Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-09 · Administracinė byla Nr. A-1523-858/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
A-1523-858/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04994-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Trečiasis asmuo
Č. Z., G. B., Č. L., R. J., J. Ž., Ž. Ž.
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A-1523-858/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04994-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1523-858/2015 pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., Č. Z., G. B., J. Ž., Ž. Ž., Č. L. dėl akto panaikinimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (t. I, b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 79-12055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-ei): E. Ž.“, natūra grąžinant 4,69 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. I, b. 1. 105-109) prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B., Č. L. atsiliepime (t. I, b. 1. 23-26) prašė pareiškimą tenkinti iš dalies: 2003 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 79-12055 naikinti iš dalies, suteikiant suinteresuotiems asmenims teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) likusią dalį, į kurią nuosavybės teisė jau yra atkurta ir tas plotas nepersidengia su kitais žemės sklypais, įpareigojant atsakovą suformuoti atskirą žemės sklypą

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (t. II, b. l. 55-64) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 70-73) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują: Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 79-12055 panaikinti iš dalies, suteikiant teisę suinteresuotiems asmenims įregistruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) likusią dalį, į kurią nuosavybės teisė jau yra atkurta ir tas plotas nepersidengia su kitais žemės sklypais, įpareigojant atsakovą suformuoti atskirą žemės sklypą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei šioje byloje neįgyvendinta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tretieji suinteresuoti asmenys pareiškimą prašė palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 82-83) prašė trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 122-136) trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: „Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 79-12055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-ei): E. Ž.“ dalį, kuria nuosavybės teisės buvo atkurtos į 2,55 ha žemės. Kitą pareiškėjo pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą“.

II.

Tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydami iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas jiems priteisti po 53,29 Eur (184 Lt) (t. II, b. l. 151-159).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, jog tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes byloje buvo apgintos jų teisės, apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies. Trečiųjų asmenų apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos sudaro 159,87 Eur (552 Lt). Šios išlaidos apima žyminį mokestį 14,77 Eur (51 Lt – 50 Lt žyminis mokestis ir 1 Lt už mokėjimo pavedimą) ir 145,10 Eur (501 Lt) išlaidos advokato paslaugoms.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. Z., G. B. ir Č. L. byloje atstovavo ir apeliacinį skundą parengė advokatė V. V.. Už apeliacinio skundo parengimą ir žyminį mokestį šalys sumokėjo dalimis: Č. Z. – 48,37 Eur (167 Lt) už apeliacinį skundą (už Č. Z. sąskaitą apmokėjo dukra V. G.) ir 1/3 dalį žyminio mokesčio, t. y. 4,92 Eur (17 Lt), iš viso 53,29 Eur (184 Lt), G. B. – 48,37 Eur (167 Lt) už apeliacinį skundą ir 1/3 dalį žyminio mokesčio, t. y. 4,92 Eur (17 Lt), iš viso 53,29 Eur (184 Lt), Č. L. – 48,37 Eur (167 Lt) už apeliacinį skundą ir 1/3 dalį žyminio mokesčio, t. y. 4,92 Eur (17 Lt), iš viso 53,29 Eur (184 Lt).

Atsiliepimas

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuratūra atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo prašymą tenkinti iš dalies proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepime į pateiktą prašymą nurodoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį. Be to, ši proporcija yra taikoma visoms prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 163-165).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1523-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Vertindama trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. birželio 10 d. (ABTĮ 145 str.) (t. II, b. l. 122-136). Atitinkamai, tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamiesi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. birželio 25 d. Šiuo atveju tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2015 m. birželio 19 d. (t. II, b. l. 151-159), t. y. ABTĮ nustatytu laiku ir nepraleidę ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Vertinant, ar tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant, ar atitinkamas trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog apeliacinį procesą inicijavo tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. nesutikdami su priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ir prašydami priimti naują sprendimą: Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 79-12055 panaikinti iš dalies, suteikiant teisę suinteresuotiems asmenims įregistruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) likusią dalį, į kurią nuosavybės teisė jau yra atkurta ir tas plotas nepersidengia su kitais žemės sklypais, įpareigojant atsakovą suformuoti atskirą žemės sklypą, tuo atveju jei šioje byloje neįgyvendinta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtą (t. II, b. l. 70-73). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 122-136) trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: „pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 79-12055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-ei): E. Ž.“ dalį, kuria nuosavybės teisės buvo atkurtos į 2,55 ha žemės. Kitą pareiškėjo pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą“.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju pati situacija sprendžiant dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų yra išskirtinė ir negalima sprendžiant, ar tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, formaliai vadovautis vien tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą buvo atmetęs kaip nepagrįstą. Šiuo atveju atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvaciją, siekį, kad būtų panaikinti visa apimtimi administraciniai aktai, kuriais nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėje byloje teismo sprendimu buvo apgintos ir patenkintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, nes buvo panaikinta tik dalis skundžiamo administracinio akto. Ta dalimi, kuria administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nebuvo panaikintas, buvo apgintos ir pateiktinos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Atitinkamai, darytina išvada, jog priimtu teismo sprendimu iš dalies buvo patenkintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir tai sudaro prielaidas spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį.

Tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodo, jog jų apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos sudaro 159,87 Eur (552 Lt). Šios išlaidos susideda iš žyminio mokesčio 14,77 Eur (51 Lt – 50 Lt žyminis mokestis ir 1 Lt už mokėjimo pavedimą) ir 145,10 Eur (501 Lt) išlaidos už advokato paslaugas (apeliacinio skundo parengimą) (t. II, b. l. 151-159). Šias išlaidas pagrindžia ir administracinėje byloje pateikti įrodymai 2014 m. gegužės 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2014-32, Nr. 2014-34, Nr. 2014-33, vietinio mokėjimo nurodymai Nr. 62, Nr. 19, 2014 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 234, atstovavimo sutartys (t. II, b. l. 27-29). Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog tretieji suinteresuoti asmenys Č. Z., G. B. ir Č. L. nurodytas bylinėjimosi išlaidas sumokėjo lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas iš jų patyrė po 53,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. II, b. l. 151-159).

Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 2. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nurodytą reguliavimą, į tai, kad advokatė V. V. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. II, b. l. 55-64), spręstina, kad šiuo atveju už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas yra 2 000 Lt (579,24 Eur) (1 000 Lt (289,62 Eur) minimali mėnesinė alga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu (2014 m. gegužės 8 d.) (t. II, b. l. 70-73), padauginta iš koeficiento 2) (t. II, b. l. 70-73).

Be to, pastebėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei skundas yra tenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje AS-520-247/2013, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo tenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-144/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 79-12055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-ei): E. Ž.“, natūra grąžinant 4,69 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje (t. I, b. l. 1-6). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 122-136) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 79-12055 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-ei): E. Ž.“ dalį, kuria nuosavybės teisės buvo atkurtos į 2,55 ha žemės, kitą pareiškėjo pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Tad iš priimto sprendimo matyti, kad prokuroro reikalavimai buvo tenkinti dalyje dėl 2,55 ha žemės panaikinimo. Atitinkamai, priimtu teismo sprendimu iš dalies taip pat buvo apgintos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. apytiksliai 45,63 procentų apimtyje, atsižvelgus į žemės dalį, į kurią pareiškėjui nebuvo leista apginti viešojo intereso.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. apgintų teisių apimtį, priteisia jiems po 7,76 Lt (2,25 Eur) žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, priteisdama bylinėjimosi išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo, pastebi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, protingumo bei teisingumo principus, pabrėžia, kad priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą padidintina ir nesivadovautina tik šioje teismo nutartyje nurodyta aritmetine proporcija. Atitinkamai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. Z., G. B. ir Č. L. priteistina po 130 Lt (37,65 Eur) už apeliacinio skundo parengimą. Manytina, kad priteistina suma atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirtį ir tikslus, yra proporcinga suteiktai teisinei paslaugai.

Taigi bendrai tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. Z., G. B. ir Č. L. priteistina po 137,76 Lt (atitinkamai 39,90 Eur).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nors tretieji suinteresuoti asmenys bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš atsakovo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėju, asmeniu, kuris inicijavo teisminį bylos nagrinėjimą, buvo Vilniaus apygardos prokuratūra, taigi nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo (t. II, b. l. 151-159). Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-617/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1758/2008, 2009 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-438/2009, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2406/2012, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-243/2013) bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006), tais atvejais, kai prokuroro, kuris kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, kreipimasis atmetamas (atmetamas iš dalies), proceso šalių išlaidos, kurias jos patyrė pradėjus procesą dėl prokuroro kreipimosi, atlyginamos ne iš prokuratūros, o iš valstybės biudžeto lėšų. Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytą suformuotą teismų praktiką darytina išvada, jog įvardintos bylinėjimosi išlaidos trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai priteistinos iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

trečiųjų suinteresuotų asmenų Č. Z., G. B. ir Č. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. Z., G. B. ir Č. L. iš Lietuvos valstybės biudžeto po 39,90 Eur (trisdešimt devynis eurus, 90 Eur ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1523-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis