- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-603-124/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07350-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių „Rasos progimnazija“
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-841/2015 pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui Šiaulių „Rasos progimnazija“ dėl atleidimo iš darbo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė N. Š. ieškiniu (1–2 b. l.) bei papildomu pareiškimu (37-38 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo 2014-08-25 įsakymą Nr. P-40 „Dėl N. Š. atleidimo iš darbo”, pripažinti ieškovės N. Š. atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu bei grąžinti į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 Lt neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2014-01-02 jai buvo įteiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kuriame buvo nurodyta, kad vykdant progimnazijos restruktūrizavimą nuo 2014-01-01 mažinamas aprūpinimo skyriaus darbuotojų skaičius ir naikinami budėtojų etatai. Ieškovei buvo pasiūlyta užimti valytojos pareigas, tačiau pateikus 2014-01-06 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, 2014-01-30 ieškovei buvo įteiktas naujas pranešimas apie atleidimą iš darbo. Pranešime buvo nurodyta, kad vykdant progimnazijos restruktūrizavimą nuo 2014-01-01 naikinami budėtojų etatai, todėl ieškovė iš darbo bus atleista 2014 m. gegužės 2 d. pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 129 str. 2 d., išmokant 6 mėn. dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Ieškovė mano, kad iš darbo yra atleista nepagrįstai ir neteisėtai. Nuo 2010 m. gruodžio 10 d. jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kuris yra pratęstas iki 2016 m. sausio 1 d., todėl ieškovė yra neįgali. Esant ypatingam atvejui atsakovas turėjo taikyti darbo sutarties nutraukimą, būtent, LR DK 129 str. 4 d. pagrindu, o ne nutraukti darbo sutartį bendrais LR DK 129 str. 1 d. nurodytais pagrindais. Atleidimas iš darbo yra formalus, nes ieškovės budėtojos pareigos yra perduotos dirbti valytojoms, faktiškai didinant tiek etatų skaičių, tiek faktinį darbuotojų skaičių (2014 m. sausio 27 d. priimta dar viena valytoja).Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, asmenimis iki 18 metų, neįgaliaisiais, auginančiais vaikus iki 14 metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus Atsakovas nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad jos atleidimas yra ypatingas atvejis. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su invalidu, privalo nurodyti priežastį, kuri būtų svaresnė nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytas kategorijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (21–24 b. l.) atsakovas Šiaulių „Rasos progimnazija“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A-740 nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo pertvarkyta “Rasos” progimnazijos organizacinė struktūra ir ūkio dalies pareigybių sąraše panaikintos budėtojų pareigybės. 2014 m. sausio 2 d. atsakovas įteikė ieškovei pranešimą apie atleidimą, kuriame pateikė ieškovei pasiūlymą nuo 2014 m. gegužės 2 d. užimti valytojos pareigas, nes šiai pareigybei užimti buvo laisvas etatas. 2014 m. sausio 3 d. ieškovė pateikė sutikimą, kuriuo sutiko dirbti valytoja. Tačiau 2014 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 6 d. išvadą Nr. DPS-30 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pagal kurią paaiškėjo, kad ieškovė negali dirbti valytoja. Atsakovas, neturėdamas kitų galimybių pasiūlyti kitokio pobūdžio darbą, kurį galėtų dirbti ieškovė pagal savo sveikatos būklę, taip pat negalėdamas ieškovės palikti ankstesnėse pareigose, nes jos buvo panaikintos ir atsakovui visiškai nereikalingos, 2014 m. sausio 30 d. pateikė ieškovei pranešimą Nr. S-22 apie atleidimą iš darbo. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, griežtai laikėsi įstatymo reikalavimų bei LAT išaiškinimų, sprendė, kad yra ypatingas atvejis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostatas reorganizaciniai pakeitimai ieškovės darbovietėje priskirtini struktūriniam darbovietės pertvarkymui, todėl darbo sutartis su ieškove buvo pagrįstai nutraukta šio straipsnio pagrindu, ji buvo tinkamai įspėta. Ieškovei buvo pasiūlyta laisva valytojos darbo vieta, tačiau ieškovei pateikus darbingumo lygio pažymą, pagal joje nurodytus apribojimus valytojos darbo dirbti jai nebuvo galima dėl sveikatos. Nuo 2014 metų sausio mėnesio atsakovo etatų sąraše neliko 1,5 budėtojų etato, visos atleidimo procedūros buvo atliktos įstatymo nustatyta tvarka. Iš 2014-01-23 patvirtinto valytojo pareigybės aprašymo 32 punkto matyti, kad į valytojos pareigas įėjo budėti pagal patvirtintą grafiką, skambinti skambutį pamokos pradžiai ir pabaigai, vesti registracijos žurnalą apie kabinetų raktų išdavimą ir kt. Tai, kad valytojoms pagal pareigybių aprašymą buvo priskirtos kai kurios anksčiau buvusios budėtojo funkcijos, negali būti traktuojama kaip pačios pareigybės išlikimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo atleista iš darbo laikantis įstatymo numatytų reikalavimų.
Teismas nurodė, kad ieškovė į medikus dėl depresijos kreipėsi 2013-10-23, tuo metu jai dar nebuvo įteiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo, ieškovė susirgo anksčiau, nei sužinojo apie būsimą pareigybės panaikinimą bei atleidimą iš darbo, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė N. Š. apeliaciniu skundu (83–86 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovė įrodė aplinkybę, kurią iš esmės neigia atsakovas, kad ieškovės darbo funkcija išliko ir buvo vykdoma jos įspėjimo laikotarpiu ir liko po darbo sutarties nutraukimo su ieškove. Ieškovės darbo funkcija buvo vykdoma t. y. neišnykusi tiek jos įspėjimo laikotarpiu, tiek ir realiai su ja nutraukus darbo sutartį.
2. Teismas netenkino ieškovės prašymo kviesti byloje liudyti valytojas, kad būtų galima išsiaiškinti keliamus klausimus. Teismas netyrė ar buvo dirbama ieškovės, ar atsakovo nurodomu darbo režimu. Teismui netenkinant šio prašymo, liko neištirta kokia apimtimi valytojos toliau vykdė ieškovės darbo funkciją ir kiek buvo fiktyvūs atsakovo veiksmai, teigiant, kad ieškovės darbo funkcijos neišliko.
3. Struktūriniai pertvarkymai ir reorganizacija turi būti realūs t. y. po jos išties turėjo nelikti ieškovės darbo funkcijos. Akivaizdu, kad ieškovės darbo funkcija po tariamų struktūrinių pertvarkymų išliko, tik jos atlikimą paskirsčius valytojoms, kurios savo pareigas vykdė kaip budėtojos ir viršydamos skirtą darbo laiką. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
4. Teismas nustatydamas svarbią priežastį, kaip apeliantės įspėjimo ir atleidimo iš darbo teisėtumo pagrindą, neįvertino atsakovo ir kitų veiksmų nesąžiningumo. Nebuvo vertinama aplinkybė, jog 2013-10-07 atsakovo raštu Nr. S-157 buvo nurodyta, kad apeliantei darbo krūvio nėra galimybės padidinti ir artimiausiu metu nenumatomas atsakovo organizacinės struktūros pertvarkymas, tačiau 2014-01-02 jau įteikiamas pranešimas apie atleidimą iš darbo, kas kelia pagrįstas abejones, dėl svarbių priežasčių buvimo.
5. Byloje nenustatyta ir teismas nepagrindė fakto, kad apeliantės atleidimas iš darbo yra ypatingas atvejis, kuris apeliantės palikimo darbe atveju iš esmės būtų pažeidęs atsakovo kaip darbdavio interesus. Atsakovui toliau tęsiant faktinius darbo santykius su apeliante, jo interesai nebūtų buvę pažeisti, kadangi ta pati darbo funkcija buvo palikta ir toliau vykdoma pas atsakovą dirbančių valytojų. Darbo ginčuose teismui tenka aktyvus vaidmuo ir buvusiam darbuotojui, kaip silpnesnei šaliai, turi būti užtikrinta efektyvi jo pažeistų teisių gynyba, tačiau teismas šios įstatymo apibrėžtos funkcijos nerealizavo.
