti daugkartinių prašymų pateikti jų kopijas, laiko ne tik, kad nepagrįstais, bet ir klaidinančiais. Atkreipia dėmesį, jog Tarnyba 2019 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (7.11)D2-3110 atsakydama į pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. prašymus pateikti dokumentų, susijusių su Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo „inkriminavimu“ kopijas, konkrečiai dėl pareiškėjo reikalavimų pateikti Priežiūros tarnybos skundo kopiją, nurodė, kad vadovaujantis Audito įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata ir Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo tvarkos aprašas), 49 punktu, Tarnyba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo auditoriaus atsiliepimų dėl audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto pateikimo ar jų pateikimo termino pabaigos datos, išnagrinėjusi atsiliepimų turinį, parengia ir patvirtina galutinę ataskaitą ir ją raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui. Tarnybos rašte atkreiptas pareiškėjo dėmesys, į tai, kad minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuotas Priežiūros tarnybos skundo teikimas auditoriui. Be to, pareiškėjui buvo pateiktas paaiškinimas, kad 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.11) D2- 2767 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos“ pareiškėjui pateiktoje Ataskaitoje yra nurodoma su Priežiūros tarnybos skundu, Tarnybos prašymu ir su Priežiūros tarnybos skundu patikslinimu susijusi informacija. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad tokia informacija yra nurodyta ir kartu su šiuo raštu teikiamame Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendime Nr. TS- 4, todėl Tarnyba informavo pareiškėją, kad neteiks pareiškėjui Priežiūros tarnybos skundo, Tarnybos prašymo patikslinti skundą ir Priežiūros tarnybos patikslintų skundo aplinkybių. Tarnyba akcentuoja, kad Audito įstatymo ir susijusių teisės aktų nuostatose, tokių dokumentų pateikimas nėra reglamentuotas, kuriais vadovaujantis Tarnyba turėjo pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus, t. y. Priežiūros tarnybos skundą, Tarnybos prašymą patikslinti skunde išdėstytas aplinkybes ir Priežiūros tarnybos skundo patikslintas aplinkybes. Visos esminės pareiškėjo prašomų dokumentų aplinkybės yra nurodytos tiek Ataskaitoje, tiek Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendime Nr. TS-4, ir pareiškėjas skunde jas plačiai komentuoja ir bando jas paneigti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui nėra žinomas Priežiūros tarnybos skundo, Tarnybos prašymo patikslinti skundą ir Priežiūros tarnybos patikslinto skundo aplinkybių turinys.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Įsakymo 3 punktas apskritai nesuprantamas, nes pasak pareiškėjo, sąvokos „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra numatytas, laiko visiškai nepagrįstu. Audito įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog LAR, suderinę su Tarnyba, nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką. Pagal kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo, patvirtinto LAR prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.6, 11 punkto nuostatas (toliau – ir Kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašas), asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, laiko šiuos egzaminus: bendrasis, teisės, mokesčių, apskaitos ir audito. Bendrasis egzaminas laikomas iš šių sričių: informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų, verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos, matematikos ir statistikos, įmonių finansų valdymo pagrindinių principų. Taigi, akivaizdu, kad pagal minėto Kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo nuostatas apskaitos kvalifikacinis egzaminas yra vykdomas ir tokia sąvokos formuluotė atitinka Audito įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sritis, kurios tikrinamos kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo Skundo 18 punkte Pareiškėjo pateikto teiginio laikyti pagrįstu.

Nesutinka su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūra Tarnyboje neįprastai formalizuota. Pabrėžia, kad vadovaujantis Audito priežiūros komiteto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1K-95 (toliau – ir Audito priežiūros komiteto nuostatai), 7.2 papunkčio nuostatomis, Audito priežiūros komitetas teikia nuomonę Audito įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, o vadovaujantis Audito priežiūros komiteto nuostatų 29 punkto nuostatomis sprendimas, kuriame suformuluojama Audito priežiūros komiteto nuomonė, patarimas, išvados ir pan. posėdyje priimamas balsuojant atviru vardiniu balsavimu, kiekvienas narys balsuoja „už“ (pritaria aiškiai suformuluotam sprendimui) arba „prieš“ (nepritaria sprendimui). Be to, pagal Audito priežiūros komiteto nuostatų 31 punktą, Audito priežiūros komiteto sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių narių. Dar daugiau, Audito priežiūros nuostatų 35 punkto nuostatose yra įtvirtinta, kad Audito priežiūros komiteto sprendimai (posėdžiuose priimami nutarimai) įrašomi posėdžių protokoluose, o pagal Audito priežiūros komiteto nuostatų 36 punktą, protokolo projektas turi būti surašomas per 3 darbo dienas po Audito priežiūros komiteto posėdžio dienos ir išsiunčiamas suderinti Audito priežiūros komiteto nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais. Be to, pagal Audito priežiūros komiteto nuostatų 39 punktą posėdžio protokolas ir balsavimo elektroninio ryšio priemonėmis protokolas turi būti pasirašytas po posėdžio ne vėliau kaip per 7 darbo dienas posėdžio pirmininko ir posėdžiui sekretoriavusio asmens. Taigi, akivaizdu, jog pagal aukščiau įvardintus Audito priežiūros komiteto nuostatų punktus, Audito priežiūros komiteto sprendimai yra priimami posėdyje, o vėliau įrašomi posėdžių protokoluose. Pareiškėjo teiginius, kad po 6–7 dienų įforminamas ne komiteto posėdžio, o protokolo nutarimas, dėl ko būtų galima abejoti Audito priežiūros komiteto nutarimų teisėtumu, yra visiškai neatitinkantys faktinės situacijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginius, kad 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu vėl pareikalavus, kad Tarnyba pateiktų ne Audito priežiūros komiteto protokolų išrašus, o jų kopijas, tačiau Tarnyba ignoravo ir šį prašymą, vertina kaip nepagrįstus. Atkreipia dėmesį, jog pagal prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), 25 punktą prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Šiuo atveju, pagal aukščiau nurodytų Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 25 punktą, 20 darbo dienų terminas pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą, pareiškėjo skundo teismui pateikimo dienai nebuvo suėjęs. Atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 19 d.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyboje gautas Priežiūros tarnybos prašymas ištirti pareiškėjo atliktą finansų maklerio įmonės Steponkus&Co auditą ir informuoti apie tai Priežiūros tarnybą (1 t., b. l. 114–115).

Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (7.7)D2-2545 kreipėsi į Priežiūros tarnybą papildyti Rašte pateikiamą informaciją ir pateikti papildomus dokumentus susijusius su pareiškėjo atliktu Steponkus&Co auditu (1 t., b. l. 116).

2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros Tarnyba pateikė Tarnybai prašomą papildyti informaciją ir prašomus dokumentus (1 t., b. l. 117).

2018 m. rugsėjo 25 d. Tarnybos direktoriui pateikta Audito kokybės patikrinimų skyriaus pažyma Nr. A2-57 dėl Priežiūros tarnybos skundo nagrinėjimo termino pratęsimo (1 t., b. l. 141–142).

Tarnyba 2018 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (7.7)D2-2850 informavo Priežiūros tarnybą apie Priežiūros tarnybos skundo nagrinėjimo termino pratęsimą (1 t., b. l. 143).

2018 m. spalio 8 d. priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolas Nr. Al-10, kuriame įformintas Audito priežiūros komiteto sprendimas, priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio metu, pradėti pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimą (1 t., b. l. 144–150).

2018 m. spalio 15 d. Tarnybos direktoriui pateiktas Audito kokybės patikrinimų skyriaus sprendimas Nr. TS-4 dėl pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo (1 t., b. l. 151–153 ).

Tarnyba 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. (7.22)D2-3030 informavo Priežiūros tarnybą apie priimtą sprendimą atlikti pareiškėjo finansų maklerio įmonės Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą (1 t., b. l. 154).

2019 m. birželio 18 d. Tarnyba raštu Nr. (7.11)D2-1687 kreipėsi į LAR su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją ir pateikti MB „Barauda“ 2016 metų, 2017 metų, 2018 metų metinių ataskaitų, kurias Audito įmonė yra pateikusi LAR (1 t., b. l. 157).

Tarnyba 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. (7.11)D2-1686 informavo pareiškėją dėl audito kokybės tyrimo pradžios ir reikalingų dokumentų pateikimo (1 t., b. l. 185–186).

LAR 2019 m. birželio 19 d. pateikė prašomą informaciją ir dokumentus (1 t., b. l. 158).

2019 m. liepos 15 d. Tarnybos direktoriaus pavaduotojui pateikta Audito kokybės patikrinimų skyriaus pažyma Nr. A2-33 dėl Pareiškėjo finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo sustabdymo (1 t., b. l. 181).

