Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-19568-877/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-19
Bylos Nr.
e2YT-19568-877/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12130-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
A. D.
Suinteresuotas asmuo
V. D., R. B.
Civilinė byla Nr. e2YT-19568-877/2020; Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12130-2020-1; Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 2.4.1.3; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.4.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei, Gabrielei Žemaitytei,dalyvaujant pareiškėjai A. D., jo atstovei advokatei D. D.,suinteresuotiems asmenims V. D., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja A. D. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų tėvo D. D., mirusio 2020 m. vasario 9 d., palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo buto būklę, rūpinosi likusiais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Kito nekilnojamo turto pareiškėja su sutuoktiniu nebuvo įgiję. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – R. B., V. D.. Kitų galimų įpėdinių artimųjų giminaičių, norinčių paveldėti turtą nėra.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys R. B. ir V. D. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 9 d. mirė D. D., kuris buvo A. D. sutuoktinis, suinteresuotų asmenų R. B., V. D. tėvas. Kauno m. 25-asis notaro biuro notarės E. K. 2020 m. birželio 30 d. liudijime nurodyta, kad po D. D. mirties Kauno miesto 25-ajame notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla.

7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei suinteresuotų asmenų R. B., V. D. ir liudytojų D. K. ir S. M. parodymų nustatė, kad A. D. iki sutuoktinio mirties ir jam mirus gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties A. D. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktinei priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. D. po sutuoktinio D. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.

9. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. vasario 9 d. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė