Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-04-15 pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

2) 2014-04-18 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., pritaikius BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

3) 2014-11-24 pagal BK 140 str. 2 d. pritaikius BK 64¹ str., terminuotu laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 m.;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 str. 1 d.;

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-12-17 pagal BK 284 str. 1 d. (2 veikos), pritaikius BK 64¹ str. laisvės apribojimu 8 mėn., skiriant įpareigojimus, nuosprendis neįsiteisėjęs;2014-12-18 pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn., skiriant įpareigojimus, nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 str. 1 d.,178 str. 2 d., 145 str. 1 d., 233 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. ir E. R. 2014 m. gegužės 18 d. apie 17.30 val. Alytuje, A. Jonyno g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t.y. T. N. tyčia prikibo prie D. K., kurį E. R. sugriebęs už marškinėlių apykaklės jėga nusitempė už namo kampo, o T. N. be jokios priežasties sudavė kumščiu vieną kartą į kaktą virš kairio antakio, po to laikė prispaudęs prie savęs, o E. R. tuo metu sudavė kumščiu vieną kartą į kairį smilkinį bei ne mažiau 5 smūgių į šonus, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

E. R. 2014 m. gegužės 18 d. apie 17.30 val. Alytuje, A. Jonyno gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, atvirai pagrobė svetimą turtą – D. K. matant nuo žemės pagriebė jam priklausančią 30 Lt vertės piniginę, kuri šiam besidengiant nuo smūgių iškrito iš kišenės su joje buvusiais 50 Lt, 25 Eur, jo vardu išduotais dokumentais: asmens tapatybės kortele, Europos sveikatos draudimo kortele, darbo pažymėjimu, mokinio pažymėjimu, ir iš įvykio vietos pabėgo, tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas 166, 25 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Be to, 2014 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val., iš nenustatytos vietos paskambinęs D. K., telefoninio pokalbio metu D. K. sakydamas, kad jį užmuš, pakas, taip grasino D. K. nužudyti, dėl ko nukentėjusysis D. K. turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis T. N. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis susitiko su E. R., kuris laukė nukentėjusiojo, nes norėjo su šiuo pasikalbėti. Visų aplinkybių dėl įvykio senumo jis gerai neatsimena, bet jam žinoma, kad nukentėjusysis buvo apkalbėjęs E. R., dėl ko E. R. norėjo nukentėjusiajam „atsilyginti“. Jis viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, pats nukentėjusiajam sudavė 3 ar daugiau smūgių, tačiau į kurias kūno vietas, nepamena. Po įvykusio konflikto visi nuėjo už namo kampo. Pradėjus šaukti kaimynams, jis pabėgo, todėl ar E. R. toliau konfliktavo su nukentėjusiuoju, jam nežinoma. Apie iš nukentėjusiojo atimtus daiktus jis sužinojo vėliau iš kitų asmenų. Po įvykio jis kalbėjo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė.

Kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino iš dalies - pripažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias atsakomybė numatyta BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., 145 str. 2d., tačiau neigė liepęs nukentėjusiajam duoti melagingus parodymus, t.y. neigė padaręs nusikaltimą, numatytą BK 233 str.. 3 d. Parodė, kad su nukentėjusiuoju konfliktų turėjęs ir anksčiau. Prieš įvykį sužinojęs, kad nukentėjusysis jį įskundė, todėl nutarė nueiti prie profesinės bendrabučio su tikslu šį sumušti. Jis paskambino nukentėjusiajam ir pakvietė susitikti, tačiau šis neatėjo. Tuomet jis pasigavo nukentėjusįjį grįžtantį iš parduotuvės. Jis viešoje vietoje, kur buvo pašalinių asmenų, nutvėrė nukentėjusįjį iš priekio už marškinių ir nusitempė už namo kampo, kur kirto kumščiu į galvą ir apie 5 kartus į šonus. Ten buvo ir T. N. - jis pats nesuprato, kodėl šis įsikišo į konfliktą. Kai jis tempėsi nukentėjusįjį, T. N. taip pat ėjo kartu, matė, kaip šis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Kažkas pradėjo šaukti, todėl jis paleido nukentėjusįjį ir, pamatęs ant žemės gulinčią piniginę, kurioje buvo pinigų, dokumentų, pasiėmė ją. Nukentėjusysis prašė ją grąžinti. Kadangi jis jau buvo išmetęs pinginę, nukentėjusiajam pasakė, kur rasti piniginę. Iš piniginės jis paėmė tik nukentėjusiojo pinigus. Parodė, kad įvykio dieną po įvykusio konflikto jis paskambino nukentėjusiajam ir pradėjo šiam grasinti, nors jo teigimu grasinimai nebuvo rimti - tik norėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, kad šis nesikreiptų į policiją, tačiau jam neliepė, kad šis policijai meluotų apie įvykio aplinkybes. Jo nuomone, nukentėjusysis galėjo išsigąsti jo grasinimų. Vėliau jis dar skambino nukentėjusiajam norėdamas šio atsiprašyti. Šiuo metu jis susitaikė su nukentėjusiuoju ir šis jam atleido. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. R. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę patvirtina ir apklausti teismo posėdyje nukentėjusysis bei liudytojai, byloje esantys rašytiniai duomenys.

