Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Entoja“ apeliacinį skundą dėl Palangos apylinkės teismo Palangos rūmų (buvusio Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. H. V. L. (J. H. V. L.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui J. H. V. L. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovas J. H. V. L. (pirkėjas) ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėja) 2016-10-07 sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2017-03-01 pastatyti ir parduoti J. H. V. L. vienbutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 67 kv. m, ir 1/5 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 202,4 kv. m, su viena automobilio statymo vieta privačiam naudojimui, o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą ir sumokėti pardavėjui 120 600,00 Eur. Preliminariosios nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties 1.2 p. į pastatyto vienbučio namo kainą yra įskaičiuota visa turto vidaus apdaila, kuri detaliai šalių aptarta sutarties 1 priede (b. l. 7–10). Šalys preliminariąja nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutartimi susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2017-03-01, tačiau nustatytu terminu šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Atsakovė 2017-07-18 grąžino ieškovui jo sumokėtą 120 600,00 Eur sumą. 2017-08-01 ieškovas pateikė pretenziją atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų sumokėjimo, prašydamas atlyginti 1219,38 Eur nuostolius dėl palūkanų sumokėjimo, sumokėti 2 312,88 Eur palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais – 120 600,00 Eur – už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2017-07-18. Atsakovė 2017-08-02 ieškovui pateikta pretenzija pareikalavo iš ieškovo atlyginti iš viso 8 825,46 Eur nuostolių.Ieškovas avansu sumokėtus 120 600,00 Eur pagal 2016-10-01 paskolos sutartį pasiskolino iš (duomenys neskelbtini) už 3 procentus metinių palūkanų. Už šią paskolą, kuri buvo suteikta statomam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), pirkti, ieškovas 2017-06-14 sumokėjo 1 140 Eur palūkanų ir 2017-09-15 sumokėjo dar 1 140 Eur palūkanų.Atsakovė, įgyvendindama projekto pakeitimus pagal ieškovo pageidavimus, patyrė išlaidų konstruktoriaus R. Č. inžinerinių skaičiavimų ataskaitos parengimui (363,00 Eur), architekto V. B. techninio projekto pakeitimui (500,00 Eur), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui (150,00 Eur), notaro sutarties projekto parengimui (100,00 Eur), advokato teisinėms paslaugoms (300,00 Eur), naujų medžiagų pirkimui, stoglangio užsakymui ir balkono angos įrengimui bei papildomų rangos darbų išlaidų (1 203,24 Eur + 1 732,22 Eur). Taip pat dėl to, kad ieškovas kelis kartus keitė savo nuomonę dėl projekto, atsakovės pasamdyta rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti statybos darbų, todėl už prastovos laiką pateikė atsakovei sąskaitą 4 477,00 Eur sumai.Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino esminių faktinių aplinkybių, tikrųjų šalių ketinimų ir tikslų, todėl padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį ir šalių motyvus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu tenkintas ieškovo reikalavimas ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių priteisimo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė 2016-10-07 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, nes nustatytu terminu, t. y. iki 2017-03-01, nepastatė ir neįrengė nekilnojamojo turto, dėl ko šalys negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Kadangi, jei ieškovas iš karto būtų visiškai suformulavęs ir pateikęs pageidaujamus pakeitimus apeliantei, objekto statyba nebūtų užsitęsusi ir pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi pasirašyta iki preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dar iki 2016-10-07 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šalys tarėsi dėl jos sąlygų bei aptarė, jog vienbutis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas siekė įsigyti, bus statomas, atsižvelgiant į ieškovo pageidavimus, o ne pagal tipinį namo projektą, t. y. bus atliekami tam tikri projekto sprendinių pakeitimai, susiję su namo konstrukcija ir vidaus apdaila. Ieškovo nedomino namas pagal tipinį projektą, jis norėjo atlikti tam tikrus pakeitimus, dėl įrengto balkono, sienų koregavimo, vonios patalpos antrame aukšte, didesnės namo kvadratūros ir kt. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2016-08-31 atsakovės architektas V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė namo, adresu (duomenys neskelbtini), projekto sprendinių pakeitimus (b. l. 64–69), be to, iš šalių, taip pat ieškovo ir atsakovės architekto V. B. susirašinėjimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir sutiko atlikti pakeitimus tipiniame projekte bei pastatyti namą su balkonu ir atlikti kitus ieškovo pageidautus vidaus apdailos pakeitimus (b. l. 70–76, 89–91, 115–119). Be to, fasadų brėžiniai, pasirašyti su 2016-10-07 preliminariąja sutartimi, ir vidaus brėžiniai, suderinti iki preliminariosios sutarties sudarymo ir gauti 2016-11-16, iš esmės atitinka naujus brėžinius, pateiktus 2017-06-27. Taigi, atsakovė apie visus namo projekto pakeitimus žinojo iš anksto, nes suderino juos dar iki preliminariosios sutarties sudarymo, todėl argumentas, kad jei ieškovas iš karto būtų pateikęs pageidaujamus pakeitimus apeliantei, objekto statyba nebūtų užsitęsusi ir pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta iki nurodyto termino pabaigos, nepagrįstas.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nurodydama savo skunde argumentus prieštarauja pati sau. Iš pradžių nurodoma, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo pastatyti objektą laiku, nes ieškovas pateikė projektinių sprendinių pakeitimus, dėl to laiku nesudaryta pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis. Kitame punkte nurodo, kad būtent ieškovas nesutikdamas papildomai apmokėti atsakovės patirtų išlaidų pažeidė savo įsipareigojimus, dėl to ir nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė 2016-10-07 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, nes nustatytu terminu, t. y. iki 2017-03-01, nepastatė ir neįrengė nekilnojamojo turto, dėl ko šalys negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Be to, atsakovė, pareikalaudama papildomo mokėjimo iš ieškovo ir ieškovui nesutinkant atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, tokiais savo veiksmais pažeidė pirkėjo J. H. V. L. teises ir teisėtus interesus, nes dėl papildomo darbų apmokėjimo šalys nesusitarė, nors pažymėtina, kad 2016-10-07 būsimo nekilnojamojo turto pardavimo–pirkimo sutarties 5.2 p. šalys susitarė, jog sutarties pakeitimai turi būti sudaromi rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Šalims susitarus dėl turto kainos, ji negali būti keičiama vienos iš šalių valia, o ieškovo valia buvo įsigyti būstą už 120 000 00 Eur kainą.Atsakovė teigė, jog informavo ieškovą, kad visi projekto konstrukcinių sprendinių ir vidaus apdailos pakeitimai, kurie buvo atlikti po preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, turės būti ieškovo papildomai apmokėti, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovo informavimą dėl papildomo apmokėjimo ir jo sutikimą su tuo, nepateikė. Nėra jokių kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys tarėsi ir (ar) buvo susitarusios dėl papildomo mokėjimo už kokius nors namo konstrukcijų ar vidaus apdailos sprendinių pakeitimus. Be to, preliminariojoje sutartyje nėra nurodyta, kad kas neįeina į sutarties priedo turinį, turi būti papildomai apmokama pirkėjo ar kad būsimo nekilnojamojo turto kaina dar gali būti keičiama, nors pagal CK 6.401 str. 2 p. 2 p. tokioje sutartyje turėtų būti aptartos būsimo gyvenamojo namo ar buto kainos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Apeliantė teigdama, kad ieškovas nesutikdamas papildomai apmokėti atsakovės patirtų išlaidų pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tik deklaruoja savo argumentus, nepateikdama jokių faktinių duomenų jiems pagrįsti ar teismui įvertinti. Apeliantė tik nurodo, kad ieškovas, siekdamas projektinių sprendinių pakeitimų, kaip protingas ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti, kad bet kokie pakeitimai reikalauja papildomų išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat derybų su ieškovu pradžios, sutikdama atlikti namo projektinių sprendinių pakeitimus ir juos įgyvendindama, dėl šių darbų ir papildomo mokėjimo už juos raštu nesusitarusi su ieškovu, veikė savo rizika ir prisiėmė galinčias kilti pasekmes, be to, šioje byloje akcentuotina, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra profesionali statytoja, todėl savo veiksmus, susijusius su ginčo objekto statymu ir savo veikla, ne tik galėjo, bet ir privalėjo planuoti racionaliai ir ekonomiškai.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 280,00 Eur palūkanas, nes paskola paimta iš (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja pats ieškovas, todėl paskolos sandorio nauda ir pats sandorio realumas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad paskola iš (duomenys neskelbtini) buvo tikslinė – statomam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), pirkti. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantė visą 120 600,00 Eur avansą (dalimis) gavo ne tiesiogiai iš J. H. V. L., o už jį sumokėjo (duomenys neskelbtini), paskola buvo suteikta ir palūkanos sumokėtos bankiniais pavedimais, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti paskolos sandorio realumu.Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantės skundo motyvu, kad pastaroji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, nes būstas yra pastatytas ir net perdarytas pagal netipinį projektą. Šiuo savo argumentu apeliantė vėl prieštarauja kitam savo buvusiam teiginiui, kad namo statyba užsitęsė dėl ieškovo pateiktų pakeitimų ir būstas nebuvo laiku pastatytas. Pirmosios instancijos teismo yra pagrįstai konstatuota, kad būstas nustatytu terminu iki 2017-03-01 nebuvo pastatytas, dėl to šalys ir nesudarė pagrindinės sutarties. Pagal CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sampratą – turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Ją gali patvirtinti turėtos išlaidos, jeigu ieškovas jau jas patyrė, arba būsimos išlaidos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Žala paprastai yra tam tikrų veiksmų tiesioginis rezultatas, šiuo atveju ji padaryta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveikimo. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Dėl neteisėtų apeliantės veiksmų (neveikimo), t. y. būsto nepastatymo ir sandorio nesudarymo, ieškovas patyrė 2 280,00 Eur išlaidų (nuostolių) palūkanoms mokėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nurodo, kad šias išlaidas ieškovas būtų patyręs, net jei ir būtų nupirkęs butą (įvykdžius ginčo sandorį). Toks motyvas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes įvykdžius ginčo sandorį ieškovas būtų gavęs turtą, o šiuo atveju turto negavo, bet dėl sandorio neįvykdymo patyrė dar ir išlaidas, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, vadinasi pirmosios instancijos teismas 2 280,00 Eur išlaidų (nuostolių) palūkanoms mokėti priteisė pagrįstai.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė įgijo turtinę naudą naudodamasi ieškovo sumokėtais pinigais nuo 2017-03-01 iki 2017-07-18, kadangi ir toliau statė ginčo objektą, o šalys buvo aktyvios palaikydamos nuolatinį tarpusavio dialogą, t. y. abi elgėsi sąžiningai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neįvykdė prievolės ieškovui, tačiau dar kurį laiką, t. y. nuo 2017-03-01 iki 2017-07-18, naudojosi ieškovo sumokėta 120 600,00 Eur suma. Nors abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovė, pasibaigus pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, dar tikėjosi ją sudaryti ateityje, tačiau nustatyta, kad būtent dėl netinkamo atsakovės elgesio esant ikisutartiniams santykiams, nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovu ir nepagrįsto reikalavimo papildomai sumokėti už atliktus namo projektinių sprendinių pakeitimus tokia sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad atsakovė, naudodamasi ieškovo sumokėtais pinigais (120 600,00 Eur), pastatė nekilnojamąjį turtą – vienbutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo pageidavimus, tačiau jį pardavė ne ieškovui, o kitam asmeniui. Taigi, pripažintina, kad atsakovė įgijo turtinę naudą, nes, naudodamasi ieškovo pinigais, sukūrė nekilnojamojo turto objektą, kurį pardavusi patenkino savo ir kito asmens, o ne ieškovo poreikius.Teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas, kompensuojančias minimalius ieškovo patirtus nuostolius, už minėtą laikotarpį nuo prievolės perduoti daiktą pirkėjui neįvykdymo iki tos dienos, kai atsakovė faktiškai grąžino ieškovui jo sumokėtą turto kainą, yra pagrįstas ir tenkintinas ne tik remiantis LR CK nuostatomis (6.315 str. 4 d., 6.261 str.) ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei ieškovo, kaip vartotojo, teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovo ieškinį dėl nuostolių priteisimo ir pripažinus, jog būtent dėl atsakovės netinkamo elgesio esant ikisutartiniams santykiams, t. y. nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovu, neišaiškinimo ieškovui, kaip vartotojui, dėl namo statybų eigos, papildomo mokėjimo ir kt., nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis ir nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas ieškovui, nenustačius, jog ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas teisinių santykių su atsakove metu, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestas pagrįstai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti 363,00 Eur už inžinerinių skaičiavimų ataskaitą, 500 Eur už techninio projekto pakeitimus, 1 203,24 Eur už sumokėjimą rangovui už papildomus darbus ir 1 732,22 Eur už objekto atstatymą į pradinę padėtį pagal tipinį projektą. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, sudarydamos 2016-10-07 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys jau buvo iš anksto suderinusios būsto projektą, o papildomos išlaidos už projektinių sprendinių pakeitimus numatytos nebuvo, todėl nėra atlygintinos. Apeliantė taip pat prašo priteisti 150,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 100,00 Eur už notaro sutarties parengimą, tačiau ieškovas nebuvo įsipareigojęs sudaryti naują preliminariąją sutartį, o išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą gali būti reikalaujama nebent kaip bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės reikalavimas priteisti 4 477,00 Eur už prastovas niekuo nepagrįstas, nenurodyta nei tai, kaip apskaičiuota ši suma, nei tai, ar prastovos faktiškai buvo. Nors pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti sutartį su rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas VSDFV 12-SD formas apie prastovas laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-07-10, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti. Todėl konstatuotina, kad apeliantė savo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo neįrodė, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.)Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką bei suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 200,00 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktų nuostatose numatytu būdu apskaičiuotino dydžio. Esant šioms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos apylinkės teismo Palangos rūmų (buvusio Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. H. V. L. (J. H. V. L.) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.