6. Teismas nevertino fakto, kad neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė apeliantei itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl ko jai ne tik pablogėjo sveikata bet ir sumažėjo savęs asmeninis vertinimas ir pasitikėjimas. Neigiama emocinė savijauta pasireiškė įspėjimo momentu ir tęsiasi viso teisminio proceso metu. Teismas nevertino, kad neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė apeliantei itin didelius neigiamus išgyvenimus, dėl ko pablogėjo sveikata, sumažėjo savęs asmeninis vertinimas ir pasitikėjimas, kas tęsiasi nuo įspėjimo momento i ir viso teisminio proceso metu.
Žemesnės instancijos teismas
7.Teismas nevertino atsakovo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo, o atsakovas nedetalizavo, kiek ir už kokias paslaugas atsakovas apmokėjo, tam atsakovas nepateikė pagrindžiančių duomenų, todėl teismas turėjo netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (101–104) atsakovas Šiaulių „Rasos“ progimnazija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas įrodė įstaigoje vykdomus struktūrinius pertvarkymus, visų budėtojo etatų panaikinimo faktą bei, funkcijų panaikinimą (ne tik laikiną perskirstymą). Todėl, atsakovas apsigynė ir įrodė ieškovės atleidimo pagrindą – darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, kai yra ekonominis būtinumas. Kadangi atsakovas laikėsi visų atleidimo procedūrų, numatytų įstatyme, ieškovės atleidimas laikytinas teisėtu, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Dėl žodinio nagrinėjimo
Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantės skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė N. Š. pas atsakovą dirbo nuo 1992-10-28 d. sargės pareigose, vėliau nuo 2012m. kovo mėn.1 d. pervesta dirbti į 0,5 budėtojos etato (7-8 b. l.).Nuo 2014m. sausio 01 d. panaikinus Šiaulių „Rasos“ progimnazijoje budėtojų etatus, ieškovei 2014m.sausio 02 d. buvo įteiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo, pasiūlyta užimti valytojos pareigas (11 b. l.). Ieškovė atleista iš darbo pas atsakovą 2014-08-25 įsakymu Nr. P-40, išmokant 6 vidutinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 129 straipsnio 1 dalį (10,61 b. l.).
Dėl Darbo kodekso 129 str. aiškinimo bei taikymo.
DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
DK straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims ( DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar, atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi DK 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo arba neegzistavimo.
Įstatyme vartojamos svarbios priežasties ir ypatingo atvejo sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011). Teisme nagrinėjant ginčą dėl darbuotojo, dirbusio pagal neterminuotą darbo sutartį, atleidimo šiais pagrindais teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti ypatingo atvejo ir svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 1, 2, 4 dalys), kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ypatingais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, įvertinus jo specifiką, veiklą, bei kiti panašūs atvejai, priklausomai nuo kiekvienos nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, susidariusios situacijos ypatumų.
Pradedant darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva pagal DK 129 str. procedūras, turi būti įsitikinama, jog konkretaus numatyto atleisti darbuotojo atžvilgiu nėra taikytini DK 131 – 135 str. numatyti ribojimai atleisti tokį darbuotoją iš darbo, šie įstatymo numatyti apribojimai įtvirtina socialiai pažeidžiamų asmenų didesnes socialines garantijas, apsaugo nuo darbo netekimo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė esamomis aplinkybėmis turėtų DK 131 – 135 str. suteikiamas papildomas garantijas, apribojančias atsakovo teises atleisti ieškovę iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, nes daugiau darbuotojų, atliekančių šias pareigas, nebuvo. Tai reiškia, kad darbdavys galėjo naudotis galimybe savo iniciatyva atleisti darbuotoją DK 129 str.2, 4 d. pagrindu bendra įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo DK 129 str. 2 ir 4 d. pagrindu teisėtumo klausimą turi būti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu atveju, kuomet darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai. Apeliantas kaip tik ir nurodo argumentą, kad nebuvo tokio ypatingo atvejo ir dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Sutiktina, kad teismas, vertindamas ieškovės atleidimo priežastis, jas vertino, kaip svarbias, sudarančias pagrindą nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, tačiau atskirai nepateikė ypatingo atvejo vertinimo, dėl ko apeliacinis teismas pasisakys šioje nutartyje. Pagal teisminę praktiką DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis, pavyzdžiui, kai darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiškai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas ir pan. Atsakovas darbo sutarties su apeliantu nutraukimą pagal DK 129 straipsnį grindė Šiaulių „Rasos“ progimnazijos aprūpinimo skyriaus struktūriniais pertvarkymais, t. y. aplinkybe, kuri gali būti pripažinta svarbia priežastimi ( DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį.
Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį.
Byloje nustatyta, kad po struktūrinių pertvarkymų, įvykdytų remiantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-23 d. įsakymu Nr. A-740 „Dėl Šiaulių „Rasos“ progimnazijos vidaus struktūros ir valdymo modelio patvirtinimo“ bei 2013-09-23 įsakymu Nr. A-1130 „Dėl aplinkos (ūkio) lėšų, skiriamų iš savivaldybės biudžeto apskaičiavimo 2014-2015 metais“ tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurie reglamentavo aplinkos(ūkio lėšų) skiriamų iš biudžeto, apskaičiavimą, „Rasos“ progimnazijai buvo nustatyti 15,88 aplinkos darbuotojų etatai (12,13 b .l.).Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas Šiaulių „Rasos“ progimnazija atliko struktūrinius pertvarkymus, aprūpinimo skyriaus darbuotojų darbo reorganizavimą, kuriuo buvo sumažintas šio skyriaus darbuotojų skaičius ir buvo panaikinti 2 budėtojų bei rūbininko etatai, tame tarpe panaikintas ir ieškovės užimamas budėtojos etatas (11,14 b. l.). Teismas turi patikrinti, ar sprendimas dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus ar kitų įgaliojimų pagrindu veikiančio organo, ar sprendimas buvo iki darbuotojo įspėjimo, ar jis iš tikro įgyvendintas. Pareigybių, etatų sąrašus progimnazijoje tvirtina atsakovo direktorius. Šiuos pertvarkymus atliko įgaliotas asmuo–laikinai einanti direktoriaus pareigas K. U., kuri 2013 lapkričio 4 d. įsakymu Nr. P-77 nuo 2014m sausio 01 d. patvirtino pareigybių sąrašą 17-ai etatų, šiame sąraše nebeliko rūbininko ir budėtojų etatų (14,16 b. l.).Vėliau šis sąrašas buvo patikslintas 2014-03-03 įsakymu Nr. P-18, dar sumažinant etatus iki finansavimo lygio, t.y. iki 15,88 (mažinant kiemsargio, valytojų etatus)(15 b. l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ūkinius, organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, kuri-ne. Šie darbo organizavimo pertvarkymai buvo realiai atlikti. Buvo panaikinti abu budėtojų etatai, iki ieškovės atleidimo iš darbo buvo atleista ir kita darbuotoja, dirbusi budėtoja.Vėlesni patvirtinti etatų sąrašai-20014-03-03,2014-09-15 patvirtina, kad šie etatai nebebuvo atstatyti, tame tarpe ir budėtojų ar budėtojos (15 b. l.). Atleidus ieškovę iš darbo, į jos dirbtą ir darbdavio panaikintą darbo vietą nebuvo priimta nuolatinių darbuotojų, ieškovės užimtas etatas atkurtas nebuvo. Darbo organizavimo pertvarkymo pasekme tapo budėtojos atliekamų darbo funkcijų perdavimas mokyklos valytojoms, šia apimtimi padidėjo valytojų darbo krūvis. Teismų praktikoje darbovietės struktūriniai pertvarkymai laikomi realiais ir atleidimo iš darbo priežastys pripažįstamos svarbiomis ne tik tuomet, kai po pertvarkymo iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, tačiau ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų, ar jų atlikimui reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius. Dalis šių pareigų-kaip budėjimas pagal grafikus, kabinetų raktų išdavimo registracijos žurnalo vedimo, pašalinių asmenų įėjimo kontrolė, jų užregistravimo buvo perkelta į valytojų pareigybės aprašymą (45-47 b. l.),vėliau valytojų funkcijos buvo susiaurintos, kitokiu būdu išsprendus raktų paėmimo kontrolę (51 b. l.). Iš atsakovo atstovės, liudytojos K. U., laikinai atliekančios direktorės pareigas parodymų, rašytinių įrodymų matosi, kad ieškovės atliekamos pareigos buvo mažiausiai reikalingos. Atsakovo atstovė patvirtino, kad valytojos per nustatytą joms budėjimo laiką, derino valytojos ir budėjimo pareigas. Be to buvo numatyta 2014 metais modernizuoti stebėjimo funkcijas, įgyti stebėjimo kameras, kurios šiuo metu yra įrengtos, todėl budėtojo atliekama stebėjimo funkcija iš viso nebėra reikalinga. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų matyti, kad pertvarkymai vyksta ir toliau, nes ateityje numatoma atsisakyti valytojų pareigų, samdant šias paslaugas atliekančią įmonę, įrengiant automatinį skambučio valdymą. Tokie darbdavio atlikti struktūriniai darbo organizavimo pakeitimai yra pateisinami, kadangi buvo sąlygoti siekio racionaliau panaudoti jai skiriamus biudžeto asignavimus.
Aiškinant ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant DK 129 straipsnio 4 dalyje jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu: ar realiai egzistavo tokia svarbi darbuotojo atleidimo priežastis, dėl kurios neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai; taigi darbdavys turi turėti svarią priežastį darbo sutarčiai su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, nutraukti; tokia priežastis siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu; ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011).
Atsakovas –Šiaulių „Rasos“ progimnazija yra viešasis juridinis asmuo, finansuojamas valstybės bei savivaldybės biudžeto lėšomis. Dėl to darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokesčio fondą, taip pat darbo organizavimą visų pirma lemia atsakovui iš valstybės,savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos bei realus darbuotojų poreikis, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme numatytas funkcijas. Darbo vietų finansavimas valstybės biudžeto lėšomis (t.y. iš esmės visų mokesčių mokėtojų lėšomis), kai realaus poreikio tokiam darbui nėra, vertintinas ne tik kaip esminis darbdavio interesų pažeidimas, bet ir kaip visų mokesčių mokėtojų interesų pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus atsakovo veiklos specifiką ir aplinkybes, kitus bylos duomenis apie darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes ir jį lėmusias priežastis, yra pagrindas pripažinti ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, nutraukiant su ieškove N. Š. sudarytą darbo sutartį buvimą. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad darbdaviui ekonominis būtinumas ir jo turtinis interesas yra išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų už tokį darbo krūvį, kurio, atsižvelgiant į darbdavio veiklos specifiką ir pas jį įvykusius šios veiklos ekonominių, teisinių ir kt. aplinkybių pasikeitimus, realiai nebereikia.
Taigi dėl atliktų darbo organizavimo pertvarkymų, panaikinus budėtojo etatą, ieškovės darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingu, pareigybės savo apimtimi buvo itin mažos apimties, dėl numatomo modernizavimo, apimtys dar turėjo sumažėti, dėl to tolesnis darbuotojos palikimas darbe perdavus vykdytas funkcijas kitiems darbuotojams reikštų tokio darbuotojo faktinę prastovą; tai sąlygotų nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius. Šios aplinkybės pripažintinos galinčiomis iš esmės pažeisti darbdavio turtinius interesus, todėl siekdamas išvengti nuostolių darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą DK 129 str. 2 ir 4 d. pagrindais. Darbdaviui ekonominė būtinybė ir jo tiesioginis interesas yra siekis išvengti nepagrįstų darbo užmokesčio išlaidų tiems darbuotojams, kurių atliekamas darbas ir jo rezultatai pasikeitus aplinkybėms tampa nebereikalingi, nebepateisinantys darbuotojo buvimo darbe. Toks atvejis, kuomet darbuotojo atliekamas darbas savo įnašu neprisideda prie darbdavio veiklos rezultatų, o atvirkščiai, blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 str. 2, 4 d. atleisti darbuotoją laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais skundo argumentus dėl valytojų darbo laiko, budėjimo pareigų vykdymo virš darbo valandų, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Svarbu tai, kad budėtojos dalis pareigų buvo perduotos valytojoms, kai kurios buvo vykdomos tik laikinai, iki stebėjimo kamerų įgijimo ir jų įdiegimo, bei iki išsprendžiant klausimą dėl raktų paėmimo kontrolės. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atleisti DK 129 straipsnio pagrindu galima tik tada, kai visiškai nebeišlieka atleidžiamo darbuotojo funkcijų, dėl ko teisėjų kolegija pasisakė anksčiau.
Atleidžiant ieškovę, atsakovas laikėsi DK nustatytos tvarkos. Įspėjimas ieškovei apie numatomą jos atleidimą iš darbo buvo įteiktas DK 130 str. 1 d. nustatyto keturių mėnesių termino ribose prieš atleidžiant iš darbo. Ieškovė pasirašytinai susipažino su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, taigi įspėjimas ieškovei įteiktas tinkamai, darbdaviui laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (11b.l.). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas siūlė ieškovei valytojos darbą, tačiau šiai pateikus Išvadą dėl darbo pobūdžio, atsakovas neturėjo teisės pervesti į darbą, kurio pobūdis neatitinka sveikatos ieškovės stovio, nes ieškovė dėl stuburo išvaržos bei protezuoto stuburo slankstelio negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais, su krovinio kėlimu rankomis virš 10 kg, (6b.l.). Ieškovė jau anksčiau iki įspėjimo įteikimo buvo atsisakiusi valytojos darbo (9b.l.), teismo posėdyje patvirtino, kad negali dirbti valytojos bei kito fizinio darbo dėl sveikatos būklės. Kito darbo atsakovas per visą įspėjimo laikotarpį neturėjo galimybės pasiūlyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje atsakovas įrodymais pagrindė ieškovės atleidimo iš darbo būtinų juridinių faktų sudėtį, darančią teisėtu ieškovės atleidimą iš darbo DK 129 str. 2, 4 d. pagrindu. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas galioti, nes jame padarytos išvados yra teisėtos, nors ir nepilnai motyvuotos.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas turėjo, tirti, vertinti aplinkybes dėl atsakovo pateikto atsakymo (2013-10-07 atsakovo rašto Nr.S-157)(9b.l.) į apeliantės 2013-09-30 prašymą padidinti darbo krūvį, kadangi byloje nėra pateikto apeliantės nurodyto prašymo, todėl nėra žinomas šio rašto turinys, neaišku, kokią reikšmę turi šis atsakymas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina progimnazijoje įvykusius vėlesnius organizacinius pertvarkymus. Šios aplinkybės nėra sietinos su vėlesniu ieškovės atleidimu iš darbo.
Dėl darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisnių santykių šalies, interesų gynimo.
Apeliantė nurodo, kad sprendžiant darbo ginčą, teismas turi būti aktyvus ir buvusiam darbuotojui, kaip silpnesnei šaliai turi užtikrinti efektyvią jo pažeistų teisių gynybą, bet teismas šiuo atveju šios funkcijos nerealizavo.
Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai numatyti Darbo kodekso 2 straipsnyje. Tarp šių principų numatyti ir tokie kaip darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės bei kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, taip pat- darbo įstatymų bendrumas. Darbo kodekso 35 straipsnio 2 d. nustato, kad Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, negali taikyti darbuotojo teisių bei interesų gynybos, jeigu nustato, kad teisės nebuvo pažeistos. Tiek Darbo kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso normose yra atsižvelgta į darbo teisinių santykių specifiką, darbuotojo, kaip tam tikra prasme silpnesniosios darbo teisnių santykių šalies, didesnę interesų apsaugą, lyginant su darbdaviu, papildomas jo materialinių bei procesinių teisių garantijas (kaip antai, atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų, tam tikrais atvejais aktyvus teismo vaidmuo ir kt.), tačiau apeliantės nurodomu argumentu, kaip absoliutaus pobūdžio deklaracija, teismas neturi teisės vadovautis, gindamas tik darbuotojo interesus ir neatsižvelgdamas į interesų pusiausvyrą, dėmesio vertus darbdavio interesus. Apeliacinį skundą grįsdama šiuo argumentu, apeliantė nenurodo, kokie kylantys neaiškumai turėtų būti vertinami jos naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalies nuostatos savo turiniu yra iš esmės darbuotojų interesus užtikrinančios teisės normos, todėl teismas, vertindamas, ar šios normos nebuvo pažeistos, tuo pačiu įvertina ir aplinkybę, ar jose numatytos darbuotojų teisių bei interesų garantijos nebuvo pažeistos. Kai toks pažeidimas nėra nustatomas, reiškia, jog darbuotojo interesai, užtikrinti šiomis teisės normomis, buvo įvertinti, į juos buvo atsižvelgta. Pažymėtina, jog po struktūrinių pertvarkymų atleidžiant ieškovę iš darbo, darbdaviui neatsirado pareigos vertinti kitus kriterijus (pirmenybės teisę, numatytą Darbo kodekso 135 str.), nes kitame budėtojos etate dirbusi darbuotoja jau buvo atleista.