Nukentėjusyisi D. K. parodė, kad įvykio dieną jis atvyko į bendrabutį ir nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Jam skambino E. R., tačiau jis nekėlė telefono. Grįžtant iš parduotuvės netoli bendrabučio jis sutiko T. N., kuris jam kirto smūgį į galvą. Paskui atbėgęs E. R. čiupo už marškinėlių, priekiu nusitempė jį už namo kampo ir pradėjo mušti. Kiek pamena, T. N. galėjo jį laikyti, kai tuo metu jį E. R. mušė, nes pats stovėdamas nuo E. R. suduodamų smūgių į galvą būtų neišlaikęs pusiausvyros. Kai konflikto metu pašaliniai žmonės pradėjo šaukti, kaltinamieji pabėgo, o jis grįžo į bendrabutį, kurio auklėtojas liepė jam kreiptis į policiją, ką jis ir padarė. Po to E. R. skambino jo kambariokui, nes savo telefonu jis į E. R. skambučius neatsiliepė, ir liepė jam nesiskųsti policijai, nes jei taip padarysiąs, bus pakartas ir užkastas. E. R. kalbėjo gal 20 min ir visą tą laiką grasino, kad nužudys, pakars. Nuo tokių grasinimų jis išsigando, ypač po to, kai jau buvo E. R. sumuštas. Iš E. R. kalbos jis suprato, kad jis prašė policijai meluoti, keisti parodymus. Šiai dienai jam padaryta žala - iš pinginės paimti pinigai jam atlyginta, jie susitaikė ir jis atleido E. R.. T. N. jo atsiprašė kitą dieną po įvykio paskambinęs telefonu.

Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2014-05-18 protokole-pareiškime, kuriuo jis kreipėsi į policiją dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir piniginės vagystės 2014-05-18 17.30 val. Alytuje, A. Jonyno gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 1).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. K. atpažino T. N. ir E. R. kaip asmenis, kurie 2014-05-18 apie 17.30 val. Alytuje, A. Jonyno gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jį užpuolė ir jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei E. R. pagrobė piniginę su pinigais ir dokumentais (b. l. 14-16, 17-18).

Liudytoja I. R.-J. parodė, kad įvykio dieną gavo budėtojo nurodymą nuvykti į įvykio vietą Jonyno gatvėje, kur nukentėjo D. K.. Nuvykus D. K. paaiškino, kad prie bendrabučio jį užpuolė du vaikinai: vienas iš jų - E. R., kito jis nepažinojo, kurie jį sumušė ir pagrobė pinigus; kad vėliau jam skambino E. R. ir grasino necenzūriniais žodžiais susidorojimu. Pokalbio metu D. K. buvo palūžęs, susinervinęs, drebėjo. Jis jai davė ir telefoninio pokalbio, kurio metu jam buvo grasinama, įrašą.

Liudytojas M. P. parodė, kad visų įvykio aplinkybių jis neatsimena. Pamena, kad įvykio dieną jis su D. K. grįžo iš parduotuvės į bendrabutį. Einat jam paskambino E. R. ir liepė jam nesakyti, kad šis ruošiasi sumušti D. K.. Prie bendrabučio E. R. pagriebęs D. K. už rūbų nusitempė už kampo. Kas ten vyko, jis nematė, bet grįžęs D. K. verkė ir jam sakė, kad E. R. atėmė pinigus. Vėliau E. R. paskambino ir pasakė, kur išmetė pinginę, todėl jis su D. K. nuėjo ieškoti. E. R. taip pat skambino į jo telefoną, prašydamas jį perduoti nukentėjusiajam, ir tuomet šiam grasino, kad dėl įvykio nesiskųstų.

Liudytojui gerai neatsimenant įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kur jis parodė, kad 2014-05-18 apie 17.30 val. jis su D. K. grįžo iš parduotuvės į Alytaus profesinio rengimo centro bendrabutį. Prie bendrabučio juos pasitiko E. R. ir T. N.. T. N. pirmas sudavė ranka D. K. į veidą, po ko E. R. sugriebė D. K. už marškinėlių ties kaklu ir jėga nusitempė už kampo, už kurio kartu su jais nuėjo ir T. N.. Ką jie darė už bendrabučio kampo D. K. nematė, nes nuėjo į savo kambarį. Netrukus į kambarį grįžo D. K. ir pasakė, kad jį mušė bei E. R. pavogė ant žemės iš kišenės iškritusią jo piniginę su pinigais ir dokumentais. Maždaug po 10 min. į jam priklausantį telefoną paskambino E. R. ir pasakė D. K. piniginę išmetęs į gėlyną prie kibininės esančio daugiabučio pirmos laiptinės bei paprašė telefoną perduoti D. K.. D. K. pokalbį su D. R. įsirašė į savo telefoną. Pokalbio metu E. R. grasino D. K. jį užmušti, užkasti ir pan. Jam pačiam jo žodžiai atrodė bauginančiai. Po šio pokalbio D. K. labai abejojo ar pranešti apie įvykį policijai, jis akivaizdžiai bijojo E. R. grasinimų (1 t., b. l. 24-25). Tokius savo parodymus liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuotas I. R.-J. pateikimas jos mobilaus telefono su garso įrašu - dviejų žmonių pokalbiu (1 t., b. l. 38), kuris buvo įrašytas į CD-R optinį diską Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 40) bei daiktų apžiūros protokole užfiksuotas dviejų vyriškių pokalbis, kurio metu vienas vyriškis garsina kitam jį užmušti, jei parašys „zajavą“, vartoja daug necenzūrinių žodžių, žemina pašnekovą jį vadindamas „ožiu“, „žertva“, „sūka“ ir kt. keiksmažodžiais, tikslinasi ar pašnekovas suprato, kas jam bus jei parašys pareiškimą, į ką pastarasis atsako supratęs, jog jis jį užmuš jei kam nors pasiskųs (1 t., b. l. 41-42), patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų I. R. – J. ir M. P. nurodomas aplinkybes dėl grasinimo D. K..

Specialisto išvada Nr. G 440/14(06) patvirtina, kad D. K. įvykio metu padaryti sužalojimai ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje ( poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, virš kairio antakio, kaklo dešinėje, 7 cm žemiau apatinio žandikaulio kampo) kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31).

Visi aukščiau aptarti duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamieji T. N. ir E. R. veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje įžūliais veiksmais pašalinių asmenų akivaizdoje sumušė D. K., padarydamai jam nežymius kūno sužalojimus bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, jų veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

E. R., sumušęs D. K., tyčia, turėdamas tikslą ką nors pagrobti, neteisėtai atvirai pagrobė svetimą turtą- nukentėjusiajam priklausančius pinigus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo požymius.

E. R., paskambinęs D. K., telefoninio pokalbio metu D. K. sakydamas, kad jį užmuš, pakas, taip grasino jį nužudyti.

Tokiais kaltinamojo veiksmais išreikštas grasinimas psichiškai traumavo nukentėjusįjį, sukėlė jam baimę, nervinę įtampą, nerimą, stresą, ką patvirtino pats nukentėjusysis, parodydamas, kad tokių grasinimų jis išsigando, ypač po to, kai jau buvo E. R. sumuštas, taip pat apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai I. R. – J., paaiškindama, kad jai atvykus į įvykio vietą, D. K. buvo palūžęs, susinervinęs, drebėjo, bei liudytojas M. P., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad po telefoninio pokalbio, kurio metu E. R. grasino D. K., šis labai abejojo ar pranešti apie įvykį policijai, nes akivaizdžiai bijojo E. R. grasinimų užkasti ir pan., o ir jam pačiam E. R. žodžiai atrodė bauginančiai.

Tokie nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir daiktų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašo - E. R. ir D. K. pokalbio stenograma, teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis E. R. siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, o nukentėjusysis D. K. turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis E. R. suvokė, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam baimę dėl jo sveikatos ir to norėjo, todėl E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. buvo kaltinamas ir dėl siekio paveikti nukentėjusįjį, kad šis pareigūnams duotų melagingus parodymus, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233str. 1 d.

Ištyrus teismui pateiktus duomenis, nustatyta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pažymėtina, kad poveikis BK 233 str. prasme gali būti daromas tik išvardintiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams- liudytojams, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Šiuo atveju kaltinamajame akte kaltinimas E. R. buvo pareikštas dėl poveikio nukentėjusiajam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjęs asmuo – tai fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, ir kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 28 str. 1 d.). Šių asmenų teisinis statusas turi būti įtvirtintas procesiniuose dokumentuose. Jei poveikis BK 233 str. numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems baudžiamojo proceso santykių subjektams, BK 233 str. netaikytinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. R. poveikį D. K. darė įvykio metu - 2014-05-18 apie 18 val., D. K. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu nukentėjusiuoju pripažintas taip pat 2014-05-18 (1 t., b.l. 9). Nors nutarime jį pripažinti nukentėjusiuoju nenurodytos valandos, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų - D. K. protokolu- pareiškimu į Alytaus AVPK kreipėsi 2015-05-18 20 val. 45 min.(1 t., b.l. 1), kaip liudytoju buvo apklaustas 2014-05-18 21:00 val. (1 t., b.l. 10,11), matyti, kad nukentėjusiuoju jis oficialiai buvo pripažintas jau po E. R. inkriminuojamos veikos padarymo, t.y. tuo metu, kai D. K. dar neturėjo oficialus nukentėjusiojo statuso.

Darytina išvada, kad E. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d., todėl jis pagal BK 233 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Bausmės skyrimo klausimai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir atsižvelgia į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamasis T. N. praeityje teistas tris kartus. Naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis dabar teisiamas, padarė bausmės vykdymo metu, neišnykus teistumui, todėl T. N. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Kaltinamasis T. N. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 56-57). Tai rodo, kad T. N. iš ankstesnių savo teistumų išvadų nedaro ir yra linkusi nusikalsti asmenybė.

Kaltinamasis T. N. nedirbantis, Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas (1 t., b. l. 61).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, augina mažametę dukrą, turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad T. N. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl T. N. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnės už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytos sankcijos vidurkį, atidedant bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą, T. N. skirtini įpareigojimai.

Kadangi nusikalstama veika padaryta iki priimant 2014-11-24 nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nuostatomis

T. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 68).

Kaltinamasis E. R., būdamas nepilnametis, padarė 2 nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus.

Nors kaltinamasis šias veikas padarė būdamas neteistas, tačiau jo atžvilgiu jau yra priimti du apkaltinamieji teismo nuosprendžiai. E. R. baustas administracine tvarka baustas (b. l. 76-78). Tai rodo, kad kaltinamasis, nors yra ir jauno amžiaus, tačiau linkęs daryti teisės pažeidimus. Vertintina ir tai, kad E. R. buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., iniciatorius.

Kaltinamasis į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas. (b. l. 82).

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., jo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad visos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o BK 284 str. 1 d. numatyta veika – ir bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. R. yra jauno amžiaus, nuo 2014-09-08 pradėjo dirbi (1 t., b.l. 157,158), turi pastovią gyvenamąją vietą, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė, ir nukentėjusysis jam atleido, taip pat visiškai atlygino šiam padarytą turtinę žalą, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu D. K..

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad E. R. sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam bei socialiniam vystymuisi (1 t., b.l. 86,87).

Atsižvelgiant į tai, E. R. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius, skiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimti ankstesni nuosprendžiai nėra įsiteisėję – jie apskųsti apeliacine tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 114)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R optinis diskas Nr. 52-06-BT-81-14, perduotas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, paliktinas prie bylos visą jos saugojimą laiką

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismui buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos- advokato darbo užmokestis sumoje 80,17 Eur turi būti priteistinos iš kaltinamojo T. N. valstybės naudai (1 t., b.l. 156).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, galintis dirbti ir gauti pajamas, juo labiau, kad augina mažametę dukrą, kuriai taip pat privalo teikti išlaikymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. N. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir T. N. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

- be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų;

- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

T. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš T. N. priteisti 80,17 Eur (aštuoniasdešimt eurų 17 ct ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Informuoti T. N., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą- 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- - pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti E. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;tęsti darbą ar mokytis;per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti E. R., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

E. R. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 233 str. 1d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo požymių.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R optinį diską Nr. 52-06-BT-81-14, perduotą kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, palikti prie bylos visą jos saugojimą laiką

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.