Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1968-02-22 Plungės rajono teismo pagal 1961 m. LR BK 90 str. 2 d. laisves atėmimu 2 m. 8 mėn.; 2) 1988-12-23 Baltarusijos Respublikos Bresto srities teismo pagal LR BK 15 str. 2 d., 115 str. 4 d. laisvės atėmimu 8 m.; 3) 1999-03-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. su 1/10 dalies turto konfiskavimu; 4) 2002-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 278 str. l d. laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn. su turto konfiskavimu; 5) 2004-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. l d., 187 str. 3 d., 63 str. l d., 63 str. 5 d., 65 str. l d. l p. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str., bausmė subendrinta su 2002-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2004-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m.; 6) 2004-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. l d. (2 epizodai), 63 str. 4 d. laisvės atėmimu l m., vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., subendrinus su 2004-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas l m. 3 mėn.; 7) 2005-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l m. 4 mėn.; 8) 2007-05-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. l d. (3 epiz.), 302 str. l d., 214 str. l d. laisvės atėmimu l m., bausmę atlikęs 2011-04-29, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1994-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimas 2 m. Vadovaujantis 1961 m. LR BK 46 str., paleistas lygtinai su 2 m. bandomuoju laikotarpiu; 2) 1995-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 225 str. 2 d., 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu. 1995-12-06 paleistas lygtinai l m. 3 mėn. 5 d.; 3) 1997-06-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė pagal 1995-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. su ¼ turto konfiskavimu. 1999-02-20 paleistas atlikus bausmę; 4) 1999-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR. BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 1/8 turto konfiskavimu. 5) 2000-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn. su ½ turto konfiskavimu. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 1 p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 6) 2000-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 m. su 1/5 turto konfiskavimu; 7) 2001-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. (2 epizodai), 16 str. 2 d., 278 str. l d., 42 str. laisvės atėmimu 7 mėn. su turto konfiskavimu; 8) 2001-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. LR BK 42 str., bausmę subendrinus su 2001-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 mėn. su turto konfiskavimu; 9) 2004-01-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu; 10) 2004-12-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 90 parų areštu; 11) 2006-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. 2 d., 187 str. l d., 63 str. 5 d., l p. laisvės atėmimu l m.; 12) 2009-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 13) 2009-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nutartimi lygtinai paleistas prieš 11 mėn. 16 d. (iš pataisos namų išleistas 2011-06-07), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą: jie, laikotarpiu nuo 2011-06-08 18.00 val. iki 2011-06-09 19.30 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužę 13 Lt vertės įleidžiamą durų spyną, įsibrovė į sandėliuką Nr. 1203, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė A. G. priklausančius daiktus: 800 Lt vertės dviratį „Mongoose”, 200 Lt vertės palapinę, žvejybinius rūbus - 80 Lt vertės kombinezoną, 20 Lt vertės megztinį, 40 Lt vertės striukę, 100 Lt vertės batus. Tokiu būdu, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė A. G. priklausantį turtą už 1240 Lt.

Be to, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jie 2011-06-09, apie 03.14 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužę durų spynos užraktą ir rankeną bendros 100 Lt vertės, įsibrovė į sandėliuką Nr. 1204, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino iš sandėliuko pagrobti L. R. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į sandėliuką atėjo nukentėjusysis L. R., kuriam A. M. pasakęs: „nešauk”, o J. M. rankoje laikant peilį, abu iš įvykio vietos pabėgo .

Be to, A. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2011-06-13, apie 03:30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs 200 Lt vertės įleidžiamos durų spynos užraktą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 22, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti A. N. priklausančius daiktus, bei išplėšęs 50 Lt vertės metalinės spynos užtvarą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 23, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti V. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, A. M. pagrobė svetimą turtą: jis 2011-06-16, apie 04.50 val., nulaužęs 5 Lt vertės pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į sandėliuką Nr. 64, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė Juozapui J. L. priklausančius daiktus: 180 Lt vertės dviratį „Fort”, 2 vnt. metalinių žirklių bendros 6 Lt vertės, 30 Lt vertės vandens kraną, 5 Lt vertės prožektorių, 2 Lt vertės reples, 2 vnt. atsuktuvų bendros 2 Lt vertės, 2 vnt. kišeninių laikrodžių bendros 6 Lt vertės, 6 vnt. vandens krano vamzdelių bendros 18 Lt vertės, 3 Lt vertės laužtuvą, 2 vnt. metalinių krano vamzdelių bendros 2 Lt vertės. Tokiu būdu A. M. pagrobė Juozapui J. L. priklausantį turtą už 254 Lt.

I ir II epizodai dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės ir pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą

Apklaustas kaltinamuoju J. M. parodė, kad, kiek pamena, šių metų birželio 8 dieną, apie pirmą antrą valandą nakties, prie prekybos centro „Vėtrungė” susitiko su A. M.. Jiems būnant kartu, prie jų priėjo A. M. draugas Nedas. Jis girdėjo, kaip Nedas su A. M. kalbėjosi apie daugiaaukštį, atidarytas duris, išlaužtas spynas. Po to jis su A. M. dėl įdomumo apie antrą trečią valandą nakties nuėjo į minėtą daugiaaukštį, esantį Birutės g., kuriame buvo didelis rūsys, kaip labirintas. Rūsio vienos durys buvo atvertos, kitos – uždarytos. Jie minėtame rūsyje vaikščiojo, tačiau iš ten nieko neėmė. Kai jie priėjo prie durų, pasirodė žmogus su pistoletu. Tada jis (J. M.) pamatė gulintį peilį, skirtą duonai pjaustyti, jį paėmė ir vyriškis tada atsitraukė. A. M. stovėjo už jo (J. M.). Minėtuose sandėliukuose buvo tik vieną kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad 2011-06-09 naktį sutiko A. M., kuris jam pasakė, jog žino vietą, kur sandėliukuose yra daug visokių gerų daiktų, kuriuos galima pavogti. Iš smalsumo sutiko su A. M. kartu nueiti, jam buvo įdomu, kaip įrengti naujos statybos namai. Kartu su A. M. jis užėjo į daugiaaukščio namo rūsį, kurio durys buvo atidarytos. Pamatęs, kur dega šviesa, nuėjo pažiūrėti, kaip įrengti tie sandėliukai. A. M. sustojo prie kažkokio sandėliuko, kurio durys buvo baltos spalvos, užrakintos, o jis nuėjo toliau žiūrėti iš smalsumo. Girdėjo, kaip A. M. pradėjo laužyti minėto sandėliuko duris. Jis pats buvo toli nuėjęs, vaikščiojo po rūsį apie 10-15 min. Po to grįžo pas A. M., kuris jau buvo sandėliuko viduje. Užėjęs į sandėliuką pamatė, kad A. M. perrinkinėjo daiktus. Jis, apžiūrėjęs sandėliuką, pamatė, kad sandėliuke yra įrengta signalizacija ir apie tai pasakė A. M.. Tada A. M., išsigandęs, išėjo iš sandėliuko, tačiau iš karto grįžo atgal ir pasakė, kad stovi žmogus. Jis irgi išsigando ir nuo grindų paėmė rastą peilį. Tada jis pirmas išėjo iš sandėliuko į koridorių ir pamatė, kad iš tikrųjų stovi žmogus. Jis priėjo prie to žmogaus, rankoje turėdamas peilį, tačiau ranka buvo nuleista, peiliu tam žmogui negrasino, ramiai praėjo šalia jo ir po to pradėjo bėgti link išėjimo. A. M. bėgo iš paskos. Jie nespėjo pavogti jokių daiktų (l t., b.l. 151-152).

Iš akistatos protokolo matyti, kad J. M. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino akistatos su A. M. metu (1 t., b.l. 198-199).

Apklaustas kaltinamuoju A. M. parodė, kad šių metų birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, vėlai vakare vaikščiodamas kartu su J. M. sutiko iš matymo pažįstamą Nedą, kuris pasakė, jog viename iš (duomenys neskelbtini) sandėliukų yra daug vertingų daiktų, sakė, jog iš sandėliukų galima pavogti daug vertingų daiktų ir kad sandėliukai tam jau paruošti. J. M. su Nedu nebendravo. Tada jis su J. M. nuėjo į minėtą namą. Kadangi laiptinės durys buvo atidarytos, jie įėjo vidun ir nusileido į apačią. Su savimi jokių įsilaužimui reikalingų įrankių jie neturėjo. Kai nusileido į rūsį pamatė, jog sandėliukai atidaryti, jie jau buvo išlaužti. Iš smalsumo ėmė juos apžiūrinėti ir tada su J. M. išsiskyrė, vaikščiojo atskirai. Iš A. G. sandėliuko nieko nepaėmė, į jį nei jis, nei J. M. nebuvo užėjęs. Kai jie nusileido į rūsį, nukentėjusiojo L. R. sandėliukas jau buvo pradarytas, įleidžiama spyna jau buvo išlaužta. Jis pradarė minėto sandėliuko duris ir įėjo į vidų. Kai uždegė šviesą, pastebėjo, jog ant sienos kabo judesio jutiklis. Suprato, jog tai signalizacija. Išėjęs iš sandėliuko apie signalizaciją ir kad reikia eiti, pasakė J. M., kuris tuo metu, kiek pamena, buvo už sienos. Tuo pat metu atėjo L. R. su pistoletu rankoje ir sušuko: „Stok, šausiu“. Jis (A. M.) atsiliepė sakydamas: „Nešauk, nes mes nieko nepaėmėm“. Jis L. R. sandėliuke išbuvo apie 10 minučių, tačiau iš jo nieko nepaėmė, nes nespėjo. Matė, kad J. M. rankoje laikė peilį, tačiau su juo L. R. jis negrasino.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai vakare, apie 18.00 val. - 19.00 val. jai paskambino iš „Plieno” ir pranešė, jog išlaužtas jai priklausantis sandėliukas Nr. 1203, esantis daugiaaukščio namo, esančio Birutės g., rūsio „H” korpuse. Sandėliukų rūsyje buvo daug išplėštų. Savo sandėliuke ji būna kiekvieną vakarą, išeidama durų spyną visada užrakina. Patekusi į sandėliuką pastebėjo, jog iš jo pagrobti daiktai: 800 Lt vertės dviratis, nauja palapinė, jos vyro žvejybos rūbai – kombinezonas, 100 Lt vertės žvejybiniai botai, 20 Lt vertės pilkas megztinis, striukė. Taip pat neberado žvejybinio peilio. Kitą dieną eidama link savo sandėliuko pamatė praviras kažkokio sandėliuko duris, žvilgtelėjusi į sandėliuko vidų pamatė ten savo dviratį. Kas įvykdė vagystę, ji nematė. Įleidžiama durų spyna kainavo 13 Lt. Jai buvo padaryta 453 Lt turtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G. parodė analogiškai, taip pat parodė, kad paskutinį kartą prieš vagystę sandėliuke Nr. 1203 buvo 2011-06-08, apie 18.00 val. O kad išlaužta jai priklausančio sandėliuko Nr. 1203 įleidžiama durų spyna ir iš sandėliuko pagrobti daiktai, aptiko 2011-06-09, apie 19.30 val. (1 t., b.l. 75).

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad šių metų birželio 9 d. miegodamas gavo trumpąją SMS žinutę, jog jam priklausančiame sandėliuke Nr. 1204, esančiame Birutės g. po daugiaaukščiu namu, „H“ korpuso rūsyje, suveikė signalizacija. Maždaug po 5 minučių nubėgęs į rūsį pamatė, kad jo sandėliuko durys atidarytos. Prisimena, jog išvakarėse išeidamas iš sandėliuko jį užrakino ir įjungė signalizaciją. Abu kaltinamieji išlindo iš gretimo sandėliuko. Aukštesnis iš jų turėjo didelį virtuvinį peilį su balta rankena, liepė jam nešaukti ir tada abu išbėgo. Jam priklausančio sandėliuko spyna buvo sugadinta, durys nubraižytos, dėl to jam padaryta 100 Lt turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio atsisako.

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. R. savo parodymus patvirtino akistatos su A. M. metu (1 t., b.l. 193-195).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. R. atpažino J. M. kaip asmenį, kurį jis 2011-06-09 aptiko sandėliuke Nr. 1203 (1 t., b.l. 64-66).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. R. atpažino A. M. kaip asmenį, kurį jis 2011-06-09 aptiko sandėliuke Nr. 1203 (l t., b.l. 67-70).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. R. atpažino J. M. kaip asmenį, kurį jis 2011-06-09 aptiko sandėliuke Nr. 1203 (l t., b.l. 71-74).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje esantys sandėliukai Nr. 1204 ir Nr. 1203 (1 t., b.l. 17-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiajai A. G. priklausantis dviratis „Mongoose” ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (1 t., b.l. 79-81, 82).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės

Kaltinamojo A. M. parodymai, kad nei jis, nei J. M. nebuvo užėjęs į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliuką, paneigti nukentėjusiojo L. R. parodymais, jog gavęs pranešimą, kad jo sandėliuke suveikė signalizacija ir nusileidęs į rūsį pamatė, jog jo sandėliuko Nr. 1204 durys atidarytos, o abu kaltinamieji tuo metu išlindo iš gretimo sandėliuko, t.y. 1203, kuris priklauso nukentėjusiajai A. G.. Tokius savo parodymus nukentėjusysis L. R. patvirtino ir asmens parodymo atpažinti metu (1 t., b.l. 64-66, 67-70, 71-74).

Nors kaltinamieji nurodė, jog nukentėjusiajai A. G. priklausančių daiktų nevogė, tokie jų parodymai paneigtini surinkta ir ištirta bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jai priklausančiame sandėliuke ji buvo įvykio išvakarėse, jame paliko jai priklausantį dviratį bei kitus savo šeimai priklausančius daiktus. Sandėliuką ji paliko užrakintą. Netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Kaltinamieji J. M. ir A. M. buvo užklupti įvykio vietoje, t.y. nukentėjusiajai A. G. priklausančiame sandėliuke. Minėto sandėliuko durys buvo išlaužtos. Kitų asmenų, apart kaltinamųjų, kaip nurodė liudytojas L. R., įvykio vietoje nebuvo. Darytina išvada, kad į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliuką įsilaužė ir iš jo kaltinime nurodytus daiktus pagrobė kaltinamieji.

Nors kaltinamieji nurodė, jog apie sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), jiems papasakojo asmuo, vardu Nedas, kuris su savimi turėjo vogtų daiktų, tačiau kaltinamieji negalėjo pateikti jokių minėto Nedo asmens duomenų, kad minėtas asmuo būtų nustatytas ir kad jis patvirtintų jų parodymus. Tokie kaltinamųjų parodymai laikytini jų pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdu, siekiant išvengti atsakomybės.

Kadangi nukentėjusiajai A. G. priklausantis dviratis buvo išvarytas iš jai priklausančio sandėliuko ir paslėptas kitame sandėliuke, o kiti daiktai: palapinė, kombinezonas, megztinis, striukė, batai,- išnešti iš sandėliuko ir nesurasti, kaltinamųjų veika kvalifikuotina kaip baigta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. vagystės kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismas pripažįsta, jog kaltinamieji į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliuką pateko sulaužę 13 Lt vertės įleidžiamą durų spyną. Kadangi ši suma neviršija 1 MGL dydžio sumos, kaltinamųjų veiksmai dėl nukentėjusiajai A. G. priklausančio turto – 13 Lt vertės įleidžiamos durų spynos sugadinimo nekvalifikuotini kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamieji į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliuką pateko neteisėtai, prieš savininkės valią, t.y. sulaužę įleidžiamą durų spyną, tokiu būdu įveikdami mechanines kliūtis, įsibrovė į negyvenamas patalpas. Kaltinamieji suprato, kad į nukentėjusiajai priklausantį sandėliuką patenka neteisėtai, žinojo, kad juose esantys daiktai jiems nepriklauso, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamųjų J. M. ir A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Motyvai dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą

Kaltinamojo J. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog jis su A. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje tik šiaip slankiojo, prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurių metu jis pripažino, jog girdėjo, kaip A. M. laužė sandėliuko duris, po kurio laiko matė, kaip A. M., būdamas sandėliuko viduje, perrinkinėja daiktus, tačiau jie jokių daiktų pavogti nespėjo, nes atėjo nepažįstamas vyriškis. Be to, jis nurodė matęs minėtame sandėliuke įrengtą signalizaciją (l t., b.l. 151-152). Tokie kaltinamojo J. M. parodymai patvirtina, jog įsilaužta buvo būtent į nukentėjusiajam L. R. priklausantį sandėliuką.

Iš įtariamojo papildomos apklausos protokolo (1 t., b.l. 151-152) matyti, jog J. M. apklausos metu dalyvavo ir gynėjas, todėl netikėti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, laikyti juos nepatikimais ar duotais ne laisva valia, nėra pagrindo.

Kaltinamojo A. M. parodymai, kad sandėliukų durų nei jis, nei J. M. nelaužė, paneigtini kaltinamojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis (J. M.) matė, kaip A. M. laužė sandėliuko duris. Be to, pats nukentėjusysis L. R. parodė, kad jam priklausančiame sandėliuke buvo įvykio išvakarėse, išeidamas duris paliko užrakintas ir įjungė signalizaciją. Kad kaltinamieji išlaužė nukentėjusiajam L. R. priklausančio sandėliuko duris įrodo ir tai, jog apie įsilaužimą nukentėjusiajam L. R. buvo pranešta trumpąja sms žinute, po ko jis iš karto, maždaug po 5 minučių nusileido į rūsį. Tai įrodo, jog įsilaužta į L. R. priklausantį sandėliuką buvo būtent tuo metu, kai kaltinamieji buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne anksčiau, dar iki kaltinamiesiems ateinant į rūsį. Todėl kaltinamojo A. M. parodymai, kad sandėliuko durų nelaužė, nes jos jau buvo išlaužtos iki jiems ateinant, laikytini jo pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdu.

Nors kaltinamieji J. M. ir A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį ėjo tik iš smalsumo, teismas tokiais kaltinamųjų parodymais netiki, laiko jų pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdu, kadangi jų pačių veiksmai, t.y. laužimasis į svetimą sandėliuką, daiktų jame apžiūrėjimas, parodo jų tikslą įvykdyti vagystę.

Nors kaltinamasis J. M. teigė, jog nukentėjusiojo L. R. sandėliuko duris išlaužė ir jame daiktus perrinkinėjo kaltinamasis A. M., o jis tik vaikščiojo, norėdamas pasižiūrėti, kaip atrodo naujos statybos namų rūsiai, tokiais kaltinamojo parodymais teismas netiki. Teismas pripažįsta, jog kaltinamieji turėjo bendrą sumanymą, bendrą tikslą, veikė bendrai, juos siejo bendra tyčia, todėl jie abu laikytini nusikalstamos veikos vykdytojais.

Kaltinamieji pripažino, jog iš nukentėjusiajam L. R. priklausančio sandėliuko išėjo pastebėję signalizaciją ir tuo pat metu pasirodė nukentėjusysis L. R.. Akivaizdu, jog baigti nusikalstamą veiką, t.y. įvykdyti vagystę iš nukentėjusiajam L. R. priklausančio sandėliuko, kaltinamiesiems sutrukdė nukentėjusysis L. R. ir jo sandėliuke įrengta signalizacija. Kadangi kaltinamieji nusikalstamos veikos – vagystės iš nukentėjusiajam L. R. priklausančio sandėliuko nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t.y. todėl, kad į sandėliuką atėjo nukentėjusysis L. R., tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. vagystės kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismas pripažįsta, jog kaltinamieji į nukentėjusiajam L. R. priklausantį sandėliuką pateko sulaužę durų spynos užraktą ir rankeną, kurių bendra vertė 100 Lt. Kadangi ši suma neviršija 1 MGL dydžio sumos, kaltinamųjų veiksmai dėl nukentėjusiajam L. R. priklausančio turto – 100 Lt vertės durų spynos užrakto ir rankenos sugadinimo nekvalifikuotini kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamieji į nukentėjusiajam L. R. priklausantį sandėliuką pateko neteisėtai, prieš savininko valią, t.y. sulaužę durų spynos užraktą ir rankeną, tokiu būdu įveikdami mechanines kliūtis, įsibrovė į negyvenamas patalpas. Kaltinamieji suprato, kad į nukentėjusiajam priklausantį sandėliuką patenka neteisėtai, žinojo, kad juose esantys daiktai jiems nepriklauso, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamųjų J. M. ir A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

III epizodas dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtą bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo

Apklaustas kaltinamuoju A. M. parodė, jog vieną vasaros naktį, tikslios datos neprisimena, naktį, apie 03.00 val. – 04.00 val., vaikščiodamas Kretingos g., nusileido į namo, esančio (duomenys neskelbtini), praviras bendro naudojimo patalpas – sandėliukus, kadangi norėjo permiegoti. Įėjus vidun, buvo tamsu, ant žemės mėtėsi įvairių daiktų, butelių, todėl galėjo šiek tiek sukelti triukšmo. Matėsi, jog sandėliukai yra nenaudojami, penki šeši iš jų buvo atidaryti. Jam pasirodė, kad sandėliukai atidaryti todėl, kad yra seniai nenaudojami. Jis pravėrė kelių sandėliukų duris, ieškodamas tinkamos vietos atsigulti. Mano, jog tuo metu, kai jis atidarinėjo sandėliukų duris, galėjo būti girdimi panašūs į laužimą garsai, kadangi durys buvo seniai nevarstytos ir girgždančios. Atsibudo išgirdęs, jog kažkas laužia sandėliuko, kuriame miegojo, duris. Tada iš vidaus jis pats atidarė duris ir pamatė policijos pareigūnus, kurie jį ir sulaikė.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad šių metų birželio 13 d. naktį jį pažadino skambutis į duris, komendantė pranešė, kad išlaužtas jam priklausantis sandėliukas Nr. 22, esantis (duomenys neskelbtini). Buvo išlaužta durų spyna, sugadinta durų stakta, tačiau niekas nepagrobta, vertingų daiktų sandėliuke nebuvo. Sandėliuke lankėsi įvykio išvakarėsi, išeidamas jį tikrai užrakino. Jis matė sugautą įtariamąjį A. M.. Dėl įvykio jam padaryta 200 Lt turtinė žala.

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai naktį, apie 03.00 val., į duris paskambino kaimynas ir pranešė, kad kažkoks vyras rūsyje laužo sandėliukus. Jam nusileidus į apačią, jau buvo atvykusi policija. Rūsyje buvo sulaikytas A. M.. Jam priklausančio sandėliuko Nr. 23, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyna buvo sugadinta, durų stakta – išsukta. Jis sandėliuke laikė dviratį, pompą, 50 l dizelinio kuro, tačiau iš sandėliuko niekas nepavogta, kadangi vagis to padaryti nespėjo. Jam padaryta 50 Lt turtinė žala, susijusi su durų tvarkymu, tačiau civilinio ieškinio atsisako. Paskutinį kartą sandėliuke lankėsi įvykio išvakarėse, apie 21.00 val. – 22.00 val. Sandėliuką paliko užrakintą.

Liudytojas J. S. P. parodė, kad gyvena Kretingos g. Tikslios datos neprisimena, kai atsibudęs apie 02.30 val. nakties išgirdo, kaip kažkas plėšia, suka geležį. Išėjęs į balkoną išgirdo, kad tai vyksta rūsyje. Išėjęs pažiūrėti, pamatė, kad rūsyje degė šviesa. Kai jis šviesą išjungė, viskas nutilo. Jam belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio ūgio žmogus, tačiau jį pamatęs, nubėgo atgal į rūsį. Jis, nenorėdamas, kad minėtas vyriškis pabėgtų, laukė prie laukinių durų. Po to atėjo jo ieškoti jo žmona, pirmininkė ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, kartu užėjo į rūsį, tačiau vyriškis buvo užsidaręs viename sandėliuke, tad teko laužti duris. A. M. buvo vienas. Išlaužtų sandėliukų buvo ne vienas. Jo turtas nebuvo sugadinta.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti sandėliukai Nr. 22 ir Nr. 23, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34-35).

Nors kaltinamasis A. M. neigia savo kaltę dėl įsilaužimo į nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausančius sandėliukus, teigia, jog minėtus sandėliukus atėjęs rado atidarytus, o jis į rūsį ėjo tik norėdamas permiegoti, tokie kaltinamojo parodymai paneigtini nukentėjusiųjų A. N. ir V. J. bei liudytojo J. S. P. parodymais.

Nukentėjusieji parodė, jog savo sandėliukuose lankėsi įvykio išvakarėse, išeidami juos užrakino. Tokie jų parodymai paneigia kaltinamojo versiją, jog minėti sandėliukai iki jo atėjimo jau buvo atidaryti. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie kaltinamojo iki įvykio nepažinojo ir apklabėti jo neturi pagrindo.

Kaltinamojo A. M. parodymai, jog laužimo garsai buvo girdimi dėl to, kad jis atidarinėjo seniai nevarstytų ir girgždančių sandėliukų duris, ieškodamas tinkamos vietos miegojimui, laikytini jo pasirinktu gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdu. Tokie kaltinamojo A. M. parodymai paneigtini liudytojo J. S. P. parodymais, kuris girdėjo, kaip plėšiamas ir sukamas geležis rūsyje, o jam nuėjus iki rūsio bei išjungus šviesą ir belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio ūgio žmogus, kuris, jį pamatęs, nubėgo atgal į rūsį. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas J. S. P. parodė, jog įvykio vietoje sulaikytas buvo būtent A. M..

Kaltinamojo A. M. veiksmai, t.y. įsibrovimas į nukentėjusiajam A. N. priklausantį sandėliuką bei įsibrovimas į nukentėjusiajam V. J. priklausantį sandėliuką laikytini kaip viena tęstinė veika, kadangi įsibrovimai atlikti mažais laiko intervalais, tapačiais, vieningos tyčios apjungtais veiksmais, kurie nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę - asmeninę nuosavybę.

Kaltinamasis A. M. į nukentėjusiojo A. N. sandėliuką įsibrovė sulaužęs 200 Lt vertės įleidžiamos durų spynos užraktą. Kadangi ši suma viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, kaltinamojo A. M. veiksmai dėl nukentėjusiajam A. N. priklausančio turto – 200 Lt įleidžiamos durų spynos užrakto sugadinimo kvalifikuotini kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Kadangi kaltinamasis A. M. į nukentėjusiajam V. J. priklausantį sandėliuką įsibrovė išplėšęs 50 Lt vertės metalinės spynos užtvarą ir ši suma neviršija 1 MGL dydžio sumos, kaltinamojo A. M. veiksmai dėl nukentėjusiajam V. J. priklausančio turto sugadinimo nekvalifikuotini kaip svetimo turto sugadinimas.

Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos, t.y. vagystės iš nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausančių sandėliukų kaltinamasis A. M. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į rūsį atėjo liudytojas J. S. P., kurio pagalba buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė A. M.. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.).

Kaltinamasis A. M. į nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausančius sandėliukus pateko neteisėtai, prieš savininkų valią. Kaltinamasis suprato, kad į nukentėjusiesiems priklausančius sandėliukus patenka neteisėtai, žinojo, kad juose esantys daiktai jam nepriklauso, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Apklaustas kaltinamuoju A. M. savo kaltę pripažino, parodė, kad į namo, esančio Smilties Pylimo g., bendro naudojimo patalpas pateko pro pravertas duris. Iš anksto vogti jis neplanavo. Įėjęs vidun, prie sienos pamatė dviratį ir maišą su spalvoto metalo laužu, tačiau nieko neėmė. Į rūsį įėjo norėdamas permiegoti. Tačiau, kai anksti ryte išeidamas pamatė minėtus daiktus tebestovinčius toje pačioje vietoje, susigundė. Metalą paėmė norėdamas užsidirbti. Dviračio vogti nenorėjo, jį paėmė tik dėl to, kad galėtų nuvežti metalą iki supirktuvės.

Nukentėjusysis J. J. L. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai grįžęs iš miesto sužinojo, kad išlaužtas jam priklausantis sandėliukas Nr. 64, esantis (duomenys neskelbtini). Vienas 5 Lt vertės durų laikiklis buvo nulaužtas. Apžiūrėjęs sandėliuko vidų pasigedo 180 Lt vertės kalnų dviračio, dvejų metalinių žirklių, keturių kranų, iš kurių vienas buvo geras, naujo prožektoriaus, replių, atsuktuvo, dviejų kišeninių laikrodžių, vamzdelių, laužtuvo. Iš viso jam buvo padaryta 259 Lt žala. Šiuo metu daiktai jam yra grąžinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Iki įvykio sandėliuke lankėsi dieną ar dvi dienos prieš, lauko spyną paliko užrakintą.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbamas su 1 PK pareigūnais: J. K., A. B. bei kitais ir būdamas netoli Smilties Pylimo 3 namo, matė, kaip iš minėto namo rūsio išėjo A. M. ir iš rūsio išsivarė raudonos spalvos dviratį. Pastarasis su savimi nešėsi ir maišą. Viskas vyko paryčiais. Tada A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio vietą apžiūrėjo iškviestas atsakingas pareigūnas. Kiek žino, įvykio metu buvo išlaužti keli sandėliukai.

Liudytojas J. K. parodė, kad dalyvavo A. M. sulaikyme, kai jis išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio, išsivaręs dviratį bei išsinešęs maišą. Namo gyventojai apžiūrėję rūsį, pasakė, jog išlaužti sandėliukai. Maiše, kurį nešėsi A. M., buvo įvairūs kranai, replės ir panašūs daiktai.

Liudytojas P. V. R. parodė, kad kaltinamasis A. M. pažįstamas jam kadangi pastarasis turguje siūlydavo pirkti įvairius daiktus. Nepamena, ar šių metų birželio mėnesį ar kitą vasaros mėnesį A. M. matė turguje.

Liudytoja O. K. – M. parodė, kad A. M. įtariamuoju buvo apklaustas daug kartų. A. M. prisipažinti ji nevertė, visus parodymus jis davė laisva valia. Kiekvienoje apklausoje A. M. nurodydavo vis naujas aplinkybes. Kaltinamųjų akistatoje dalyvavo ir gynėjai.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 45-53).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, paimti iš A. M., ir dalis daiktų pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam J. J. L., kita dalis – supakuota į maišelį Nr. 0026381 ir perduoti saugojimui į Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą (2 t., b.l. 4-9, 11-13).

Kaltinamasis A. M. dėl nukentėjusiajam J. J. L. priklausančio turto vagystės savo kaltę pripažino tik iš dalies, pripažindamas, jog norėjo pasisavinti metalą, nurodydamas, jog dviračio vogti neketino, jį pasiėmė tik trumpam, kad metalą galėtų nuvežti į supirkimo punktą. Be to, kaltinamasis nepripažino įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį sandėliuką, teigė metalą ir dviratį radęs bendro naudojimo patalpose, o ne sandėliuke. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiojo J. J. L. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad savo sandėliuke lankėsi dieną ar dvi dienos prieš įvykį, lauko spyną paliko užrakintą. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų J. K., V. R., O. K. – M. parodymais, kiti aptarti įrodymai, teismas neturi pagrindo. Kadangi kaltinamasis A. M. į nukentėjusiajam J. J. L. priklausantį sandėliuką įsibrovė nulaužęs 5 Lt vertės pakabinamos spynos laikiklį ir ši suma neviršija 1 MGL dydžio sumos, kaltinamojo A. M. veiksmai dėl nukentėjusiajam J. J. L. priklausančio turto sugadinimo nekvalifikuotini kaip svetimo turto sugadinimas.