Tarnyba 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. (7.11 )D2-1918 kreipėsi į pareiškėją su pakartotiniu prašymu pateikti audito darbo dokumentus ir informavo pareiškėją apie sustabdytą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą (1 t., b. l. 15).

2019 m. liepos 16 d. pareiškėjas raštu prašė Tarnybos pakartotinai išsiųsti 2019 m. birželio 18 d. Tarnybos raštą Nr. (7.11)D2-1686, ir informavo, kad nebuvo, nėra ir nebus jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų pateikti prašomų dokumentų Tarnybos nustatytu laiku (1 t., b. l. 182).

Tarnyba 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.11 )D2-1943 pakartotinai išsiuntė pareiškėjui Tarnybos 2019 m. birželio 18 d. raštą Nr. (7.11 )D2-1686 ir nustatė papildomą terminą pateikti pareiškėjo atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų darbo dokumentus (1 t., b. l. 183).

2019 m. liepos 19 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją (1 t., b. l. 187), o 2019 m. liepos 26 d. pakartotinai elektroniniu paštu pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2019 m. liepos 19 d. elektroniniame laiške keliamais klausimais (1 t., b. l. 189).

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnyba nurodydamas, kad kompiuterinėse laikmenose saugomų ADD atranka ir jų išsiuntimas nesudaro sunkumų, tačiau, nežinodamas kokiu būdu juos patvirtinti, juos pateikia tokiame pavidale, kokiame jie saugomi Audito įmonės kompiuterinėse laikmenose, ir informavo, jog su archyvinėje audito byloje saugomais ADD, t. y. popieriniais audito darbo dokumentais, kviečia susipažinti įmonės buveinėje (1 t., b. l. 199) .

2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl Tarnybos direktoriaus galimai neetiško elgesio (1 t., b. l. 191–196).

2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija kreipėsi į Tarnybą su prašymu iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. pateikti pagal pareiškėjo įmonės 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte pateiktus klausimus, susijusius su audito įmonės atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimu, audito įmonės kontaktinės informacijos atnaujinimu, audito darbo dokumentų pristatymu, audito įmonės tinkamu informavimo ir priimtų sprendimų terminais (2 t., b. l. 1).

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2181 pateikė atsakymus į pareiškėjo 2019 m. liepos 19 d., 26 d., 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniuose laiškuose keliamus klausimus ir prašė pareiškėjo iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikti Tarnybai patvirtinimą, jog 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu pareiškėjo pateikta finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimui atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito darbo dokumentų byla yra vientisa, arba kitu atveju prašė iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikti trūkstamus dokumentus užtikrinant jau pateiktos darbo dokumentų bylos vientisumą ir patvirtinimą, kad užbaigta audito darbo dokumentų byla perduota pilna apimtimi (2 t., b. l. 8–10).

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (7.6)D2-2183 pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai prašomą informaciją (2 t., b. l. 2–7).

Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. audito įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl Tarnybos gauto atsakymo į pareiškėjo 2019 m. liepos 19 d. 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroninius laiškus (1 t., b. l. 12–16).

2019 m. rugpjūčio 22 d. Tarnybos direktoriui pateikta Audito kokybės patikrinimų skyriaus pažyma Nr. A2-37 dėl pareiškėjo finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo sustabdymo (2 t., b. l. 17).

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2266 informavo pareiškėją, jog priėmė sprendimą sustabdyti pareiškėjo finansinių ataskaitų audito tyrimą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ir pranešdama, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. 9.00 val. Tarnybos atstovai, paskirti atlikti tyrimą, atvyks į audito įmonės buveinę, prašė pareiškėjo patvirtinti, kad pareiškėjui tinka susitikimo data bei laikas (2 t., b. l. 18).

2019 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija raštu informavo pareiškėją, kad remiantis pareiškėjo ir Tarnybos pateikta informacija, Tarnybos veiksmai atliekami vadovaujantis Audito įstatymo nuostatomis, pažymint, jog Tarnyba savo veikloje vadovaujasi ne tik Tarnybos nuostatais, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir kitais teisės aktais (2 t., b. l. 19).

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarė pareiškėjo atlikto audito tyrimo planas Nr. A2-41 (2 t., b. l. 24–25).

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. audito įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl gauto Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. rašto (2 t., b. l. 32–37).

2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą, kreipimosi kopiją siunčiant ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, su klausimais į kuriuos Tarnyba pateikusi atsakymus į pareiškėjo šiuo kreipimusi keliamus klausimus, galės atvykti į audito įmonės buveinę (2 t., b. l. 26–31).

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2403 kreipėsi į pareiškėją nurodydama, kad įvertinus tai, jog nebuvo sudarytos sąlygos Tarnybos atstovams, atliekant pareiškėjo atlikto finansų maklerio įmonės Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, atvykti į audito įmonės buveinę ir susipažinti su popieriniais audito darbo dokumentais, tyrimas bus atliekamas vertinant 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktus audito darbo dokumentus (2 t., b. l. 38 ).

2019 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą, kreipimosi kopiją siunčiant ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, nurodydamas, kad susipažinęs su gauto rašto turiniu, kuriuo yra informuojamas kaip bus atliekamas audito kokybės tyrimas, pranešė, kad tai visiškai nesusiję nei su pareiškėjo asmenybe nei su pareiškėjo audito įmone, o tai yra Tarnybos vidaus reikalas (2 t., b. l. 40).

2019 m. spalio 7 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą primindamas, jog negavo atsakymo į 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo rašte keliamus klausimus (2 t., b. l. 44).

Tarnyba 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2699 pateikė pareiškėjui atsakymus į 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo raštuose keliamus klausimus (2 t., b. l. 41–43).

2019 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pateikė atsakymą į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 14 d. raštuose pateiktą nuomonę (2 t., b. l. 52–53).

2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, kad Tarnybos raštu buvo atsakyta tik į kelis klausimus ir atsakymas bus panaudotas kaip papildomas įrodymas apie Tarnybos sąmoningą nenorą bendrauti su pareiškėju taip, kaip to reikalauja civilizuotos demokratinės valstybės teisės aktai (2 t., b. l. 51 ).

Tarnyba 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2717 pareiškėjui elektroniniu paštu ir registruotu paštu audito įmonės buveinės adresu išsiuntė atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą (2 t., b. l. 54 ).

2019 m. spalio 8 d. pareiškėjas elektroniniu paštu patvirtino, kad atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą gavo ir nurodė, jog pateiks atsiliepimą į atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projektą (1 t., b. l. 51 ).

Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikė audito įmonės vardu parengtą atsiliepimą dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto, o 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė audito įmonės vardu parengtą papildytą atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos projekto vertinimą nurodydamas, kad buvo paskubėta ir pridėtas ne tas variantas (1 t., b. l. 59–61).

Tarnyba 2019 m. spalio 11 d. parengė pareiškėjo atlikto audito tyrimo ataskaitą Nr. A2-51 (2 t., b. l. 130–132) ir 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.1 l)D2-2767 pareiškėjui elektroniniu paštu ir registruotu paštu audito įmonės buveinės adresu išsiuntė Ataskaitą (2 t., b. l. 134).

2019 m. spalio 14 d. pareiškėjas elektroniniu laišku informavo Tarnybą, kad jokie audito įmonės ar pareiškėjo pasiaiškinimai nebus teikiami, nes pakankamai aiškiai ir suprantamai ataskaitos turinys jau buvo įvertintas ir apie tai Tarnybai buvo oficialiai pranešta (3 t., b. l. 156 ).

Tarnybos 2019 m. spalio 24 d. teikimas Nr. A2-53 „Dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo rezultatų (auditorius J. B. B.)“ buvo pateiktas Audito priežiūros komitetui (2 t., b. l. 198–200).

Tarnybos 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2879 pareiškėjas informuotas apie Audito priežiūros komiteto posėdį (3 t., b. l. 1).

2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pranešti 2019 m. lapkričio 5 d. Audito priežiūros komiteto posėdyje dalyvausiančių Audito priežiūros komiteto narių elektroninius paštus (3 t., b. l. 53).

2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl „tendencingai inspiruoto“ ir atlikto Steponkus&Co finansinių ataskaitų rinkinio 2018 m. kovo 31 d. audito kokybės tyrimo (3 t., b. l. 4–23).

2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą dėl dokumentų kopijų pateikimo (3 t., b. l. 2).

Tarnyba 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. (7.11 )D2-2913 informavo pareiškėją, kad Audito priežiūros komiteto personalinė sudėtis yra patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1K-95 „Dėl Audito priežiūros komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ ir nurodė, kad minėta informacija yra vieša ir su ja pareiškėjas gali susipažinti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre (3 t., b. l. 54).

