Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. A2-448-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
A2-448-658/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
D. D.
Civilinė byla Nr. A2-448-658/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė

Procesinio dokumento kategorijos: 122.4; 124.1; 124.2.7; 124.6

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b.l. 31-32) G. D. ir V. D. santuoką nutraukė bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią padalintas santuokos metu įgytas turtas.

2011 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas D. D. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, įtraukti pareiškėją į bylą suinteresuotu asmeniu, panaikinti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių netvirtinti (b.l. 38-39). Prašyme nurodoma, jog į bylą be pagrindo nebuvo įtrauktas G. D. kreditorius R. D., savo Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtintą turtinį reikalavimą perleidęs pareiškėjai. Nurodytą aplinkybę pareiškėja įvardijo kaip pakankamą pagrindą civilinės bylos nagrinėjimui atnaujinti. Kartu pareiškėja nurodė apie civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir joje priimtą teismo procesinį dokumentą sužinojusi tik 2011 m. birželio 20 d., skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui pateikus pareiškėjai informaciją apie kliūtis vykdymo procese, todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleidusi.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčijama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi (b.l. 93-96) pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, iš G. D. valstybei priteista 12,96 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog G. D. ir V. D. be pagrindo neinformavo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą apie kreditorinį įsiskolinimą R. D.. Ši aplinkybė, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti. Tačiau pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kadangi pareiškėja yra R. D. teisių perėmėja, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia sietina su momentu, kai ji ar pradinis kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą. Pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus santuoka buvo nutraukta tik 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu, tris metus po prašomos atnaujinti bylos išnagrinėjimo pareiškėja gyveno kartu su savo sutuoktiniu, kuris yra G. D. brolis, todėl akivaizdu, jog tiek pareiškėja, tiek pradinis kreditorius negalėjo nežinoti bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo fakto, pareiškėjos argumentas, jog apie 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimą ji sužinojo tik 2011 m. birželio 20 d. gavusi pažymą iš antstolio dėl kliūčių vykdymo procese, vertintinas kaip nepagrįstas. Kartu teismas konstatavo, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimas pareiškėjos procesinių teisių nepažeis, kadangi 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimas pareiškėjai res judicata galios neturi, jo priėmimas neužkerta kelio išieškoti skolas pagal solidarias prievoles iš skolininkų asmeninio turto ar kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 101-103) pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir nurodo, kad pripažinęs, jog termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimui aktualus ne tik pareiškėjos, bet ir pradinio kreditoriaus žinojimo apie bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą faktas, pradinio kreditoriaus į bylą suinteresuotu asmeniu teismas neįtraukė, liudytoju neapklausė. Pradinis kreditorius prašymo dėl proceso atnaujinimo nereiškė dėl pareiškėjai nežinomų aplinkybių. Pareiškėja su savo buvusiu sutuoktiniu santykių nebepalaikė ilgą laiką iki santuokos nutraukimo, todėl apie prašomą atnaujinti bylą nežinojo. Žinodama, jog jai perleidžiamos kreditorinio reikalavimo sumos išieškojimas nėra garantuotas, ji nebūtų sutikusi su esamomis jos ir pradinio kreditoriaus santuokos nutraukimo sąlygomis. Neatmestina ir tokia galimybė, jog buvęs sutuoktinis aptariamą informaciją nuo pareiškėjos nuslėpė sąmoningai. Dėl prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo buvo apsunkintas pareiškėjos perimto reikalavimo įvykdymas, akivaizdžiai pažeistos pareiškėjos teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje kilo ginčas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, taikymo. Proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas- papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška- CPK 370 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą.

Apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog pradinis kreditorius, iš kurio reikalavimo teises perėmė pareiškėja, be pagrindo nebuvo įtrauktas į civilinės bylos, kurioje prašoma procesą atnaujinti, nagrinėjimą, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Šios aplinkybės pagrįstumo vertinimui nepatenkant į CPK 320 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas apeliacijos ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl pastarosios pirmosios instancijos teismo išvados atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui, o kartu ir su ja susijusių atskirojo skundo argumentų, nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat konstatavo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo faktą. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nurodyta formuluotė termino pradžią sieja būtent su pareiškėjo sužinojimo apie proceso atnaujinimui reikšmingas aplinkybes faktu. Nagrinėjamu atveju civilinė byla išnagrinėta 2006 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu suinteresuotumą jos baigtimi pareiškėja sieja su reikalavimo teisės perėmimu 2010 m. lapkričio 11 d. teismo procesinio sprendimo pagrindu. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Analogišką reikšmę civiline procesine prasme turi CPK 48 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Nagrinėjamos bylos aspektu ši nuostata reiškia, jog teisių perėmimo faktas negali įtakoti civilinės procesinės teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo apimties laiko atžvilgiu, t.y., vertinant termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią yra svarbu ne tik tai, kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie reikšmingas aplinkybes, bet ir tai, ar, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iki reikalavimo perleidimo apie šias aplinkybes žinojo ar jų nežinoti negalėjo pradinis kreditorius, todėl nepagrįsta laikytina pareiškėjos ir jos atstovės tiek viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog svarbiausia, kad pati pareiškėja asmeniškai nežinojo apie bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo faktą. Tokia teisės normų interpretacija sukurtų nepagrįstas teisines prielaidas panaudoti reikalavimo perleidimo institutą siekiant išvengti procesinio termino praleidimo pasekmių.

Akcentuotina ir tai, jog CPK 368 straipsnio 1 dalis termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžią sieja ne tik su subjektyviu konkretaus asmens sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes faktu, bet ir su objektyvia galimybe tokias aplinkybes sužinoti. Pareiškėja nurodo, jog ji subjektyviai apie prašymo pagrindu tapusias aplinkybes sužinojo tik 2011 m. birželio 20 d. Šią aplinkybę paneigiančių tiesioginių įrodymų byloje nėra, tačiau to nepakanka termino pradžiai su šia data susieti. Pareiškėja privalėjo įrodyti, jog apie bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimą iki reikalavimo perleidimo nežinojo ir, elgdamasis rūpestingai bei apdairiai, negalėjo sužinoti pradinis kreditorius, taip pat įrodyti, jog ir pačios pareiškėjos vėlesnio sužinojimo apie reikšmingą aplinkybę faktas nebuvo sąlygotas nepakankamo rūpestingumo savo turtinių teisių atžvilgiu (CPK 178 straipsnis, 368 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėją bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė, kuri, preziumuotina, yra kvalifikuota teisininkė, klausimui dėl pagrindo procesui atnaujinti egzistavimo ir termino prašymui paduoti skaičiavimo spręsti buvo paskirtas žodinis teismo posėdis, į kurį pareiškėja neatvyko, kurio metu pareiškėjos atstovei buvo užduodami klausimai, susiję su pareiškėjos ir buvusio jos sutuoktinio galimu sužinojimu apie prašymo atnaujinti procesą pagrindą sudarančias aplinkybes (b.l. 89-92), vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12-13 straipsniai), darytinos išvados, jog: 1. savo įrodinėjimo pareigos apimties pareiškėja negalėjo nežinoti, 2. teismui savo iniciatyva koreguoti pareiškėjos procesinės gynybos taktiką, pareiškėjai elgiantis pasyviai inicijuoti papildomų įrodymų rinkimą, nebuvo pagrindo. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėja net nebando neigti aplinkybės, jog pradinis kreditorius galėjo žinoti apie savo brolio skyrybas, jog pradinis kreditorius šią aplinkybę nuo pareiškėjos galėjo nuslėpti specialiai, suklaidindamas pareiškėją dėl sutarties dėl pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus santuokos nutraukimo padarinių naudos pareiškėjai. Šie skundo argumentai, jiems pasitvirtinus, galėtų lemti reikalavimo perleidimo neteisėtumą dėl valios trūkumų, tačiau negali turėti jokios įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui, nes ginčijama nutartimi nebuvo vertinamas pareiškėjos ir pradinio kreditoriaus elgesys dalinantis santuokoje įgytą turtą ir turtines teises. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pradinis kreditorius buvo skolininko brolis, todėl, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, jog jis beveik ketverius metus galėjo nežinoti apie brolio skyrybas. Faktas, jog brolis pradiniam kreditoriui buvo skolingas ženklią pinigų sumą, jog šios sumos sumokėjimo terminas, remiantis Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartimi, suėjo 2009 m. gegužės 10 d., o, įvertinus likusią įsiskolinimo sumą, vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus prasidėjo dar anksčiau, tokį ilgą laiką trukusį galimą subjektyvų nežinojimą apie brolio įvykdytą turto pasidalijimą leidžia vertinti kaip sąlygotą akivaizdaus aplaidumo ir nerūpestingumo savo turtinių teisių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bet koks netgi vidutiniškai protingai ir atidžiai besielgiantis asmuo per pusantrų metų nuo galutinio termino finansinei prievolei įvykdyti pabaigos būtų pasidomėjęs skolininko turtine padėtimi ir galimybėmis įsiskolinimą išieškoti priverstine tvarka. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog iki reikalavimo teisės perleidimo 2010 m. lapkričio 11 d. pradiniam kreditoriui negalėjo būti nežinoma apie aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindžia savo prašymą, egzistavimą. Konstatuotos aplinkybės įrodymų vertinimo prasme pripažintinos pakankamomis spręsti, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti. Kartu pripažintina, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji būtų pasidomėjusi tiek likusios skolos statusu, tiek galimybe ją išieškoti tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Nei 2011 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje (b.l. 89-92) pareiškėjos atstovė, nei atskiruoju skundu pareiškėja neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog į pareiškėjos inicijuotą vykdomąją bylą teismo sprendimas civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, buvo pateiktas dar 2011 m. kovo 29 d., todėl, vadovaujantis CPK 640 straipsnio 2 punkte įtvirtinta išieškotojo pareiga domėtis vykdymo proceso eiga, būdama aktyvi ir rūpestinga, pareiškėja objektyviai negalėjo daugiau ne du su puse mėnesio šio fakto nesužinoti. Konstatavus, jog pati pareiškėja savo turtinių teisių atžvilgiu elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, darytina išvada, kad procesinio termino praleidimo teisinės pasekmės jos atžvilgiu ginčijama nutartimi pritaikytos pagrįstai.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis