Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1. Utenos rajono apylinkės teismo 1976 05 03 pagal BK 16 str., 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2. Utenos rajono apylinkės teismo 1980 11 11 pagal BK 240 str. 1 d., 146 str. 1 d., 147 str. 2 d., 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 metams;

3. Utenos rajono apylinkės teismo 1987 12 16 pagal BK 146 str. 2 d., 3 d. laisvės atėmimu 6 metams;

4. Utenos rajono apylinkės teismo1995 04 20 pagal BK 146 str. 2 d., 3 d., 147 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams;

5. Utenos rajono apylinkės teismo 2002 03 27 pagal BK 225 str.2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams; to paties teismo 2003 06 24 nutartimi veikos iš 225 str.2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. perkvalifikuotos į BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

2005 09 19 iš laisvės atėmimo įstaigos paleistas pasibaigus bausmės laikui;

kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. S. 2006 m. birželio 27 d. apie 20 val. Utenos mieste, skvere, esančiame tarp J.Basanavičiaus g. 52 įsikūrusio prekybos centro „Senukai“ ir Krašuonos upės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl pykčio, suduodamas rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių V. T. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas įvairiose kūno vietose nubrozdinimus ir kraujosruvas, kairių II-III, V, VIII-IX šonkaulių lūžimus, sumušdamas galvą, dėl ko, lūžus kairiajam kaukolės skliautui bei išsiliejus kraujui tarp kietųjų ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, po minkštaisiais dangalais, smegenyse ir skilveliuose nukentėjusysis ligoninėje mirė, tyčia nužudė V. T..

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. birželio viduryje jis su Š. ir T. girtavo. Sekančią dieną pasigedo savo asmeninių dokumentų. Įtarė, kad juos galėjo pavogti T.. 2006 m. birželio 27 d. apie 17 val. su Š.ėjo pirkti alaus ir susitiko T., kurį pakvietė kartu gerti alaus. Nuėjus į paupį, jis klausė T., kur dokumentai. T. neigė ėmęs dokumentus. Sėdėdami paupyje ir begerdami alų, jis su T. vėl susiginčijo dėl dingusių dokumentų. Jis, būdamas įsitikinęs, kad dokumentus paėmė T. ir supykęs už tai, sudavė T. vieną smūgį atžagaria ranka į veidą, vieną smūgį per sprandą ir vieną smūgį į krūtinę. T. iš prakirstos lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tada atsistojo Š. ir spyrė T. 3 – 4 kartus į įvairias kūno vietas, tiksliai nematė kur pataikė. Po to T. nuėjo prie upės ir nusiprausė. Dar gėrė visi trys alų, o po kurio laiko jis su Š.u nuėjo, palikę T. besėdintį. P. T. sudavęs tik tris kartus, abejoja, kad nuo jo smūgių jis galėjo mirti.

Be kaltinamojo dalinio savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodoma ir kitais įrodymais.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. T. ir V. T. parodė, kad paskutiniu laiku sūnus Valdas gyveno Utenoje. Apie tai, kad sūnus yra sužalotas, sužinojo iš Utenos ligoninės medikų. Jam mirus, jį palaidojo savo lėšomis. Prašo priteisti turtinės žalos, kurią sudaro 5944 Lt, atlyginimą. Be to prašo patenkinti ieškinio dalį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas N. Š. parodė, jog skvere begeriant alų, S. reikalavo, kad T. grąžintų jo dokumentus. T. neigė ėmęs dokumentus. T. S. pradėjo mušti T., sėdintį atsirėmusį į medį, rankomis ir kojomis, daugiausia į veidą, sudavė apie 15 smūgių. Jis ( Š. ) T.o nemušė, priešingai – gynė: stūmė S. nuo Š., sakė nebemušti. Po suduotų smūgių T. dar kurį laiką sėdėjo atsirėmęs į medį, rūkė. T. palikę skvere, jie abu parėjo namo.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2006 m. vasarą pas jį į namus atėjo S. ir Š., su kuriais, nuėjęs į paežerę, gėrė alų. Jis buvo girtas. Pamena, kad S. sakė, jog mušė T..

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2006 m. birželio 28 d. apie 13 val. į Utenos ligoninę buvo pristatytas sužalotas V. T. ( 1 t., 8 b. l. ).

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. T. mirė nuo galvos sumušimo su kaukolės skliauto lūžimu kairėje pusėje bei kraujo išsiliejimu tarp galvos smegenų dangalų kairėje pusėje ir abipusiais kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, smegenyse, skilveliuose, lydimais galvos smegenų pabrinkimo, smegeninės komos. V. T. padaryti šie kūno sužalojimai – nubrozdinimai ir kraujosruvos – priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Padaryti kairių II-III,V, VIII-IX šonkaulių lūžimai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaukolės skliauto lūžimas su kraujo išsiliejimais tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, po minkštaisiais dangalais, smegenyse ir skilveliuose yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sukėlė nukentėjusiojo mirtį ( 1 t., 23 – 28 b. l. ).

Išvadą davęs specialistas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, ar kaukolės skliautas lūžo nuo vieno konkretaus smūgio, ar nuo smūgių visumos.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti V. T., G. S. ir N. Š. rūbai bei batai ( 1 t., 38, 44, 49 b. l. ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės nustatė, kad nėra duomenų, ar N. Š. drabužiai ir sportiniai batai kontaktavo su V. T. drabužiais ir batais. Kartu neatmesta tikimybė, kad G. S. ir V. T. drabužiai kontaktavo su V. T. drabužiais ( 1 t., 59 – 67 b. l. ).

Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad G. S. tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis V. T. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas gyvybiškai svarbių organų sužalojimus, ko pasėkoje V. T. mirė. Nors G. S. ir neneigia sudavęs smūgius V. T., tame tarpe ir į veidą, bet jis nurodo, kad V. T. spardė ir N. Š.. Tokie jo parodymai, kaip ir aiškus suduotų smūgių skaičiaus sumažinimas, vertinami kritiškai, kaip siekimas sumažinti savo kaltę dėl nužudymo. G. S. sekančią dieną po sulaikymo, t. y. 2006 m. liepos 1 d. apklaustas, dalyvaujant gynėjui, įtariamuoju, įtariant jį kartu su N. Š. nužudžius V. T., prisipažino, kad, besiaiškindamas su V. T. dėl dingusių dokumentų, kurių vagyste jis pastarąjį įtarė, ir šiam neigiant juos paėmus, jis smūgiavo kumščiu V. T. į veidą. Po to sudavė dar du smūgius kumščiais į sprandą ir krūtinę. Nematė, kad V. T. būtų mušęs N. Š., kuris priešingai – bandė tramdyti jį ( S. ), sakė nemušti V. T., palikti jį ramybėje ( 1 t. 145 – 146 b. l. ). Tą pačią dieną, svarstant suėmimo skyrimo klausimą teisme, jis taip pat pripažino sudavęs smūgius V. T., ir nurodė, kad N. Š. smūgių nesudavė, sakė nemušti. Be to, jis papildė, kad nuoširdų prisipažinimą rašė būdamas streso būsenoje, neatsimena, ką rašė; patvirtino, kad N. Š. tikrai nemušė, sakė jam nemušti ( 1 t., 179 – 181 b. l. ). Tik akistatos su N. Š. metu, kai šis parodė, jog G. S. sudavė V. T. smūgius kumščiais, kojomis nemažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, bet daugiausia į galvą, G. S. nurodė, kad po jo smūgių V. T. mušė ir N. Š. ( 1 t., 154 – 155 b. l. ). N. Š. parodymai, priešingai nei G. S., viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ( 1 t., 98, 104 – 106, 130 – 132 b. l. ). Šiuos parodymus N. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ( 1 t., 108 – 117 b. l. ). Byloje nustatyta ir priežastis, dėl kurios G. S. vartojo smurtą V. T. atžvilgiu: G. S. po išgertuvių, kuriose dalyvavo ir V. T., pasigedo savo dokumentų. Jis V. T. įtarė juos pavogus, tačiau pats V. T. tai kategoriškai neigė, tuo užsitraukdamas G. S. pyktį, kuris ir pasireiškė smurto vartojimu. Tokį V. T. sumušimo motyvą nurodo pats G. S., tą patį patvirtino ir N. Š., kuris paneigė G. S. teigimą, kad N. Š. įtarinėjo V. T. pavogus jo televizorių, paaiškindamas, jog televizorius jam dingo, kai V. T. dar gyveno kaime. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad G. S. sužalota dešinė plaštaka, kuri galėjo būti sužalota ir suduodant smūgius kitam žmogui ( 1 t., 134 b. l. ). G. S. vienoje iš savo apklausų taip pat nurodė, kad nuo suduotų smūgių V. T. jam skaudėjo dešinę ranką ( 1 t., 173 – 175 b. l. ). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad po įvykio atėję G. S. ir N. Š. sakė, kad V. T. mušė abu ( 1 t., 86 b. l. ). Tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas jis šių parodymų nepatvirtino. Tiek ankstesnėje apklausoje, tiek ir teisme G. G. nurodė, kad pokalbio su G. S. bei N. Š. metu jis buvo girtas. Tai rodo, jog nėra pakankamo pagrindo remtis G. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymų šaltiniu, kaltinant N. Š. vartojus smurtą V. T. atžvilgiu. Nesant jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių N. Š. kaltę dėl V. T. nužudymo, visiškai pagrįstai prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą N. Š. atžvilgiu ( 1 t., 124 – 127 b. l. ).

G. S. kaltinamas sudavęs V. T. 23 smūgius. Teismo medicinos specialistas teisiamajame posėdyje patikslino, kad dvi kraujosruvos keliuose ir viena krūtinėje padarytos anksčiau negu 2006 m. birželio 27 d. Be to, neatmestina tikimybė, kad dalį nežymių sužalojimų V. T. galėjo pasidaryti pats, tačiau šonkaulių lūžimai, galvos sužalojimai padaryti didele jėga. Iš kaltinamojo, liudytojo N. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo ( 1 t., 9 – 13 b. l. ) matyti, kad vieta, kurioje buvo girtaujama ir kurioje buvo mušamas V. T. yra lygi, apaugusi žole, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. T. sužalojimus, sukėlusius mirtį, galėjo pasidaryti pats. Bylos duomenimis V. S. rastas be sąmonės toje pačioje vietoje, kur jį paliko G. S. ( N. Š. iš įvykio vietos išėjo kiek anksčiau ), todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo susižaloti kitoje vietoje, nes akivaizdu, jog jis, likęs vienas, neteko sąmonės ir išbuvo toje pačioje vietoje, kol buvo surastas ir nugabentas į ligoninę. N. Š. nurodė, kad G. S. sudavė apie 15 smūgių rankomis ir kojomis. Nors pats G. S. tvirtina sudavęs tik tris smūgius V. T., tačiau sužalojimų skaičius ir jų išsidėstymas rodo, kad buvo suduota daugiau smūgių. Visgi tikslų G. S. suduotų V. T. smūgių skaičių nustatyti nėra galimybių, todėl kaltinimo formuluotė koreguojama.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. , nes G. S., dėl pykčio suduodamas rankomis ir spirdamas V. T. į gyvybiškai svarbias vietas – į krūtinę, į galvą, neabejotinai suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui, ir, nors, kaip jis nurodo, nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia. Nenustatyta, kad G. S. V. T. nužudė dėl asmeninių nesutarimų, nes iki įvykio jų santykiai buvo normalūs.

Skirdamas kaltinamajam G. S. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis nurodo, kad jis gailisi dėl atsiradusių pasekmių, tačiau jo duotų parodymų negalima vertinti kaip prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes jis neigia esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl jo gailėjimasis yra deklaratyvus ir negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Objektyviais duomenimis nėra nustatytas G. S. girtumas įvykio metu. Kaltinamojo ir liudytojo N. Š. parodymais nustatyta, kad prieš įvykį G. S. gėrė alų, tačiau vien šis faktas dar nerodo, jog G. S. buvo tokios apsvaigimo būsenos, kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šių asmenų parodymuose minimas išgerto alaus kiekis nėra didelis, todėl, nesant kitų duomenų, rodančių didelį G. S. apsvaigimą nusikalstamos veikos padarymo metu, aukščiau minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą, skiriant bausmę G. S., nurodyti nėra pagrindo. Teismas laiko, jog G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. S. iš darbovietės, kurioje dirbo kiek daugiau kaip tris mėnesius, charakterizuojamas teigiamai ( 2 t., 11 b. l. ).

Nors teistumai pagal ankstesnius nuosprendžius G. S. yra išnykę, tačiau byloje esančios nuosprendžių kopijos rodo G. S. antivisuomenines nuostatas. Už paskutinius nusikaltimus atlikęs bausmę G. S. paleistas į laisvę 2005 m. rugsėjo 19 d. Bausmės atlikimo vietos administracija jį charakterizavo neigiamai, kaip sistemingai pažeidinėjusį nustatytą vidaus tvarką ( 2 t., 59 b. l. ).

Kadangi G. S. nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą ( 2 t., 49 – 53 b. l. ) ir vėl, praėjus mažiau kaip metams po paleidimo iš įkalinimo vietos, padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą, kas rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, jam skiriama bausmė, didesnė už baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vidurkį, bausmę jam skiriant atlikti kalėjime ( BVK 83 str. 1 d. ).

Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. ir V. T. ieškiniu prašo priteisti jiems žalos atlyginimą dėl sūnaus V. T. laidojimo išlaidų ir kapavietės sutvarkymo, viso 5944 Lt bei neturtinės žalos atlyginimą – 265000 Lt. Ieškovų ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta dokumentais apie turėtas išlaidas bei pačių ieškovų paaiškinimais, todėl tenkintina iš dalies, minusuojant jų gautą iš valstybės 750 Lt laidojimo pašalpą. Nurodytos laidojimo išlaidos atitinka laidojimo tradicijas ir nėra per didelės. G. S. ieškinio dydžio neginčija. G. S., kuris kaltas dėl V. T. mirties, privalo pilnai atlyginti padarytą žalą ( CK 6.263 str., 6.282 str. 3 d. ). Nukentėjusiųjų ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusieji neteko sūnaus, nusikalstama veika tyčinė, nenustatyta, kad žuvusysis V. T. pats būtų elgęsis neteisėtai, todėl pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pagrįstas, tačiau atsižvelgus G. S., kuris neturi santaupų bei turto, turtinę padėtį, mažintinas iki 50000 Lt ( CK 6.250 str. ).

Rezoliucinė dalis

NUSPREN D Ė:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. balandžio 4 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2007 m. balandžio 3 d. imtinai.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, G. S. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš G. S. A. T. ir V. T. 5194 ( penkis tūkstančius šimtą devyniasdešimt keturis) litus turtinei žalai ir 50000 ( penkiasdešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme: G. S. drabužius ir batus, V. T. drabužius ir batus bei plastikinį butelį, kaip netinkamus naudoti, – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam G. S. - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.