2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininką, kreipimosi kopiją siunčiant Tarnybai, dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grubių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo (3 t., b. l. 55–89).

2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas audito įmonės vardu kreipėsi į Tarnybą dėl dokumentų kopijų pateikimo (3 t., b. l. 108 ).

2019 m. lapkričio 13 d. priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio protokolas Nr. Al-10, kuriame įformintas Audito priežiūros komiteto sprendimas, priimtas Audito priežiūros komiteto posėdžio metu, nepritarti Tarnybos siūlymui pareiškėjui paskirti įspėjimą, o siūlyti Tarnybai vadovaujantis Audito įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pareiškėjui pavesti perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą, per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos (3 t., b. l. 90–95).

Tarnybos direktorius 2019 m. lapkričio 15 d. priėmė Įsakymą, kuriame, vadovaujantis Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 57 straipsniu, 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, Tarnybos 2017 m. kovo 13 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-14 „Dėl Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimo, jį atliekančių darbuotojų parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo 60 punktu, įvertinus finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytus 2019 m. spalio 11 d. finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje Nr. A2-51, ir atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 5 d. vykusiame Audito priežiūros komiteto posėdyje teiktą nuomone, įformintą 2019 m. lapkričio 13 d. Audito priežiūros komiteto protokolo nutarimu Nr. A1-10-1 ir Ataskaitoje pateiktas išvadas konstatavo, kad auditorius J. B. B. atlikdamas Steponkus&Co 2018 m kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitą auditą pažeidė Įsakymo 1 punkte išvardintus teisės aktus (3 t., b. l. 97–99). Įsakymo 3 punktu nusprendė sustabdyti auditoriaus J. B. B. auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pareiškėjui pavesta perlaikyti kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įsakymo 3 punkte pateiktą sprendimą (1 t., b. l. 1–9).

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo 3 punkto, kuria buvo sustabdytas auditoriaus J. B. B. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavesta pareiškėjui perlaikyti kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, vertinant pareiškėjo skundo argumentus galima prieiti prie išvados, jog pareiškėjas kelia abejones ir nurodo aplinkybes, kurios susijusios su tyrimo iniciavimu ir tyrimo eigos pagrįstumu – bando paneigti Priežiūros institucijos kreipimąsi į Tarnybą; vertina Priežiūros tarnybos raštuose išdėstytus argumentus, aplinkybes; kelia abejones dėl Tarnybos darbuotojos kompetencijos atlikti tyrimą; kvestionuoja prašomų dokumentų pareiškėjui nepateikimą; analizuoja Ataskaitos skirsnių nuostatas bei teigia, kad skundžiamo Įsakymo 3 punkte pateiktas teiginys yra nesuprantamas, nes sąvokos „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra numatytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 9 TAS ginčo atveju netaikytinas, nes bendrovė neturi tokio turto, o jei ir turėtų, vis tiek būtų netaikomas.

Teismas vertins ir pasisakys tik dėl pareiškėjo skunde keliamų abejonių, pateiktų argumentų, analizuos teismo posėdyje išsakytus argumentus. Akcentuotina, jog administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo pateikto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimu, šias ribas teismui leidžiama peržengti tik išimtinais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalis).

1. Dėl Priežiūros tarnybos kreipimosi į Tarnybą; tyrimo inicijavimo

Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu: 1) šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais; 2) kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą; 3) valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų prašymu; 4) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į įstaigą pranešant apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus tyrimus nagrinėjami įstaigos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šioje dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos.

Taigi akivaizdu, jog Priežiūros tarnyba turėjo teisę kreiptis į Tarnybą dėl galimai padarytų pareiškėjo pažeidimų atliekant Steponkus&Co auditą. Pareiškėjo skunde išsakyti argumentai, jog Priežiūros tarnyba galėjo kreiptis į auditorių, bet ne į Tarnybą atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo skunde keliamos abejonės, jog Tarnyba, remdamasi vien tik Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negalėjo inicijuoti tyrimo, niekuo nepagrįstos. Priešingai – Tarnyba, gavusi Priežiūros tarnybos kreipimąsi, teisėtai inicijavo pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Tarnyba inicijavo pareiškėjo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą Priežiūros tarnybos Rašto pagrindu (Audito įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai nekeičia situacijos ir nustatytų pažeidimų esmės, kurie įvertinti Ataskaitoje bei konstatuoti Įsakyme. Pažymėtina, jog Priežiūros tarnybos Raštas nėra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl teismas pareiškėjo argumentų, susijusių su Priežiūros tarnybos Rašto neteisėtumu, nevertins.

2. Dėl teisės inicijuoti tyrimą

Pareiškėjo teigimu, Tarnybos darbuotoja – Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas – neturi praktinės patirties atliekant auditą pagal TAS. Atsakovė teigė priešingai – darbuotoja atitinka visus nustatytus reikalavimus.

2017 m. spalio 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-267 patvirtinto Tarnybos darbo reglamento 63 punkte nustatyta, kad prieš registravimą DVS Tarnybos direktoriui tvirtinti turi būti pateikti šie rengėjo pasirašyti ir Reglamente nustatyta tvarka vizuoti dokumentai: sprendimai dėl galimo pažeidimo tyrimo inicijavimo (63.3.3. papunktis).

Nagrinėjamoje byloje, teismas, susipažinęs su 2018 m. spalio 15 d. Tarnybos direktoriui pateiktu Audito kokybės patikrinimų skyriaus sprendimu Nr. TS-4 dėl pareiškėjo atlikto audito kokybės tyrimo inicijavimo (1 t., b. l. 151–153 ), nustatė, kad jis vizuotas direktoriaus A. L., uždedant 2018 m. spalio 15 d. rezoliuciją „Tvirtinu“. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Tarnybos Audito kokybės patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo pareigas, turėjo teisę priimti sprendimą inicijuoti atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, jis tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus patvirtintas Tarnybos direktoriaus.

Audito įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą atlieka įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį.

Iš viešai prieinamos informacijos (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjo minima darbuotoja L. G. yra Audito skyriaus vyriausioji specialistė. Kartu minėtame puslapyje yra pateikiami specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam asmeniui iš kurių matyti, jog darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus, iš kurių vienas – turėti ne mažesnę kaip 5 metų profesinio darbo patirtį finansinių ataskaitų audito srityje ir (arba) Europos ekonominės erdvės valstybės auditoriaus patirtį.

Teismo posėdyje L. G. patvirtino, kad atitinka keliamus reikalavimus, turi reikalaujamą pareigybės aprašyme patirtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatė teisės aktų pažeidimų dėl to, kad tyrimą inicijavo ir atliko Audito skyriaus vyriausioji specialistė L. G..

3. Dėl dokumentų pareiškėjui teikimo

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, jog nors atliekant tyrimą didžiausias dėmesys buvo skiriamas Priežiūros tarnybos Rašte bei 2018 m. rugsėjo 11 d. Priežiūros tarnybos rašte Nr. S2018/(21.15E-2102)-12-4600 išdėstytoms aplinkybėms, tačiau šių raštų turinys pareiškėjui nebuvo žinomas, nes Tarnyba jų pareiškėjui nepateikė. Tarnyba nurodo, kad teisės aktų nuostatos neįpareigoja pateikti dokumentų asmeniui, dėl kurio yra kreipiamasi į Tarnybą prašant atlikti tyrimą. Pabrėžia, jog nors pareiškėjui minėti Priežiūros tarnybos raštai nebuvo pateikti, tačiau jų turinys buvo išdėstytas Ataskaitoje, tiek Tarnybos 2018 m. spalio 15 d. sprendime Nr. TS-4, kurie pareiškėjui buvo pateikti Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (7.11) D2-2767.

Teismas kritiškai vertina dokumentų pateikimą pareiškėjui tik per teismą, nors jų turinys buvo perrašytas jam skirtuose Tarnybos raštuose.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą nustačius procedūrinius pažeidimus, būtina išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde teigdamas, kad jam Priežiūros tarnybos raštų turinys nebuvo žinomas, pats sau prieštarauja, nes skunde detalizuoja ir nesutinka su minėtuose raštuose nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu vertinimu. Taip pat teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad vėliau minėtus raštus gavo ir jų turinys iš esmės atitinka jam išsiųstuose dokumentuose pateiktą medžiagą ir informaciją.

Taigi teismas, įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes bei vykusį susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir Tarnybos, sprendžia, jog pareiškėjui buvo žinoma, kokiu pagrindu ir kokioje apimtyje yra inicijuotas tyrimas bei tyrimo atlikimo aplinkybės, esminio procedūrinio pažeidimo teismas nekonstatuoja.

4. Dėl Įsakymo atitikties Lietuvos Respublikos viešojoadministravimo įstatymo nuostatoms

Pareiškėjas skunde teismui pažymi, jog Įsakyme net neužsimenama, kad tyrimo inspiravimo pagrindine priežastimi buvo būtent Priežiūros tarnybos skundas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020).

Kaip minėta, kad pareiškėjas Įsakymo ydingumą sieja su Įsakyme nepaminėtu Priežiūros tarnybos raštu. Atsakovė teigia priešingai – Įsakymo preambulėje yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, atsižvelgta į tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytus Ataskaitoje bei komiteto posėdyje pateiktą nuomonę.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes iš Įsakymo turinio matyti, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Dėl Priežiūros tarnybos Rašto paminėjimo Įsakyme pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali būti pagrindžiami tiek juose pačiuose, tiek kartu su jais priimamuose dokumentuose (LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje eA-1884-415/2020). VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijami aktai yra grindžiami objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė jų dalis. Taigi, Ataskaitoje detaliai yra aptartos visos tyrimo aplinkybės, nustatyti pažeidimai, tai pagrindžiantys faktai, aplinkybės ir vertinti Priežiūros tarnybos raštai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl Priežiūros tarnybos raštų nepaminėjimo pačiame Įsakyme vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir atmetami.

5. Dėl Įsakymo 3 punkte nurodytos sąvokos„apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ vertinimo“

Pareiškėjo teigimu, „apskaitos kvalifikacinis egzaminas“ Audito įstatyme nėra nustatytas. Teismas ir su šiais pareiškėjo argumentais sutikti negali ir pritaria atsakovės išdėstytai pozicijai, jog vadovaujantis Audito įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, LAR, suderinę su Tarnyba, nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką. LAR prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.6 patvirtintų kvalifikacinių LAR narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašo 11 punktas nustato, kad asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, laiko šiuos egzaminus: bendrasis, teisės, mokesčių, apskaitos ir audito. Bendrasis egzaminas laikomas iš šių sričių: informacinių technologijų ir kompiuterinių sistemų; verslo, bendrosios ir finansų ekonomikos; matematikos ir statistikos; įmonių finansų valdymo pagrindinių principų. Taigi, apskaitos kvalifikacinis egzaminas yra vykdomas ir tai atitinka Audito įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytas sritis, t. y. kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios: 1) buhalterinės apskaitos teorijos ir principų; 2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų; 3) tarptautinių apskaitos standartų; 4) finansų analizės; 5) išlaidų ir vadybos apskaitos; 6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės; 7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių; 8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų; 9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų.

6. Dėl Audito kokybės priežiūros komiteto

Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Audito kokybės priežiūros komiteto nutarimų įforminimo procedūra neįprastai formalizuota, t. y. nutarimai priimami posėdyje, o ne protokoluose. Tarnybos komiteto posėdyje pateikiama nuomonė, po 6–7 dienų įforminamas ne komiteto posėdžio, o protokolo nutarimas. Protokolo nutarimo, o ne komiteto posėdžio data yra nutarimo priėmimo dominantė, todėl sprendžia, jog tokių Audito kokybės priežiūros komitetų nutarimų teisėtumas yra abejotinas.

Audito priežiūros komiteto nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1K-95, 7 punktas nustato Audito priežiūros komiteto funkcijas iš kurių viena – teikia nuomonę Audito įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais (7.2 papunktis). Tų pačių nuostatų 29 punkte nustatyta, kad sprendimas, kuriame suformuluojama Audito priežiūros komiteto nuomonė, patarimas, išvados ir pan. posėdyje priimamas balsuojant atviru vardiniu balsavimu. Kiekvienas narys balsuoja „už“ (pritaria aiškiai suformuluotam sprendimui) arba „prieš“ (nepritaria sprendimui). Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių narių (31 punktas).

Audito priežiūros komiteto nuostatų 35 punkte nustatyta, kad Audito priežiūros komiteto sprendimai (posėdžiuose priimami nutarimai) įrašomi posėdžių protokoluose; 36 punktas nustato, kad protokolo projektas turi būti surašomas per 3 darbo dienas po Audito priežiūros komiteto posėdžio dienos ir išsiunčiamas suderinti Audito priežiūros komiteto nariams jų nurodytais elektroninio pašto adresais; 39 punkte nustatyta, kad posėdžio protokolas ir balsavimo elektroninio ryšio priemonėmis protokolas turi būti pasirašytas po posėdžio ne vėliau kaip per 7 darbo dienas posėdžio pirmininko ir posėdžiui sekretoriavusio asmens.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog pareiškėjo iškelta abejonė dėl Audito priežiūros komiteto priimto nutarimo teisėtumo yra nepagrįsta.

