- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-731-491-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidaus (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- I. A.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir nubaustas :
pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams; pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.
Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. A. nuteistas už tai, kad 2009-03-31 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios A. B. jis atvirai pagrobė 125 Lt bendros vertės nukentėjusiosios turtą – 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6820A, 10 Lt vertės SIM kortelę ir 15 Lt vertės papildymo kortelę.
Be to, I. A. nuteistas už tai, kad 2009-04-19 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš V. Š., iš pastarojo jis pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3310.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. A. prašo panaikinti jo pripažinimą recidyvistu ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad po 2008-03-17, kuomet buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jis pavyzdingai dirbo, kas, jo manymu, ekonominiu sunkmečiu yra itin teigiamo jo asmenybės vertinimo kriterijus. Jis stengėsi pasitaisyti, naujų nusikaltimų nedarė, vengė teistų asmenų, o naują nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl savo elgesio jis prisipažino ir gailisi. Be to, nuteistojo manymu, bylą nagrinėjęs teismas galėjo būti šališkas. Taip pat, atsižvelgdamas į ankstesnius jo teistumus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, draudžiančias asmenį bausti du kartus už tą patį nusikaltimą bei užtikrinančias asmens teisę į nešališką teismą. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad sušvelninus bausmę, jis bet kada būtų priimtas į tą pačią darbovietę. Atkreipia dėmesį, kad teismas paskyrė jam žymiai griežtesnę bausmę, nei to prašė prokuroras. Visos šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, rodo, kad jam buvo paskirta aiškiai per griežta ir jo padarytų nusikaltimų neatitinkanti bausmė, todėl ji turėtų būti sušvelninta.
Teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas bausmes ir tinkamai jas subendrino. Nuteistasis teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikų kvalifikavimo neginčija, todėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas išsamiau ir neanalizuoja.
I. A. nesutinka, kad apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus. Tačiau atsižvelgti į šią, o taip pat ir į daugelį kitų aplinkybių, bei jas įvertinti, teismą įpareigoja Baudžiamasis kodeksas. Štai, BK VIII skyriaus, reglamentuojančio bausmių skyrimą, 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas imperatyviai reikalauja teismo, šalia kitų aplinkybių, įvertinti ir kaltininko asmenybę, kurią vertindamas teismas privalo atsižvelgti į kaltininko elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, elgesį jos metu ir elgesį po jos. Būtent kaltininko elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą vertinimo momentu ir iškyla pareiga teismui atsižvelgti į ankstesnius kaltininko teistumus. Taip pat spręsdamas, ar skiriant bausmę kaltininkui taikytini jau minėto BK skyriaus 55 straipsnio (bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą), ar 27 ir 56 straipsnių (recidyvistas ir bausmės už tyčinio nusikaltimo padarymą skyrimas jam) reikalavimai, teismas taip pat neišvengiamai turi įvertinti ir tai, ar asmuo anksčiau teistas, ar ne.
Kaip matyti, skirdamas bausmę anksčiau teistam asmeniui (nagrinėjamu atveju būtent taip ir yra) teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir į ankstesnius jo teistumus. Ir tai nelaikytina asmens nubaudimu antrąkart už anksčiau jo padarytus nusikaltimus, ką daryti iš tiesų draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. Be to, I. A. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas tik už dvi nusikalstamas veikas (A. B. turto vagystę ir V. Š. turto plėšimą), už kurias jis anksčiau jis nebuvo baustas. Taigi, apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį be pagrindo atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus ir tokiu būdu jį nubaudė antrąsyk, yra visiškai nepagrįstas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 5 d. reglamentuoja asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Atvejai, kada teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos ir privalo nusišalinti (gali būti nušalintas), aiškiai ir pakankamai suprantamai išdėstyti BPK 58 str. 1 ir 2 d. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teisme nuteistajam ir jo gynėjui buvo išaiškinta nušalinimo teisė (2 t., 21 b.l.), tačiau nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimo teismui nepareiškė. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja asmeniškai pažinotų nors vieną proceso šalį ir dėl to būtų iš anksto suinteresuota baudžiamosios bylos baigtimi. Aplinkybių, numatytų BPK 58 str. 1 ir 2 d., dėl kurių pagrįstai būtų galima abejoti bylą pirmąja instancija išnagrinėjusio teismo šališkumu, apeliaciniame skunde I. A. taip pat nenurodė. Taigi, nuteistasis pirmosios instancijos teismo nešališkumu skunde abejoja visiškai nepagrįstai. Tai, kad teismas paskyrė apeliantui griežtesnę bausmę, nei to prašė prokuroras, nerodo teismo šališkumo, nes teismas nėra saistomas prokuroro nuomonės dėl bausmės rūšies ir dydžio.
Pagal BK 27 str. asmuo laikomas recidyvistu po to, kai jis, būdamas teistu už anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas dėl tokio asmens pripažinimo recidyvistu jokio atskiro procesinio sprendimo nepriima, o asmuo, turėdamas teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus ir padaręs naują tyčinį nusikaltimą, recidyvistu tampa savaime. Kadangi I. A. naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas 2003-04-24 ir ankstesniais nuosprendžiais, BK 27 str. prasme, jis yra recidyvistas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė, kad I. A. yra recidyvistas ir skirdamas bausmę atsižvelgė į šią aplinkybę, o apeliaciniame skunde nuteistojo išreikštas prašymas pašalinti iš skundžiamo teismo nuosprendžio šią aplinkybę, taip pat nepagrįstas.
Apeliantas skunde prašo įvertinti tai, kad būdamas laisvėje jis pavyzdingai dirbo. Ši aplinkybė, vertinant kaltininko asmenybę, iš tiesų yra svarbi. Tačiau tai nėra vienintelė ir pati svarbiausia aplinkybė, kurį rodytų aiškiai mažesnį nuteistojo asmenybės ar jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šią aplinkybę jau įvertino. Antai, aptariamo nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas nurodė, kad I. A. dirbo UAB „Mažasis krovinys“ šaltkalviu. Skirdamas bausmę, teismas taip pat konstatavo, jog I. A. iki suėmimo dirbo, šią aplinkybę įvertino ir, skirdamas bausmę, atsižvelgė į ją (2 t., 27 b.l.). Taigi, pakartotinai vertinti šią aplinkybę ir, atsižvelgus į ją, sušvelninti apeliantui paskirtas bausmes, nėra pagrindo.
Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK 27, 54, 56, 61 str. nuostatas. Teismas pripažino, kad nuteistasis padarė du apysunkius, tyčinius, baigtus, savanaudiškus nusikaltimus. Juos I. A. padarė būdamas teistu penkis kartus, praėjus vos metams po paskutinės bausmės atlikimo. Anksčiau I. A. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, nuteistasis nepasitaisė, atlikęs bausmę jis toliau darė nusikaltimus, paskutinio nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimų padarymo metu dirbo. Įvertinęs visas šias apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už nusikaltimus paskyrė jam šiek tiek didesnes, tačiau savo trukme artimas vidurkiui bausmes. Šias bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino taikydamas BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už nusikaltimus paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.