Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirba uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, pardavėju, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. L. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2020 m. liepos 22 d., apie 16.30 val., Palangos m., Vytauto g., ties pastatu Nr. 70, kaltinamasis R. L., važiuodamas dviračiu pėsčiųjų taku, kai šalia buvo įrengta atskira eismo juosta, skirta dviračiams, nevykdė reikalavimo duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ar nekelti pavojaus, prasilenkdamas su priešinga kryptimi einančia nukentėjusiąja Z. B., ją kliudė dviračiu, dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydamas nukentėjusiajai Z. B. kairės alkūnės lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis 2020 m. liepos 22 d., apie 16.30 val., Palangos m., Vytauto g., važiavo dviračiu nuo Šventosios Klaipėdos kryptimi, Vytauto g. dešinės pusės šaligatviu. Nors žinojo ir matė, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra įrengtas dviračiams skirta juosta. Buvo išgėręs vieną bokalą alaus, bet tikrai nesijautė apsvaigęs, puikiai orientavosi aplinkoje ir viską atsimena. Važiuojant šaligatviu, dėl ant šaligatvio augusio medžio, tiesiog nepastebėjo einančios nukentėjusiosios, kadangi užstojo medis. Tik visai priartėjęs prie moters, pastebėjo ją, bet jau buvo per vėlu, dėl ko ją kliudė. Moteris krito ir jis išgirdo jos riksmą. Jis iš karto sustojo, priėjo prie moters. Po to, iškvietė greitąją ir policijos pareigūnus. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, jos atsiprašė, pasirašė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jau dalį žalos yra atlyginęs. Taip pat pripažįsta ir Klaipėdos ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, su civiliniu ieškovu taip pat yra pasirašęs susitarimą dėl žalos atlyginimo. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šis įvykis jam bus labai gera pamoka.

Kadangi kaltinamasis R. L. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamasis ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. L. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. kartu su savo seserimi A. B. poilsiavo Palangoje. Galėjo būti apie 16 val., jos ėjo Vytauto gatvės šaligatviu, kaire gatvės puse. Ėjo iš „Gintaro“ muziejaus, link J. Basanavičiaus gatvės. Per vidurį šaligatvio auga dideli medžiai. Su seserimi ėjo greta viena kitos. Sesuo ėjo arčiau važiuojamosios gatvės dalies. Joms einant jai sesuo sušuko „traukis, dviratis“. Tada ji pamatė, kad tiesiai į ją šaligatviu atvažiuoja dviratininkas. Jis važiavo dideliu greičiu. Iš už medžio išsuko netikėtai. Dviračio vairu trenkėsi jai į krūtinę. Nuo smūgio ji nugriuvo. Griūdama sulenktos kairės rankos alkūne trenkėsi į šaligatvio trinkeles. Dviratininkas jos atsiprašinėjo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai ją nuvežė į ligoninę, kur nustatė, kad lūžo kairės rankos alkūnkaulis. Susidūrimo su dviratininku metu buvo giedras oras, švietė saulė. Dviratininkas niekaip neįspėjo apie savo atvažiavimą ir manevrą (b. l. 43-46, 52-53).

Liudytoja A. B. parodė, kad 2020 m. liepos 22 d., apie 15-16 val., kartu su savo seserimi Z. B., ėjo Palangos mieste, Vytauto gatve, nuo „Gintaro" muziejaus link centro. Ėjo kairėje gatvės pusėje esančiu šaligatviu. Ant šaligatvio augo dideli medžiai. Jos pasitraukė arčiau važiuojamosios dalies, kad praleistų iš paskos ėjusius žmones. Netrukus pastebėjo iš priekio atvažiuojant dviratį. Dviratininko iš karto nepastebėjo, pamatė tik atvažiuojančio dviračio ratus. Ji suriko Zofijai "atsargiai, dviratis" ir ją sugriebusi ar tai už rankos ar už rūbų, patraukė arčiau savęs, kad išvengti susidūrimo. Tačiau dviratis vis tiek iš priekio kliudė Z. B.. Kur tiksliai kliudė nematė. Po susidūrimo, Z. B. suriko ir susmuko ant šaligatvio. Ji ją prilaikė, tačiau visiškai išlaikyti jos svorio nepajėgė. Dviratininkas taip pat sustojo ir pripuolė prie Z. B.. Dviratininkas iškvietė medikus. Prieš susidūrimą dviratininkas išniro netikėtai. Nei garsiniais signalais, nei balsu neperspėjo apie važiavimą ir daromus manevrus. Z. B. dėl susidūrimo su dviratininku, lūžo kairės rankos alkūnė (b. l. 64-67).

2020 m. liepos 22 d. eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vieta yra Vytauto g., ties pastatu Nr. 70, Palangos m., pėsčiųjų take. Šalia eina dviračiams važiuoti skirta eismo juosta (b. l. 11-12).

2020 m. rugpjūčio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1423/2020 (03) nustatyta, kad Z. B. nustatytas kairės alkūnės lūžis, kuris gavosi ją partrenkus dviračiu ir griūnant ant kairės rankos. Z. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 25).

Alkotesterio prietaiso parodymų kvitu nustatyta, 2020 m. liepos 22 d., 17.09 val., R. L. nustatytas 0,17 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 125).

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 139 straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Baudžiamosios teisės doktrinoje aiškinama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu tik neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą veiką – nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais bei byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios, liudytojos duotais parodymais, specialisto išvada, bei kita byloje esančia medžiaga. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. L. 2020 m. liepos 22 d., apie 16.30 val., Palangos m., Vytauto g., ties pastatu Nr. 70, važiuodamas dviračiu pėsčiųjų taku, kai šalia buvo įrengta atskira eismo juosta, skirta dviračiams, nevykdė reikalavimo duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ar nekelti pavojaus, prasilenkdamas su priešinga kryptimi einančia nukentėjusiąja Z. B., ją kliudė dviračiu, dėl ko nukentėjusioji griuvo, taip dėl neatsargumo padarydamas nukentėjusiajai Z. B. kairės alkūnės lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais neatsargiais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 57 punktą (Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus) reikalavimus ir tai lėmė šio įvykio kilimą. Kaltinamojo R. L. neatsargus elgesys, kai jis, važiuodamas dviračiu pėsčiųjų taku, kai šalia buvo įrengta atskira eismo juosta, skirta dviračiams, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nedavė kelio nukentėjusiajai ir prasilenkdamas su ja, pastarąją kliudė dviračiu, dėl ko nukentėjusioji griuvo ir patyrė kairės alkūnės lūžį, ir šie jo veiksmai buvo nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priežastis. Nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (BK 16 straipsnio 3 dalis).

R. L. veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi dėl kaltinamojo neatsargių neteisėtų veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji Z. B..

R. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą žalą, o dėl kitos dalies žalos atlyginimo susitarė tiek su nukentėjusiąją, tiek ir su civiline ieškove (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. L. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas už nusikaltimą nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs. 2018 m. liepos 7 d. R. L. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 119-122). Kita vertus, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas (b. l. 123), turi nuolatinį darbą.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimis, 61 straipsniu,

teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. paskyrus BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytasis šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu R. L. skiriamas įpareigojimas – tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintų įrodymų tyrimą, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu, paskiriant pirmiau nurodytus įpareigojimus.

2020 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 111-113).

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. L. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, patirtą 1222,19 Eur turtinę žalą (b. l. 71-73). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji Z. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir jos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Patirtą žalą sudaro nukentėjusiosios Z. B. gydymo išlaidos (pagal pridėtus gydymo paslaugų išrašus).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. su civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko.

Iš byloje esančios 2020 m. spalio 30 d. sutarties Nr. 2951 nustatyta, kad tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir R. L. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, už Z. B. gydymo išlaidas - 1222,19 Eur (b. l. 104-105).

Teisme gautas civilinės ieškovės pranešimas apie tai, kad 2020 m. spalio 30 d. buvo sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo dalimis, sutarties pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d., iki šios dienos neatlyginta suma yra 1120 Eur, tačiau kaltinamasis teismui pateikė pinigų mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis pervedė civilinei ieškovei – 2020 m. lapkričio 27 d. – 62,19 Eur, 2020 m. gruodžio 19 d. – 40 Eur, 2021 m. sausio 26 d. - 40 Eur , iš viso 142,19 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad žala už nukentėjusiajai suteiktas medicinines paslaugas visiškai pagrįsta, taip pat į tai, kad dalį turtinės žalos –142,19 Eur, kaltinamasis civilinei ieškovei jau yra atlyginęs, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. L. likusią neatlygintą - 1080 Eur, turtinės žalos dalį. Kadangi kaltinamasis R. L. proceso metu savanoriškai civilinei ieškovei dalį turtinės žalos atlygino, proceso dalis dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinio reikalavimo dalies priteisti 142,19 Eur turtinei žalai atlyginti nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios; nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Nukentėjusioji Z. B. civilinio ieškinio nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. B. ir kaltinamasis R. L. 2020 m. lapkričio 23 d. sudarė taikų susitarimą dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 54). Pagal šį susitarimą kaltinamasis R. L. sutinka atlyginti nukentėjusiajai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti iki 2020 m. vasario 28 d., pinigus pervedant į Z. B. banko sąskaitą, nurodytą susitarime, iki kiekvieno mėnesio 30 d., kaltinamasis įsipareigoja pirmą įmoką pervesti iki 2020 m. gruodžio 30 d., o paskutinę įmoką pervedant iki 2020 m. vasario 28 d.. Kaltinamasis pateikė pinigų pervedimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis Z. B. yra atlyginęs 2020 m. gruodžio 19 d. – 101, 00 Eur, 2021 m. sausio 16 d. – 101,00 Eur, neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nepareiškė, jai išaiškintina, kad jei R. L. nesilaikys 2020 m. lapkričio 23 d. susitarime dėl žalos atlyginimo numatytų sąlygų, ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (CPK 112 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui turtinei žalai atlyginti.

Proceso dalį dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio reikalavimo dalies priteisti 142,19 Eur turtinės žalos atlyginimą nutraukti.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.