7. Dėl teismo posėdyje išsakytų pareiškėjo argumentų

Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad pareiškėjas tik teismo posėdyje ėmė argumentuoti, kodėl Tarnybos jam inkriminuoti pažeidimai yra neteisėti iš esmės, o ne dėl procedūrinių aspektų. Gavęs Ataskaitą, pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. elektroniniame laiške nurodė, kad paaiškinimai nebus teikiami, skunde tokių argumentų taip pat nenurodė. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad 9 TAS ginčo atveju netaikytinas, nes bendrovė neturi tokio turto, o jei ir turėtų, vis tiek būtų netaikomas.

Teismas pažymi, kad Įsakyme ir Ataskaitoje detaliai nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad tai neteisėta, nesutinka, kad turi būti taikomas 9 TAS, tačiau nedetalizuoja kiekvieno pažeidimo.

Teismas su tokia apreiškėjo pozicija nesutinka ir pabrėžia, jog Audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų (TAS). Taigi pareiškėjas privalėjo laikytis visų naujausių TAS reikalavimų.

Teismas konstatuoja, kad nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais pareiškėjas nepaneigė, kad atlikdamas Steponkus&Co 2018 m. kovo 31 d. tarpinių finansinių ataskaitų auditą pažeidė 260-ojo TAS (2015 m. persvarstytas) „Už valdymą atsakingų asmenų informavimas“ 9, 16 ir 23 dalių reikalavimus, nes neinformavo vadovybės, kad apskaitos politika neatitinka TFAS galiojusiems 2018 m. sausio 1 d. ir apie naujų standartų reikalavimų taikymo poveikį tarpinėms finansinėms ataskaitoms ir I ketvirčio veiklos rezultatams; 500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dalies reikalavimus, nes neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad gautų pakankamus tinkamus audito įrodymus, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė dėl to, kad Steponkus&Co FM AB 2018 m. I ketvirčio finansinės ataskaitos parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; 700-ojo TAS (2015 m. persvarstytas) „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 10, 12, 13 dalių reikalavimus, nes neįvertino, ar Steponkus&Co 2018 m. I ketvirčio finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, ar finansinėse ataskaitose pasirinkti ir taikyti tinkami reikšmingi apskaitos metodai ir ar vadovybės atlikti apskaitiniai įvertinimai yra pagrįsti; 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 „Dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų“, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, 10 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje nepateikė svarbiausių įvertintos reikšmingų iškraipymų rizikos, įskaitant įvertintą reikšmingų iškraipymų riziką dėl sukčiavimo, aprašymų ir auditoriaus atsako į tą riziką; 700-ojo TAS 31 dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvadoje nusprendęs pateikti pagrindinius audito dalykus nesivadovavo 701-ojo TAS reikalavimais; 701-ojo TAS „Pagrindinių audito dalykų pateikimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“ 13 dalies reikalavimus, nes auditoriaus išvados dalyje „Pagrindiniai audito dalykai“ nepateikė nuorodos į finansinėse ataskaitose atkleistą susijusią informaciją ir nenurodė kokie audito dalykai laikomi vieni iš svarbiausių auditui ir todėl apibrėžiami kaip pagrindiniai audito dalykai ir kaip jie buvo sprendžiami audito metu; Finansinių ataskaitų audito įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė TAS reikalavimų.

Teismas pažymi, kad atsakovės atlikto tyrimo eigoje nustatyti pareiškėjo darbo trūkumai laikytini itin reikšmingais, o įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo veikloje nustatyti pažeidimai, yra rimti, todėl Įsakymo 3 punkte išdėstyta pozicija sustabdyti pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti pareiškėjui perlaikyti apskaitos kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, proporcinga padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, auditoriui keliami itin aukšti kompetencijos reikalavimai, todėl būdamas savo srities profesionalas, auditorius privalo griežtai laikytis teisės aktų nuostatų, nes jo priimti sprendimai daro didelę įtaką kitų subjektų interesams.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. išsibraukė iš auditorių sąrašo, tačiau į bylą tokių įrodymų atsakovė nepateikė.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad ginčijamo Įsakymo dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė