Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio, patikslinto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartimi, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11) – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, kurio metu nustatytas įpareigojimas – draudimas bendrauti su J. L. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-29) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kurio metu nustatytas įpareigojimas – draudimas bendrauti su J. L. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 65 str. 2 d., 66 str. bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 7 mėnesiams, kurio metu nustatytas įpareigojimas – draudimas bendrauti su J. L. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir 5 MGL (650 Lt) bauda.

Į atliktą baudos bausmę įskaitytas 2 parų sulaikymas ir galutinė bauda nustatyta 1 MGL (130 Lt).

A. Ž. įpareigotas sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (VMI sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), baudos kodas (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumentą pateikiant teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2012-04-11 nuo 03:00 val. iki 05:00 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo buto kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje: daug kartų (nenustatytą skaičių) tampė už plaukų sugyventinę nukentėjusiąją J. L., sugriebęs savo rankomis, daug kartų (nenustatytą skaičių) suspausdavo nukentėjusiosios rankas ir kojas, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2012-04-29 apie 19:00 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo buto kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje: tyčia laikydamas sugyventinę J. L. suėmęs viena ranka už nukentėjusiosios rankos, kita ranka nukentėjusiąją papurtė, delnu sudavė J. L. vieną smūgį į ausį, paėmęs už kojų, tempė nukentėjusiąją per kambario grindis bei, pargriovęs ant lovos, viena ranka pešė plaukus, o kitos rankos kumščiu mosikavo prieš veidą, grasindamas suduoti smūgius ir dėl kraujosruvos kairiame dilbyje nukentėjusiajai J. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad jis neviešai raštu užgauliai įžeidė žmogų: 2012-05-26 prieš 01:36 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., buvusią bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., į jos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę, pavadindamas nukentėjusiąją bjauriu žodžiu „padla tu“ bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-05-26 prieš 10:25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., buvusią bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., į jos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę su bjauriais žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasinti ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“, ir taip neviešai raštu įžeidė nukentėjusiąją J. L., t.y., padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d.

Apelianto nuomone, teismo išvados, kad jis 2011-04-11 ir 2011-04-29 vartojo smurtą, prieš J. L., pagrįstos prielaidomis, nors pagal susiklosčiusią teismų praktiką visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų 2012-04-11 ir 2012-04-29 buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11) naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d.), taip pat Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio dalis dėl A. Ž. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11) yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistasis A. Ž. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Ž. kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-29) ir 155 str. 2 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. Ž. veiksmų apimties padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11)

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, pripažindamas A. Ž. kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012-04-11 J. L. atžvilgiu, iš esmės rėmėsi pastarosios parodymais. Šiuo atveju pažymėtina, kad pats A. Ž. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė įvykdęs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (75, 76 b. l., 142, 143 b. l.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra neabejotinų A. Ž. kaltės įrodymų dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012-04-11 J. L. atžvilgiu. Nukentėjusioji J. L., 2012-04-30 kreipdamasi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, protokole-pareiškime nurodė tik apie 2012-04-29 apie 19 val. A. Ž. jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką (26 b. l.). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. L. parodė, kad A. Ž. prieš ją fizinį smurtą naudojo ne tik 2012-04-29, bet ir anksčiau – 2012-04-11 (36, 37, 41-43, 51, 52, 141, 142 b. l.). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra eiliniai įrodymų šaltiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą. Nagrinėjamu atveju, aptartais J. L. parodymais galima būtų grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau tokių byloje nėra.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad 2012-04-11 buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., J. L. atžvilgiu, vadinasi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Išteisinus A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2012-04-11 fizinio skausmo sukėlimo J. L., būtina iš naujo subendrinti už kitas nusikalstamas veikas apeliantui paskirtas bausmes ir skirti naują subendrintą galutinę bausmę, į kurią įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Dėl šių priežasčių naikintina ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartis, kuria buvo patikslintas skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-29)

Byloje nustatyta, kad A. Ž. 2012-04-29 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančio nuomojamo buto kambaryje panaudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajai J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats A. Ž. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtindamas, kad 2012-04-29 smurto jis J. L. atžvilgiu nenaudojo, tarp jo ir J. L. kilo konfliktas, kurio metu jis tik gindamasis ją pastūmė nuo savęs ir ji nugriuvo ant lovos, o J. L., keršydama jam, kreipėsi į policiją, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. Ž. kaltės 2012-04-29 naudojant fizinį smurtą padarius nukentėjusiajai J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir remdamasi šių duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo A. Ž. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas. Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad J. L. jam keršija, nes jis jos pareikalavo išsikraustyti iš buto ir nutraukti tolimesnį bendrą gyvenimą ir tai patvirtina aplinkybės, jog jo sulaikymo policijoje metu J. L. išvežė jo ir savo daiktus iš buto, J. L. jam grasino atkeršyti, „užsiundydama ant jo berniukus“, kad atsižvelgiant į tai, jog specialisto 2012-05-02 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, jog J. L. kūne rasta kairio dilbio vidinio trečdalio ištiesiamajame paviršiuje melsvai žalsva kraujosruva 1,5 cm. x 1 cm. Veide, galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje alkūnėje, nukentėjusios nurodytuose vietose, sužalojimo žymių nėra. Galvos plaukų išretėjimo židinių nėra (60 b. l.) ir į tai, kad J. L. teisme patvirtino, kad po konflikto namuose ji išėjo iš namų ir daugiau į juos negrįžo, manytina, kad ji galėjo susižaloti kitur, teisėjų kolegija laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios J. L. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti A. Ž., todėl netikėti nukentėjusiosios J. L. nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tai, kad J. L. 2012-04-29 tuoj po konflikto policijos pareigūnų nekvietė, kad jie užfiksuotų, ar jis blaivas, ar jai padaryti sužalojimai ir pagal apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirtų smurtą patyrusio asmens apsaugą, ir kad policijoje J. L. nurodytos sužalojimo vietos nesutampa su specialisto apžiūros metu nustatytais sužalojimais neįrodo to, kad A. Ž. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė J. L., ji policijos pareigūnui parodė jai padarytus sužalojimus, rodė pareigūnui tas kūno vietas, kurios jai skaudėjo, vieni sužalojimai nebuvo tokie ryškūs, viena alkūnė buvo sužalota stipriau, o kita – mažiau, iki ekspertizės laukė dvi dienas, nes buvo nedarbo diena. Remiantis šiais nukentėjusiosios parodymais ir tuo, kad iki specialisto apžiūros nuo 2012-04-30 praėjo šiek tiek laiko, galima paaiškinti, kodėl J. L. policijoje 2012-04-30 nurodytos sužalojimo vietos iš dalies nesutampa su 2012-05-02 specialisto apžiūros metu jai nustatytais sužalojimais. Netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio A. Ž. be kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatyta atsakomybė kyla tam, kas neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu įžeidė žmogų, t.y. veiksmas, pasisakymas žodžiu ar raštu turi būti užgaulūs. Jais kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar žodžiai, raštiški išsireiškimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad nusiuntė trumpąsias (SMS) žinutes į nukentėjusiosios J. L. mobiliojo ryšio telefoną su žodžiais „padla tu“ ir „tu gal durna, nah man tau grasint ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“ ir taip neviešai raštu įžeidė nukentėjusiąją J. L.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka tik iš dalies, nes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Ž. nusiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę į nukentėjusiosios J. L. mobiliojo ryšio telefoną su žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasint ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“ neviešai įžeidė nukentėjusiąją.

Lietuvių kalbos žodyne internetiniame leidinyje www.lkz.lt pateikiamos trys žodžio „padla“ reikšmės: 1) dvėseliena, maita; 2) nususęs, prastas, netikęs gyvulys; 3) bjaurybė, nenaudėlis. Žodis „padla“ bendrinėje šių laikų lietuvių kalboje vartojamas siekiant užgauliai atsiliepti apie žmogų. Lietuvių kalbos žodyne nei viena šio žodžio reikšmė nenurodo teigiamo apibūdinimo, todėl toks išsireiškimas, kreipimasis į asmenį pagrįstai laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu. Šią aplinkybę A. Ž. suprato, suvokė, jog tokiu žodžiu kreipdamasi į nukentėjusiąją ją pažemins, įžeis, užgaus, ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaip minėta anksčiau, J. L. įžeidimu buvo laikyta ir trumpoji (SMS) žinutė su žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasint ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“. Akivaizdu, kad nė vienas iš šių žodžių nėra nei keiksmažodis, nei necenzūrinis pavadinimas ir paprastai jie vartojami žmonių tarpusavio bendravime. Teisėjų kolegijos nuomone, šie žodžiai negali būti vertinami kaip nepadorūs, užgaulūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į pavienių šių žodžių prasmę ir neanalizavo jų užgaulumo turinio, nors šią žinutę ir išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Lietuvių kalbos žodyne internetiniame leidinyje www.lkz.lt pateikiamos dvi žodžio „durnas“ reikšmės: 1) kvailas, neišmintingas; 2) piktas, negeras, pasiutęs, keblus, sunkus, smarkus, stiprus. Atsižvelgiant į šio žodžio reikšmes, toks išsireiškimas, kreipimasis į asmenį nelaikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad trumposios (SMS) žinutės su žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasint ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“ turinys nėra įžeidžiančio pobūdžio Baudžiamojo įstatymo prasme.

Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuteistasis A. Ž. 2012-05-26 prieš 01:36 val., neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę, pavadindamas nukentėjusiąją bjauriu žodžiu „padla tu“. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, A. Ž. nepagrįstai inkriminuota, jog jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-05-26 prieš 10:25 val., neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., į jos mobiliojo ryšio telefoną atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę su bjauriais žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasinti ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“, nes, kaip minėta anksčiau, trumposios (SMS) žinutės su žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasint ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“ turinys nėra įžeidžiančio pobūdžio Baudžiamojo įstatymo prasme.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Ž. iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-05-26 prieš 10:25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., buvusią bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., į jos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę su bjauriais žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasinti ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“ (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.). Taigi A. Ž. pašalinus iš nuosprendžio minėtas aplinkybes, laikytina, jog nuteistojo kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad jis 2012-05-26 prieš 01:36 val., į nukentėjusiosios J. L. mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė trumpąją (SMS) žinutę, pavadindamas nukentėjusiąją bjauriu žodžiu „padla tu“, taip neviešai raštu įžeidė nukentėjusiąją J. L.. Kadangi iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus anksčiau minėtas aplinkybes, sumažėja nuteistojo A. Ž. neteisėtų veiksmų kaltinimo apimtis, mažintinas nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. paskirtos bausmės dydis.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis A. Ž. neneigia, kad jis siuntė trumpąsias (SMS) žinutes į nukentėjusiosios J. L. mobiliojo ryšio telefoną, tačiau, jo nuomone, jis nepagrįstai nuteistas už įžeidimą, nes J. L. nesuprato trumpąja (SMS) žinute jai atsiųsto žodžio „padla“ prasmės. Nukentėjusioji J. L., apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl nuteistojo A. Ž. trumpųjų (SMS) žinučių turinio ji jautėsi įžeista, žodį „padla“ ji prilygino žodžiui „prostitutė“, nukentėjusiosios nuomone, taip žmonių niekas nevadina, toks žodis ją pažemino (141 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. Ž. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad žodis „padla“ reiškia kritusio gyvūno pavadinimą, o ne tai, kaip šį žodį suprato J. L. (143 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nukentėjusioji J. L. žodžiui „padla“ suteikė kitokią reikšmę nei tiesioginė šio žodžio reikšmė ir kokią ją nurodė nuteistasis A. Ž., tačiau ji suvokė, kad žodžiu „padla“ ji yra užgauliai žeminama. Be to, kaip minėta anksčiau A. Ž., žinodamas žodžio „padla“ reikšmę (dvėseliena) ir tai, kad ji nenurodo teigiamo apibūdinimo, suprato, jog tokiu žodžiu kreipdamasi į nukentėjusiąją ją pažemins ir įžeis. Todėl teigti, kad A. Ž. nepagrįstai nuteistas už įžeidimą nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog J. L. įžeidimas turi visuomeninę reikšmę ar J. L. dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, todėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą ir palaikydama kaltinimą baudžiamojoje byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 409 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 3 d. nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 407 str. Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d. nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę arba jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., šioje byloje buvo pradėtas pagal prokuroro reikalavimą (3 b. l.). Prokuroro reikalavimas grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad J. L. padaryta moralinė žala ir dėl svarbių priežasčių – dėl teisinių žinių stokos, dėl to, kad J. L. jau nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji negali tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija laiko, kad šioje situacijoje, prokuroro sprendimas buvo pagrįstas ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl teismo šališkumo

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BPK XIX - XXII skyriuose, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, išklausė tiek baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. parodymus, tiek nukentėjusiosios J. L. ir liudytojų parodymus. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, nėra. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-11) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendį:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad A. Ž. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-05-26 prieš 10:25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neviešai įžeidė nukentėjusiąją J. L., buvusią bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., į jos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsiųsdamas trumpąją (SMS) žinutę su bjauriais žodžiais „tu gal durna, nah man tau grasinti ar gąsdint, tik man tavo vietoj būtų gėda čia gyvent su tokia reputacija kaip tavo dabar čia“.

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. paskirtą 5 MGL baudą sumažinti iki 3 MGL (390 Lt).

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nusikaltimas 2012-04-29) ir paskirti A. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, kurio metu nustatyti įpareigojimą - uždrausti bendrauti su J. L. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., A. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-01 iki 2012-05-03.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. įpareigotas sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (VMI sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), baudos kodas (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumentą pateikiant teismui.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartį, kuria „Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje vietoje žodžių „Į atliktą baudos bausmę įskaityti sulaikymą 2 paras ir galutinę baudą nustatyti 1 MGL ( 130 Lt)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.