- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- A-143-1219-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00122-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos, P. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Rimondas Kuzminas
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Raimundui Urbučiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovėms Šarūnei Beitaitei ir Redutei Masolienei,
trečiojo suinteresuoto asmens P. P. įmonės „Rimtija“ atstovams advokatui Rimondui Kuzminui ir Dariui Petrošiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro prašymą atsakovams Tauragės rajono savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, P. P. įmonei „Rimtija“, A. L. firmai, Tauragės rajono muzikos mokyklai dėl sprendimo dalies ir įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) prašymu (T 1, b. l. 10–14), kurį patikslino (T 1, b. l. 158–162; T 2, b. l. 55–59), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1-1801, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, Dariaus ir Girėno g. 9A, Vytauto g. 72, detalusis planas, dalį, kuria 0,0166 ha valstybinės žemės sklypas prijungtas prie trečiojo suinteresuoto asmens P. P. įmonės „Rimtija“ (toliau – P. P. įmonė „Rimtija“) nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. 7755/0013:129) (detaliojo plano 4 sprendinys); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus (toliau – Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-167 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo Tauragės mieste“ ir 2011 m. vasario 24 d. jo pakeitimo įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-211.
Pareiškėjas nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1801 patvirtino žemės sklypo Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, Dariaus ir Girėno g. 9A, Vytauto g. 72, detalųjį planą, kurio sprendiniais numatyta sujungti tris žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklauso P. P. įmonei „Rimtija“ su juose esančiais statiniais, ir prie šių sklypų prijungti 0,0166 ha ploto laisvą valstybinės žemės sklypą, t. y.: 1) suformuotas žemės sklypas „A“ (kadastro Nr. 7755/0013:90), plotas 0,2052 ha, Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, paskirtis iki detaliojo plano – kita, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (esamas kelio servitutas detaliuoju planu naikinamas); sklype esantis 3 aukštų pastatas – parduotuvė (1E3p), unikalus Nr. 7796-3000-6014, rekonstruojamas, pristatant 2 aukštų priestatą; 2) suformuotas žemės sklypas „B“ (kadastro Nr. 7755/0013:15), plotas 0,0367 ha, Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, paskirtis iki detaliojo plano – kita, kitai specialiai paskirčiai (esamas pastatas – viešasis tualetas, unikalus Nr. 77598-7000-9015, numatomas rekonstruoti į 2 aukštų banko pastatą); 3) suformuotas žemės sklypas „C“ (kadastro Nr. 7755/0013:55), plotas 0,0943 ha, Tauragėje, Vytauto g. 72, paskirtis iki detaliojo plano – kita, gyvenamosios teritorijos/ mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (esantys pastatai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7794-0003-5012, ir ūkinis-garažas, unikalus Nr. 4400-1047-6943, numatomi nugriauti); 4) laisvoje valstybinėje žemėje formuojamas žemės sklypas „D“, plotas 0,0166 ha (pagal Tauragės miesto bendrąjį planą – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos). Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1801 patvirtinto detaliojo plano 4 sprendinys (dėl valstybinės žemės sklypo 0,0166 ha prijungimo prie P. P. įmonės „Rimtija“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo) patvirtintas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, gali būti parduodami tik aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Paminėto straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami be aukciono besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Pareiškėjo teigimu, pagal 2011 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. po detaliojo plano patvirtinimo, registre įregistruotas 0,0166 ha valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 7755/0013:2507), esantis Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, suformuotas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, apeliantas) teritorinio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 34 VĮ-(14.34.2)-167 pagrindu, nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu tarp žemės sklypų (kadastro Nr. 7755/0013:129 ir Nr. 7755/0013:138). Šie argumentai grindžiami tuo, kad žemės sklypą (kadastro Nr. 7755/0013:138) nuosavybės teise valdo P. P. įmonė „Rimtija“, o žemės sklypą (kadastro Nr. 7755/0013:129) panaudos teise valdo Tauragės rajono savivaldybė 2008 m. vasario 26 d. panaudos sutarties Nr. N77/2008-29-0020 pagrindu. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teigė, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė taikyti įterptinio sklypo teisinio statuso tarp šių sklypų esančiai laisvai valstybinei žemei, kadangi gretimybėje esantis sklypas yra suteiktas panaudai, o ne nuomai, todėl 0,0166 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 7755/0013:2507), esantis Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, negali būti išnuomotas ar parduotas be aukciono P. P. įmonei „Rimtija“.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 94–96, 184–187) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tauragės rajono savivaldybės taryba nurodė, jog P. P. įmonė „Rimtija“, gaudama planavimo sąlygas, įgijo pareigą nustatyti detaliojo planavimo sprendinius ir valstybinei žemės sklypo daliai, todėl, atsižvelgiant į Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, laikytina žemės valdytoju. Taip pat motyvavo, jog pareiškėjo pozicija dėl galimybės suformuoti ir aukciono tvarka parduoti 0,0166 ha žemės sklypą nepagrįsta, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybės formuoti mažesnį nei 4 arų žemės sklypą. Nurodė, jog, neprijungus suformuoto žemės sklypo prie P. P. įmonės „Rimtija“ valdomo sklypo (sklypų), 0,0166 ha žemės sklypas liktų nesuformuotas laisvame žemės fonde, nes neatitiktų minimalių reikalavimų, keliamų naujai formuojamiems žemės sklypams. Pažymėjo, jog smulkių, įsiterpusių ir savarankiškai negalimų formuoti sklypų sutvarkymas ir priskyrimas prie vystytinų žemės sklypų atitinka viešojo intereso sampratą, nes privatus asmuo jį sutvarkytų ir prižiūrėtų, priešingu atveju – palikus nesuformuotus sklypus valstybės nuosavybe – viešasis interesas būtų pažeidžiamas, nes nei valstybė, nei savivaldybė tokio sklypo negalėtų efektyviai naudoti, tvarkyti ir prižiūrėti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 129–130, 178–180) nurodė, kad, Tauragės rajono savivaldybės tarybai 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1801 patvirtinus žemės sklypų Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, Dariaus ir Girėno g. 9A/Vytauto g. 72, detalųjį planą, Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-167 (pakeistu 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-211) buvo nustatyti žemės sklypo, esančio Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, kadastro duomenys. Teigė, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą be aukciono parduodami valstybiniai žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams, o paminėto įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktas reglamentuoja įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir nuomos tvarką. Pažymėjo, jog teisės aktai nenumato galimybės be aukciono parduoti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus, kurie yra įsiterpę tarp panaudos teise valdomo ir privataus žemės sklypų, todėl negalėjo būti tvirtinami tokie detaliojo plano sprendiniai, kurie numatė valstybinės žemės sklypo prijungimą prie nuosavybės teise priklausančio sklypo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 118–122) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692, kuriuo patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.15 punkto nepažeidė, kadangi jame nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir neviršijantys nustatyto dydžio, gali būti parduodami ar išnuomojami. Teigė, kad pagal Tauragės miesto bendrąjį planą, patvirtintą Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-851, aptariamoje teritorijoje Dariaus ir Girėno g. numatyta tik komercinės paskirties objektų statyba. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedą, statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: visuomeninės paskirties statinių iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Teigė, jog akivaizdu, kad minimo žemės ploto neįmanoma užstatyti bei naudoti pagal bendrajame plane numatomą naudojimo būdą. Pažymėjo, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius teisės aktų pažeidimų taip pat nenustatė, davė teigiamą išvadą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 100–103, 173–174; T 2, b. l. 67–68) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 14 d. sutartimi perdavė detaliojo plano organizatoriaus teises P. P. įmonei „Rimtija“. Planavimo tikslas – žemės sklypų Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, Dariaus ir Girėno g. 9A ir Vytauto g. 72, detaliojo plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1-862, keitimas, pakeičiant sklypų užstatymo tankumą bei priskiriant laisvą valstybinę žemę Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70. Nurodė, jog Tauragės miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1-851, sprendiniuose planuojama teritorija reglamentuojama kaip komercinės paskirties objektų teritorijos. Tauragės rajono valdybos 1995 m. kovo 13 d. potvarkiu Nr. 335 buvo patvirtintas Tauragės miesto centrinės dalies detalaus išplanavimo projektas, kurio sprendiniai taip pat apima planuojamą teritoriją ir yra aktualūs. Teigė, kad išplanavimo projektas ir bendrasis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai privalomi rengiant detaliuosius planus. Pažymėjo, kad planuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra naudojamas – jame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, skirta bendram naudojimui ir užtikrinti visų greta esančių statinių savininkų/naudotojų ir jų lankytojų/klientų poreikius. Argumentavo, jog naudojamos teritorijos paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir detaliojo planavimo dokumento sprendiniais numatomų keisti žemės sklypų ribos ir plotas, priskiriant įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, atitinka ir neprieštarauja bendrojo plano bei išplanavimo projekto sprendiniams paminėtoje teritorijoje ir yra skirtas automobilių stovėjimo aikštelei, dokumento sprendiniai nekeičia ir ginčijamo žemės ploto naudojimo paskirties funkciniu požiūriu, numatomų rekonstruoti statinių užstatymo zonos statybos linija neperžengia susiformavusios Dariaus ir Girėno g. Tauragėje užstatymo linijos ir architektūriniu kompoziciniu požiūriu formuoja pilnavertį miesto centrinės dalies užstatymo silueto charakterį. Įsiterpusio sklypo užstatymas nėra galimas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nenumatyta galimybė naujų, visuomenės paskirties pastatų statybos. Pažymėjo, jog įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas yra neracionalaus dydžio (166 m²), izoliuotas ir neturintis jungties/privažiavimo su miesto susisiekimo infrastruktūra, t. y. gatvėmis, jį kerta inžinerinės infrastruktūros požeminių komunikacijų trasos ir jo formavimas kaip atskiro sklypo urbanistiniu požiūriu nebūtų pagrįstas bei prieštarautų vienam iš pagrindinių teritorijų planavimo tikslų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. įmonė „Rimtija“ atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 89–91) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
P. P. įmonė „Rimtija“ nurodė, jog pareiškėjas vadovaujasi Nacionalinės žemės tarnybos pozicija neparduoti jam 0,0166 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, nes jis įsiterpęs tarp panaudos teise valdomo ir privataus žemės sklypo, nors Tauragės apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d įsakymu Nr. V-2529 buvo pritarta šio žemės sklypo priskyrimui P. P. įmonei „Rimtija“. Teigė, jog dėl šios priežasties 2008 m. lapkričio 13 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė pritarti detaliojo plano rengimui, kurio pagrindinis brėžinys 2010 m. lapkričio 26 d. buvo suderintas su Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriumi. 2010 m. gruodžio 7 d. priimtas Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP 1-2784(20.4) su teigiama patikrinimo išvada, o 2010 m. gruodžio 15 d. Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą. Įsiterpęs 0,0166 ha valstybinės žemės sklypas, esantis Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9A, suformuotas Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 14 d. įsakymu tenkinant P. P. įmonės „Rimtija“ 2011 m. vasario 14 d. prašymą. Ginčo sklypas atitinka teisės aktuose nustatytus įsiterpusio sklypo kriterijus, jis negali savarankiškai funkcionuoti, todėl jis gali būti parduodamas ne aukcione, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 nuostatomis, numatančiomis, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono muzikos mokykla atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 155) nurodė, jog Tauragės rajono muzikos mokyklos steigėjas yra Tauragės rajono savivaldybės taryba, kuri byloje įtraukta atsakovu, todėl išdėstys poziciją dėl prašomų panaikinti administracinių aktų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu (T 2, b. l. 98–106) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įsigaliojus teismo sprendimui, panaikinamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi taikytos ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi pakeistos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-1725/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-15/2009. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teigia turintis pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai teritorijų planavimo procese – pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatos bei nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų; viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto dalies pagrindu P. P. įmonei „Rimtija“ be aukciono neteisėtai ir nepagrįstai sudaryta galimybė praplėsti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas valstybinės žemės fondo sąskaita. Teismo nuomone, pareiškėjas tinkamai realizavo teisės aktų jam suteiktą teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, kadangi ginčas iš esmės susijęs su valstybinės žemės tinkamu bei teisėtu valdymu inter alia prijungimu prie trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir laikytinas pakankamu galbūt pažeisto viešojo intereso apgynimui bei ginčo situacijos ištyrimui iš esmės. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino Tauragės apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. V-2529 1, 3 punktus, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir P. P. įmonės „Rimtija“ 2010 m. rugsėjo 14 d. sudarytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 67-109 2.1, 3.1 punktus, 2010 m. rugsėjo 14 d. išduotą planavimo sąlygų sąvadą, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 1-801. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 4 punktais. Pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentą rengiančiais žemės sklypo valdytojais ar naudotojais. Atitinkamai šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ar naudojama. Bet koks šių asmenų detaliojo planavimo ribų išplėtimas už valdomos ar naudojamos teritorijos ribų vertintinas kaip neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-448/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1352/2010). Ginčo atveju Tauragės apskrities viršininkas 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-2529 pritarė laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų, esančių Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70, Dariaus ir Girėno g. 9A, Dariaus ir Girėno g. 11A, priskyrimui prie P. P. įmonės „Rimtija“ kitos paskirties sklypo (unikalus Nr. 7755-013-0090), esančio Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 9/Vytauto g. 70. Teismas padarė išvadą, jog planavimo organizatorius, rengdamas ginčo detalųjį planą, turėjo teisinį pagrindą planuoti ir ginčo 0,0166 ha laisvos valstybinės žemės plotą ir paminėta sutartimi nustatyto detaliojo planavimo apimties ir (ar) ribų neviršijo, nes planuojant ginčo laisvą valstybinės žemės plotą buvo gautas šios žemės patikėtinio (Tauragės apskrities viršininko administracijos) sutikimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. kovo 27 d.) 2.15 punktu, pažymėjo, jog įterptiniu sklypu galima laikyti sklypą, kai pagal patvirtintą detalųjį planą teritorijoje nenumatyta (negalima) suformuoti naujo žemės sklypo, kai laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 400 kv. m teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 500 kv. m – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 25 d. dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011). Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl 0,0166 ha ploto laisvos valstybinės žemės prijungimo prie P. P. įmonės „Rimtija“ nuosavybės teise valdomos žemės. Išanalizavęs byloje pateiktą ginčo detaliojo planavimo medžiagą, teismas nustatė, kad 0,0166 ha ploto laisvas valstybinės žemės plotas ribojasi su P. P. įmonės „Rimtija“ nuosavybės teise valdomu žemės sklypu bei Tauragės rajono muzikos mokyklai suformuotu ir Tauragės rajono savivaldybei panaudos teise perduotu valdyti žemės sklypu. Tauragės rajono muzikos mokykla ginčo detaliojo planavimo metu jokių pretenzijų ir (ar) pageidavimų, prašymų dėl ginčo laisvos valstybinės žemės prijungimo (prisijungimo) nepareiškė ir dabar nereiškia. Pažymėjo, kad pareiškėjas iškėlė naujus argumentus, nurodydamas, kad šalia laisvos valstybinės žemės sklypo (1,66 aro) yra palikta apie 32 kv. m laisvos valstybinės žemės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos spauda“ (toliau – UAB „Lietuvos spauda“) kioskui. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi, planavimo užduotimi ir planavimo sąlygų sąvadu planavimo organizatoriui buvo nustatyta konkreti ginčo planavimo teritorija (ir ginčo laisvos valstybinės žemės dalies), apimtis ir planavimo organizatorius būtent buvo įpareigotas planuoti teritoriją paliekant valstybinės žemės plotą UAB „Lietuvos spauda“ kiosko žemės sklypo suformavimui. Būtent vykdant šias sąlygas, kurias, beje, tuomet iškėlė valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti institucija, kurios funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, buvo palikta laisvos valstybinės žemės dalis (apie 32 kv. m) įvardijamo laikino statinio sklypo suformavimui. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad sklypas laikinam statiniui išvis neturi būti formuojamas. Įvertinęs tai, kad būtent pačių institucijų, išduodančių planavimo sąlygas bei atsakingų už patikėjimo teise valdomą valstybinę žemę, iniciatyva buvo iškeltas reikalavimas neplanuoti dalies valstybinės žemės (apie 32 kv. m), šių argumentų teismas nelaikė teisine prielaida konstatuoti, kad, nesuplanavus 32 kv. m laisvos valstybinės žemės ir neišsprendus jos panaudojimo, ginčijamu detaliuoju planu suplanuotas 0,0166 ha žemės sklypas praranda įterptinio sklypo statusą, nes ribojasi su likusia nesuplanuota laisva valstybinės žemės dalimi. Be to, teisminio nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, kad iki šiol nėra žinoma Dariaus ir Girėno g. ribų linija. Atliekant kelio ribų nužymėjimus galbūt ši gatvės linija apims likusią 32 kv. m laisvos valstybinės žemės dalį ir bus priskirta gatvės infrastruktūrai. Taigi, teismo nuomone, iš šių aplinkybių galima konstatuoti, kad kitų pretendentų, pretenduojančių į laisvą valstybinę žemę, kad ji būtų prijungta prie valdomų žemės sklypų, nebuvo, o pareiškėjo argumentai dėl likusios nesuplanuotos valstybinės žemės (32 kv. m) negali būti vertinami kaip teisinės prielaidos, kliudančios 0,0166 ha žemės sklypą laikyti įterptiniu sklypu. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 vartojama sąvoka „išnuomotų“ nereiškia, kad žemės sklypas netenka įterptinio sklypo sąvokos ir negali būti parduodamas aukščiau nustatyta tvarka, jeigu gretimybėje esantis sklypas yra perduotas neatlygintinai naudotis valstybinės žemės panaudos sutartimi. Nuomos ir panaudos sutarčių esminis skirtumas yra tik tas, kad panaudos sutartis yra neatlygintina. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Todėl vartojama sąvoka „išnuomotų“ nereiškia, kad panaudos teisiniai santykiai nepatenka į šią reglamentavimo sritį. Teismas padarė išvadą, jog nėra jokių teisinių kliūčių laisvą 0,0166 ha ploto žemės sklypą laikyti įterptiniu, laisvu valstybinės žemės plotu, kurį planavimo organizatorius P. P. įmonė „Rimtija“ teisėtai ir pagrįstai suplanavo. Šios įmonės atliktam ginčo teritorijos detaliajam planavimui pritarė visos atsakingos valstybės institucijos (pareigūnai), dalyvavusios ginčo planavimo procese. Teismas akcentavo, kad ginčo 0,0166 ha žemės plotas yra įterptinis, laisvas valstybinės žemės plotas. Šį ginčo žemės plotą P. P. įmonė „Rimtija“ planavo nepažeisdama sutarties nuostatų, laikydamasi planavimo sąlygų sąvado reikalavimų ir kt. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog paminėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra pasisakoma dėl žemės panaudos, ginčo situacijos iš esmės nekeičia. Tauragės rajono muzikos mokykla yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, ir aplinkybė, kad ši mokykla panaudos teise ginčo akto priėmimo metu valdė valstybinę žemę, o ne šią žemę nuomojo, šiuo atveju juridiškai nereikšminga, nes vien tik atlygintinumo požymis, kuriuo iš esmės ir skiriasi panaudos ir nuomos institutai, neužkerta galimybės taikyti cituojamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatų, suteikiančių teisę įsigyti laisvą valstybinės žemės įterptinį sklypą. Teisinio reguliavimo negalima aiškinti vien formaliu ir (ar) lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Pagal pacituotas CK nuostatas, panaudai taikomos nuomos taisyklės, todėl akivaizdu, kad teisės akto leidėjas tikslingai pasisakydamas dėl nuomojamų sklypų neišskyrė panaudos, nes jie savo pobūdžiu tapatūs. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas ir tuo, jog ginčijamas aktas priimtas pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas. Teismui konstatavus, jog ginčo sklypas yra įterptinis, t. y. neviršija 400 kv. m ploto, yra įsiterpęs tarp P. P. įmonės „Rimtija“ nuosavybės teise valdomų sklypų ir Tauragės rajono muzikos mokyklos panaudos teise valdomo valstybinės žemės sklypo, nėra juridinio pagrindo teigti, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas privalo būti parduodamas aukciono būdu. Akivaizdu, jog ginčo laisvos valstybinės žemės plotas yra per mažas tam, kad būtų galima jį suformuoti kaip atskirą žemės sklypą, be to, jo formavimas neatitiktų ekonomiškumo bei racionalumo kriterijų, nes planavimo dokumentų parengimas ir sklypo suformavimas jo pardavimui viršytų paties sklypo rinkos kainą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1-1801 dalis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti jos pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog, konstatavus, kad ginčijamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo patenkinti išvestinių pareiškėjo prašymo reikalavimų panaikinti Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-167 ir 2011 m. vasario 24 d. jo pakeitimo įsakymą Nr. 34VĮ-(14.34.2.)-211.
III.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 109–112) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą neprašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, kadangi tai prieštarautų atsiliepime išdėstytiems argumentams.
2. Tai, kad, atliekant gatvės ribų nužymėjimus, galbūt gatvės linija apims likusį apie 32 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame yra laikinas statinys – kioskas, yra tik prielaida. Kol nėra suformuotas gatvės valstybinės žemės sklypas, nėra aiški gatvės žemės sklypo riba. Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys apibrėžia gatvės bei kelio sąvokas, tačiau kelio sąvoka kiosko nenumato.
3. Detaliuoju planu suplanuotas 0,0166 ha valstybinės žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (apie 32 kv. m), kuriame yra laikinas statinys – kioskas, kurio eksploatavimui atskiras valstybinės žemės sklypas negali būti suformuotas ir parduotas be aukciono (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktu ir remiantis tuo, kad detaliuoju planu suplanuotas 0,0166 ha valstybinės žemės plotas ribojasi su laisvu valstybinės žemės plotu (apie 32 kv. m), kuris negali būti suformuotas kaip atskiras valstybinės žemės sklypas kiosko eksploatavimui, nei priskirtas Dariaus ir Girėno g. valstybiniam žemės sklypui suformuoti, todėl 0,0166 ha ploto laisvos valstybinės žemės plotas detaliuoju planu negalėjo būti suplanuotas pardavimui ne aukciono būdu P. P. įmonei „Rimtija“.
4. Galima sutikti su teismo išvada, kad nuomos ir panaudos sutarčių institutai, vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi, yra panašūs, iš esmės skiriasi tik atlygintinumo požymiu. Tačiau naujų valstybinės žemės sklypų pardavimą reguliuoja specialusis teisės aktas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos nenumato, kad laisvos valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams, jeigu jis yra įsiterpęs tarp privačių ir panaudos teise valdomų valstybinės žemės sklypų.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 127–129) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas atmesti prokuroro reikalavimus buvo priimtas įvertinus ne tik aplinkybes, kurios buvo žinomos prokurorui pateikiant prašymą, bet ir tas, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo teisme metu (t. y. nėra žinoma Dariaus ir Girėno g. ribų linija, atliekant kelio ribų nužymėjimus, galbūt ši gatvės linija apims likusią 32 kv. m laisvos valstybinės žemės dalį ir bus priskirta gatvės infrastruktūrai). Byloje buvo nustatyta, kad šio žemės sklypo kitiems tikslams panaudoti nėra nei būtinumo, nei galimybių. Valstybei rengti detalųjį planą dėl šio sklypo prijungimo prie valstybinės žemės nėra tikslo, be to, tai ekonomiškai nenaudinga. Būtent nedidelių, įsiterpusių ir savarankiškai negalimų suformuoti sklypų sutvarkymas ir priskyrimas prie vystytinų žemės sklypų sukuria ne tik privačią gerovę šiuo atveju. Šiame sklype numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, kuria naudosis Tauragės gyventojai ir jos svečiai. Savarankiškai nesuformuoti valstybinės žemės sklypai negali būti efektyviai naudojami, tvarkomi ir prižiūrimi, todėl palikus šį žemės sklypą valstybės nuosavybe būtų patiriamos papildomos išlaidos iš biudžeto, jį prižiūrint, rengiant detalųjį planą, už kurio rengimą sumokėtų savivaldybė, nors nei teisiškai, nei faktiškai ji tokio sklypo negalėtų tinkamai įsisavinti ir naudoti (patekimas į žemės sklypą galimas tik per privatų P. P. įmonės „Rimtija“ žemės sklypą). Pažymi, kad teismo išaiškinimui dėl panaudos ir nuomos institutų aiškinimo taip pat nebūtų galima nepritarti, nes juos abu reglamentuoja tos pačios CK taisyklės, be to, teismas, priimdamas sprendimą, turi teisę vadovautis tiek savo vidiniu įsitikinimu, tiek protingumo principais. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas, nors formaliai ir yra teisės aktų pažeidimas, šiuo konkrečiu atveju panaikinti detaliojo plano dalį dėl valstybinės žemės sklypo 0,0166 ha prijungimo prie P. P. įmonės „Rimtija“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurią panaikinus turėtų iš esmės keistis visas detalusis planas, būtų neteisinga, nes tai neatitiktų nei protingumo, nei teisingumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 120–122) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nebus įmanoma suplanuoti gatvės, neišsprendus klausimo dėl gatvės linijos ir nesuplanavus šiuo metu esančio laisvo apie 32 kv. m ploto, kita vertus, tai šioje byloje visiškai nereikšminga. Pats apeliantas yra itin nenuoseklus, iškėlęs vienas sąlygas, vėliau jas keičia (32 kv. m problema taip pat kilo ne iškart, bet vėliau, jau bylą nagrinėjant teisme). Ypač ydinga praktika laikytina tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde formuoja ir galimą problemos sprendimo būdą – suformuoti gatvės valstybinės žemės sklypą, tačiau tai iš esmės paralyžiuotų bet kokį teritorijų planavimą ir tvarkymą, kadangi visais atvejais bus atsiremta į kažkurią ribą, kuri nebus suplanuota.
2. Palaiko tai, ką išdėstė proceso metu, o taip pat palaiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 118–119) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės normas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. įmonė „Rimtija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 124) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui bei išsakytus bylos nagrinėjimo metu.
2. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl teisinių pasekmių, kurias šiuo atveju sukelia panaudos sutartis, taip pat išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir pasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo iškeltų naujų argumentų (paliktos apie 32 kv. m laisvos valstybinės žemės).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinė byla nutrauktina.
Proceso šalys pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2012 m. vasario 8 d. taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.
Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti taikos sutartį administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad teisingumui įvykdyti atitinkamoje administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A556-101/2010), sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos CK bei Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Kaip matyti iš Taikos sutarties, ja pareiškėjas ir apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė nuo savo atitinkamai pirmosios instancijos teismui paduoto prašymo ir apeliacinio skundo Taikos sutartyje nurodytais sąlygomis ir būdu. Kolegija, patikrinusi Taikos sutarties turinį jos patvirtinimo kontekste, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta Taikos sutartis išreiškia pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008 ir kitos), konstatuotina, jog, patvirtinus taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, pastaroji nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priešingu atveju, palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, būtų paneigta pati Taikos sutartis ir jos sudarymas prarastų savo teisinę prasmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2012 m. vasario 8 d. tokio turinio taikos sutartį:
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė, ginanti viešąjį interesą, įstaigos kodas 19188488, adresas: Vilties g. 12, Klaipėda, toliau Sutartyje – Prokuroras ir
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės taryba, kodas 188737457, adresas: Respublikos g. 2, Tauragė, atstovaujama mero pavaduotojo Silverijaus Statkaus, toliau Sutartyje – Taryba ir
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, adresas: Gedimino pr. 19, Vilnius, atstovaujama Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo Ričardo Ažnos, veikiančio pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įgaliojimą Nr. IĮ-(1.9)-1025, toliau Sutartyje – Tarnyba ir
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija, kodas 188737457, adresas: Respublikos g. 2, Tauragė, atstovaujama administracijos direktoriaus Algirdo Mosėjaus, toliau Sutartyje – Administracija ir
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. P. įmonė „Rimtija“, kodas: 179409970, adresas: Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragė, atstovaujama direktoriaus Dariaus Petrošiaus, toliau Sutartyje – Rimtija ir
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, atstovaujama viršininkės Lauros Nalivaikienės, toliau Sutartyje – Inspekcija ir
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono muzikos mokykla, kodas 190473210, Dariaus ir Girėno g. 11, Tauragė, atstovaujama direktoriaus Roberto Kazlausko, toliau Sutartyje – Mokykla ir
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. firma, kodas 133478674, adresas: Bažnyčios g. 20, Kaunas, atstovaujama savininko A. L., toliau Sutartyje – L. firma, toliau Sutartyje kartu vadinami Šalimis, vadovaudamosi:
1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 4 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais;
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.983 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus;
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 13 straipsniu, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis,
4. LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi,
ir siekdamos administracinį teisinį ginčą užbaigti greitai ir taikiai bei užkirsti galimybę teisiniams ginčams atsirasti ateityje, sudaro šią taikos sutartį ir susitaria:
taikiai baigti Klaipėdos apygardos administracinę bylą Nr. I-325-583/2011 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1-1801, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-167 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-211 panaikinimo, atsakovui Tauragės rajono savivaldybės tarybai, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono muzikos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. įmonei „Rimtija“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. firmai.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pareiškia, kad, gerindama Dariaus ir Girėno gatvės Tauragės mieste infrastruktūrą, atliko Dariaus ir Girėno gatvės šaligatvio nuo Vasario 16-osios gatvės iki Veterinarijos gatvės, kaip inžinerinio statinio kadastrinius matavimus, įskaitant valstybinės žemės plotą (apie 32 kv. m), esantį tarp 0,0166 ha laisvos valstybinės žemės plote suformuoto žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 9A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:139, unikalus Nr. 4400-2139-2507), Tauragės rajono savivaldybės 2008 m. vasario 26 d. panaudos sutarties pagrindu valdomo 0,1734 ha žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 11A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:129, unikalus Nr. 4400-1494-7983), ir Dariaus ir Girėno gatvės, Tauragės mieste, ir įsipareigoja per 3 mėnesius nuo šios taikos sutarties patvirtinimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šį inžinerinį statinį, kaip nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre.
trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija įsipareigoja atlikti šios taikos sutarties 5 punkte numatytus veiksmus,
valstybinės žemės plote (0,0166 ha), esančiame tarp P. P. įmonės „Rimtija“ 0,3362 ha nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:138, unikalus Nr. 4400-2132-4838), Tauragės rajono savivaldybės panaudos teise valdomo 0,1734 ha žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 11A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:129, unikalus Nr. 4400-1494-7983), negali būti suformuotas atskiras žemės sklypas,
atsakovas Taryba, trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla atsisako savo teisės prijungti 0,0166 ha žemės sklypą, esantį Dariaus ir Girėno g. 9A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:139, unikalus Nr. 44-2139-2507), prie Tauragės rajono savivaldybės panaudos teise valdomo besiribojančio 0,1734 ha žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 11A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:129, unikalus Nr. 4400-1494-7983),
pripažįsta, kad 0,0166 ha valstybinės žemės plote suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0166 ha žemės sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 9A, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:139, unikalus Nr. 4400-2139-2507), gali būti priskiriamas prie besiribojančio P. P. įmonės „Rimtija“ 0,3362 ha nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 9, Tauragės m., Tauragės r. sav. (kadastrinis Nr. 7755/0013:138, unikalus Nr. 4400-2132-4838), kaip tai numatyta Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-180 patvirtintame detaliajame plane“.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.