Telšių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. Š., dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-02 Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl 38108,42 € žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-820-440/2016 nutarė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartyje konstatuota, kad įmonės vadovė buvo įpareigota perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau dokumentai ir turtas nėra perduoti įmonės administratoriui. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės pateiktame balanse matyti, jog 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė sudarė 6944 Eur, 2016 m. sausio 13 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidoms apmokėti – 1500,00 Eur sumą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai po 2013 m. neteikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 29664,42 Eur sumai, kuriuos sudarė: G. B. – 2119,00 Eur, S. K. – 2884,86 Eur, VSDFV Mažeikių skyriui – 3577,26 Eur, VMI prie LR Finansų ministerijos – 15,72 Eur, (duomenys neskelbtini) – 21067,58 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydama žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

Be to, Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarką pradėjo pažeidinėti nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų už 2014 metus nepateikė. Remiantis 2013 m. balansu, įmonės turtas sudarė 6943,93 Eur, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 17341,87 Eur nuostolių. Taip pat nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. kovo 3 d. jokių pajamų negavo. Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2013 m. galimai buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 29664,42 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nuo 2013 m., registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovė neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, būdama jos savininkė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo ir jo kreditorių interesus.

Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog kalta bendrovės vadovė.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovė V. Š. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės V. Š. valstybei priteistinas 1051,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“, naudai:

- 38108,42 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 42 euro centų) skolą,

- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-03-02 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1051,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti V. Š., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.