- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- I-5745-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05375-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. M. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - Lukiškių TI-K) jis buvo laikomas perpildytose kamerose, todėl negalėjo laisvai pajudėti ir prasimankštinti. Pareiškėjui trūko oro, skaudėjo galvą, negalėjo gerai išsimiegoti. Kamerose dažnai kildavo konfliktų, todėl pareiškėjas tapo irzlus, nervingas. Antisanitarinės sąlygos žemino žmogaus orumą, dėl to pareiškėjas psichologiškai blogai jautėsi, kentė kitų nuteistųjų patyčias.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 124).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 7-12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-04-13 iki 2013-09-20. Kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis jie būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Suimtieji į kameras uždaromi laikantis suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 80).
Proceso šalims į teismo posėdį neatvykus, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Dėl per mažo gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-04-13, todėl taikytina nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010, Higienos norma). HN 76:2010 nenustato minimalių kalinimo vietų kamerų plotui keliamų reikalavimų, jie reglamentuoti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, nustatančiame, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą (b. l. 7-12) ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13-14) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-04-13 ir atskirais laikotarpiais iki 2013-09-19 buvo laikomas kamerose Nr. 122, 264, 110, 255, 254, 111, 391, 107, 121, 310, 108 ir 116. Laikotarpiais nuo 2012-04-20 iki 2012-08-21, nuo 2012-08-29 iki 2012-12-13, nuo 2012-12-21 iki 2013-04-25, nuo 2013-05-08 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-23 iki 2013-09-12 ir 2013-09-20 pareiškėjas buvo išvykęs į Pravieniškių pataisos namus. Įvertinus atsiliepime nurodytus duomenis, Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui tenkantis plotas teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitiko 2012-04-15–2012-04-19 (pareiškėjui teko 1,95 kv. m ploto), 2013-05-01–2013-05-07 (pareiškėjui tenkantis plotas svyravo nuo 2,71 kv. m iki 3,48 kv. m), 2013-09-14 (pareiškėjui teko 2,59 kv. m), 2013-09-15–2013-09-19 (1,94 kv. m) laikotarpiais ir dalį dienos 2012-04-13 (1,48 kv. m), 2012-04-14 (1,95 kv. m) bei 2012-08-22–2012-08-23 (2,49 kv. m).
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei kalintų asmenų skaičių. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 18 dienų ir 4 nepilnas dienas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog kamerose buvo mažai vietos ir jis neturėjo galimybės laisvai pajudėti ar pasimankštinti bei sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidžiant pareiškėjo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose trūko oro. Pagal HN 76:2010 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65, oro judėjimo greitis – 0,15–0,25, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 (26 punktas), oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 (26 punktas).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 18-26, 27-30, 31-32, 35-36, 51-53, 62-64, 69-70, 79-84, 85-87, 94-96, 100-102), iš kurių matyti, kad buvo tiriama kamerų Nr. 107, 110, 254, 255, 391, 108, 111, 121, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais, būklė ir jose esančios gyvenimo sąlygos. Patikrinimų metu nustatyta, kad langai vėdinimui buvo pritaikyti, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta, jie atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Oro judėjimo greičio pažeidimai nustatyti tik 2013-06-07 ir 2013-11-05 patikrinimų metu kamerose Nr. 254 bei 110 (b. l. 85-87, 94-96), tačiau atliktų patikrinimų laikotarpiai nesutampa su pareiškėjo apgyvendinimu nurodytose kamerose. Pareiškėjas kameroje Nr. 110 buvo laikomas 2012-08-22–2012-08-23 laikotarpiu, kameroje Nr. 254 – 2012-08-27–2012-08-28 ir 2013-08-16–2013-08-22 laikotarpiais, todėl vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo apgyvendinimo kamerose Nr. 254 bei 110 metu oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nusiskundimų dėl oro judėjimo greičio papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuriomis konkrečiomis dienomis ir kuriose kamerose buvo pažeista jo teisė į HN 76:2010 nustatytus oro temperatūros ir drėgmės reikalavimus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją su tokio pobūdžio nusiskundimais, todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad kamerose trūko oro, atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo antisanitarinės. Vadovaujantis HN 76:2010 54, 56 punktais, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas), Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (60 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas).
Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro atliktų tikrinimų metu, pavyzdžiui 2013-11-05 ir 2013-04-23, nustatytos aplinkybės, kad patalpų valymui, sanitarinių dezinfekcijai naudojama kalcinuota soda, skiriama kiekvienai kamerai, duomenys apie jos išdavimą, registruojami žurnale. Tikrinimo metu nustatyta, kad kamerose valymui skirtas inventorius buvo išduotas, vizualiai buvo švaru (b. l. 94-96, 75-76), minkštas inventorius dezinfekuojamas (b. l. 94-96, 79-84). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais, kad valymo priemonės yra išduodamos į kiekvieną kamerą.
Lukiškių TI-K pateikė teismui 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (buvęs pavadinimas – UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“) (b. l. 107-111) šios sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2014-01-03 (b. l. 12). Taip pat pateikė su UAB „Dezinfa“ sudarytą 2012-12-30 sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės paslaugų (b. l. 113-116), šie įrodymai bei Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimų duomenys, kuriuose nurodyta, kad Lukiškių TI-K patalpose dezinsekcijos/deratizacijos darbai vykdomi pagal poreikį, kas savaitę (b. l. 79-84), patvirtina, kad Lukiškių TI-K užtikrina kenkėjų naikinimo darbus ir profilaktiką.
Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimų metu (b. l. 18-26, 31-32, 35-37, 51-53, 54-55, 58-59, 71-74, 85-87) buvo nustatytas paprastojo remonto poreikis kamerose Nr. 110, 254, 255 ir 391. 2012-09-18 atlikus grįžtamąją kontrolę (b. l. 69-70) nustatyta, kad kameroje Nr. 391 yra atliktas remontas, todėl pareiškėjo laikymo šioje kameroje laikotarpiu (2012-12-15–2012-12-20) ji buvo suremontuota. Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kamera Nr. 254, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013-08-16–2013-08-22 laikotarpiu, buvo suremontuota 2013-07-22 (b. l. 90-91), todėl pareiškėjo teisių pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti ir šiuo atveju. Pareiškėjo laikymo laikotarpis kamerose Nr. 110 (2012-08-22–2012-08-23), Nr. 254 (2012-08-27–2012-08-28), Nr. 255 (2012-08-24–2012-08-26) iš dalies sutampa su jų tikrinimo laikotarpiais – 2012-09-06, 2012-09-10 ir 2012-09-28, kurių metu konstatuota, kad kamerose nubyrėję dažai ir tinkas, matėsi dėmės, buvo atšokusios plytelės (b. l. 18-26, 27-30, 35-37), tai leidžia daryti išvadą, kad tikrinimo metu nustatytos sąlygos realiai galėjo egzistuoti pareiškėjo apgyvendinimo jose metu.
Duomenų apie einamojo remonto atlikimą kitose kamerose nėra, tačiau pareiškėjas nusiskundimo dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų nekonkretizavo, nenurodė nei kamerų numerių, kuriose, jo nuomone, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas nei konkrečių laikotarpių, nepaaiškino, kuo pasireiškė antisanitarinės sąlygos, o iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo apgyvendinimo Lukiškių TI-K sąlygos kitose kamerose ir kitu metu buvo antisanitarinės. Todėl teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 62 punktą, laiku nenustatęs paprastojo remonto poreikio kamerose Nr. 110, Nr. 254, Nr. 255, dėl ko pareiškėjas 7 dienas buvo laikomas nesuremontuotose patalpose.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo.
Kitos būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad nežymūs gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sąlyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimą ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K pažeidimai žemino jo orumą, dėl to jis jautėsi psichologiškai blogai, kentė kitų nuteistųjų patyčias. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeidžiamos dviem aspektais – neužtikrinus minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų ir laiku nenustačius paprastojo remonto poreikio, kitų veiksnių, bloginančių suėmimo sąlygas byloje nenustatyta.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas vertina, kad pareiškėjo gyvenimo Lukiškių TI-K kamerose sąlygų pažeidimas nebuvo tokio intensyvumo, kad jį būtų galima prilyginti kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau valstybė neužtikrino pareiškėjui nacionalinėje teisėje nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, nekonstatavo paprastojo remonto poreikio ir dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas kreipėsi į administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar prašė socialinės reabilitacijos specialistų pagalbos. Pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko 2013-09-20, tačiau į teismą dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų kreipėsi tik 2014-12-11, t. y., praėjus daugiau nei metams nuo neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pabaigos. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais nesiekė jo nurodomų pažeidimų pašalinimo, nevertino jų kaip darančių itin didelę žalą. Pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeidžiama nuolat, iš atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas nustatytų reikalavimų neatitiko 18 parų ir 4 nepilnas paras, nesuremontuotose kamerose pareiškėjas gyveno 7 dienas. Pareiškėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, byloje duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, įtakotus atsakovo pažeidimais, nėra, jo išdėstyti nusiskundimai daugiausia abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore – Lukiškių TI-K yra 48 pasivaikščiojimo kiemeliai, 5 sporto salės (b. l. 80). Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. 60-61, 41-42, 71-74, 90-91, 92-93).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiose administracinėse bylose Nr. A822-1453/2013 ir Nr. A822-1374/2013 už tai, kad, atitinkamai, 17 ir 19 dienų pareiškėjai gyveno kamerose, neatitinkančiose minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, pareiškėjams priteisė 120 Lt ir 180 Lt žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nebuvo nustatyta kitų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje konstatavus ne tik ploto reikalavimų pažeidimą, bet ir HN 76:2010 62 punkto pažeidimo faktą, spręstina, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina didesne suma. Įvertinus byloje nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų pobūdį, intensyvumą, santykinai neilgą trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, spręstina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirtus neigiamo pobūdžio išgyvenimus teisingai atlygins 80 EUR sumos priteisimas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, vien teisės pažeidimo konstatavimas nebūtų adekvatus pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams.
Kita vertus, pareiškėjo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma aiškiai neatitinka pažeidimų pobūdžio, pareiškėjo neigiamų išgyvenimų intensyvumo, formuojamos teismų praktikos. Teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, nes nesutampa šios bylos ir pareiškėjo nurodytos administracinės bylos faktinės aplinkybės. Pareiškėjo nurodytoje byloje neturtinė žala buvo kildinama iš neteisėtų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų, konstatuotas ne tik gyvenamojo ploto vienam asmeniui nesilaikymas, bet ir daug higienos normos pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. M., (gim. (duomenys neskelbtini)), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 80 EUR (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.