Nors kaltinamasis A. M. ir nurodė, jog neturėjo tikslo vogti dviračio, tačiau kaltinamojo veiksmai, kai jis neteisėtai, negavęs teisėto savininko sutikimo ir neturėdamas jokių teisių į daiktą pasiėmė jam nepriklausantį dviratį, tikrajam savininkui apie tai nieko nežinant ir nedavus sutikimo, kvalifikuotini kaip vagystė.

Kaltinamasis A. M. į nukentėjusiajam priklausantį sandėliuką pateko neteisėtai, prieš savininko valią, t.y. nulaužęs pakabinamos spynos laikiklį, tokiu būdu įveikdamas mechanines kliūtis, įsibrovė į negyvenamas patalpas. Kaltinamasis suprato, kad į nukentėjusiajam priklausantį sandėliuką patenka neteisėtai, žinojo, kad juose esantys daiktai jam nepriklauso, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas (nukentėjusiųjų A. G. ir L. R. atžvilgiu) padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis J. M. padarė vieną nusikalstamą veiką bei pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nuskalstamų veikų darymą. J. M. niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir nesiėmė veiksmų ją sumažinti, savo kaltę pripažino tik iš dalies, kas rodo, jog savo veiksmų nevertina kritiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. M. kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str., 56 str.) skiriant Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo J. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Kaltinamasis A. M. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), viena – baudžiamiesiems nusižengimams (Lietuvos Respublikos BK 12 str.), be to, pasikėsino padaryti dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, A. M. niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir nesiėmė veiksmų ją sumažinti, savo kaltę pripažino tik iš dalies, kas rodo, jog savo veiksmų nevertina kritiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str., 56 str.) skiriant Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo A. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad dvi nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Byloje nukentėjusioji A. G. pareiškė ir palaikė 453 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis A. N. pareiškė ir palaikė 200 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Savo civilinį ieškinį nukentėjusioji A. G. motyvavo tuo, jog turtinė žala jai atsirado dėl kaltinamųjų J. M. ir A. M. nusikalstamų veiksmų, kadangi vagystės metu buvo sugadinta 13 Lt vertės durų spyna bei pagrobta ir negrąžinta 200 Lt vertės palapinė, 80 Lt vertės kombinezonas, 20 Lt vertės megztinis, 40 Lt vertės striukė, 100 Lt vertės batai. Nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai, 453 Lt priteisiant solidariai iš kaltinamųjų J. M. ir A. M..

Savo civilinį ieškinį nukentėjusysis A. N. motyvavo tuo, jog turtinė žala jam atsirado dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamų veiksmų, t.y., kad pastarasis sulaužė jam priklausantį 200 Lt vertės įleidžiamos durų spynos užraktą. Nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas surinkta bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai, 200 Lt priteisiant iš kaltinamojo A. M..

Procesas dėl nukentėjusiojo L. R. bei nukentėjusiojo V. J. civilinių ieškinių nutrauktinas, pastariesiems jų atsisakius.

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: daktiloskopinės plokštelės, esančios vokuose (1 t., b.l. 19, 36, 54, 55), bei kompaktiniai diskai, esantys vokuose (1 t., b.l. 24, 38; 2 t., b.l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje; Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato daiktų saugykloje saugoma geltonos spalvos metalo spynos atrakto dalis, supakuota į bespalvį paketą, biologinis pėdsakas – mėginys, esantis baltos spalvos vidutinio dydžio voke, bei įvairūs įrankiai, esantys polietileniniame maišelyje Nr. 0026381, pripažintini bešeimininkiais ir menkaverčiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės L. R. atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. G. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės L. R. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. N. turto sugadinimo) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) bei pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl A. N. turto sugadinimo), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės A. G. atžvilgiu), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės L. R. atžvilgiu), BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu), subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-06-16 iki 2011-06-17 (dvi paras) ir nuo 2011-06-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš J. M. ir A. M. solidariai nukentėjusiajai A. G. 453 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam A. N. 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiojo L. R. bei nukentėjusiojo V. J. civilinių ieškinių nutraukti, pastariesiems jų atsisakius.

Daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: daktiloskopines plokšteles, esančias vokuose (1 t., b.l. 19, 36, 54, 55), bei kompaktinius diskus, esančius vokuose (1 t., b.l. 24, 38; 2 t., b.l. 10), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato daiktų saugykloje saugomą geltonos spalvos metalo spynos atrakto dalį, supakuotą į bespalvį paketą, biologinį pėdsaką – mėginį, esantį baltos spalvos vidutinio dydžio voke, bei įvairius įrankius, esančius polietileniniame maišelyje Nr. 0026381, pripažinti bešeimininkiais ir menkaverčiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.