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas netinkamai įgyvendino Civilinio proceso kodekso 414 str. nuostatas dėl teismo vaidmens (dėl teismo aktyvumo), nagrinėjant šią bylą, nes teismas išreikalavo, prijungė ir įvertino visus įrodymus, kurie galėjo turėti įtakos vertinant ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, jo teisėtumą, o liudytojų iškvietimą teismas atmetė, ieškovei, jos atstovui nepagrindus jų apklausos būtinybės, kokias faktines aplinkybes, skirtingas nei byloje apklaustas liudytojas G. G., jos patvirtins. Atsakovas neginčijo, kad dalis budėtojos pareigų perduotos valytojoms, dalis dėl modernizavimo yra atliekamos kitokiu būdu arba iš viso tapo nereikalingos, todėl ieškovės siekis išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiami valytojų interesai, jų teisės, perkėlus joms dalį šių pareigų,nėra šios bylos dalykas.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010; kt.). Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti neturinės žalos atlyginimą, kadangi darbo sutartis nutraukta teisėtai, o ieškovė neįrodė, kad atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu būtų tiek stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti.
Kai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas darbuotojo, darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti turi būti nustatyta: neteisėti darbdavio veiksmai (neveikimas), darbuotojo patirtos neturtinės žalos faktas, priežastinis neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo patirtos neturtinės žalos ryšys, darbdavio kaltė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.
Atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų išgyvenimų. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010; kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.).
Taip pat LAT yra pažymėjęs, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindė, jos nuomone, neteisėtu, t. y. nesant darbdavio nurodytos svarbios, ypatingos priežasties, darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jo patirtais neigiamais išgyvenimais. Pripažinus, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta darbdavio iniciatyva teisėtai, t. y. dėl svarbiomis pripažintinų ekonominių priežasčių, nėra teisinio pagrindo konstatuoti reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindu nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų. Taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti. Bylą nagrinėjusių teismų nenustatyta kitokių neteisėtų darbdavio veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo būti padaryta neturtinės žalos.
Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į gydytoją dėl depresijos dar iki atleidimo iš įspėjimo įteikimo, taigi sirgo anksčiau, neteikė jokių kitų įrodymų apie gydymąsi , ligos suintensyvėjimą ir pan. Ieškovė neįrodė, kad atleidimo iš darbo procedūros metu ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti.
Kai ieškovė neįrodė būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo. Atsakovą atstovavo advokatė, kuri pateikė 2014m spalio 14 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.2014/068 išrašą (25 b. l.), patvirtinantį, kad sutartis sudaryta dėl teisinių paslaugų teikimo tik šioje civilinėje byloje (25 b. l.).Joje numatyta teikiamų teisnių paslaugų apimtis-procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, išskyrus taikos sutarties pasirašymą bei vedant derybas su ieškove. Atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, (21-24 b.l.) , rinko rašytinius įrodymus bei dalyvavo teismo posėdžiuose 4 val.(39,73-74 b. l.) , pateikė teisinių paslaugų sąskaitą Nr.AM-2014 Nr.068 2000 Lt (kas atitinka 578 EUR), kurioje nurodyta teiktų paslaugų apimtis (67 b .l.).Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie sąskaitos apmokėjimą, patvirtindamas, kad advokatės pateikta sąskaita apmokėta per 2 kartus, t.y. 2014-10-14 ir 2014-11-26 sumokant advokatei 2 000 Lt (68-69 b. l.).Prašoma priteisti suma atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytus dydžius, įvertinant paslaugų teikimo apimtį. Pažymėtina, kad advokatės darbo vieta yra kitame mieste. Atsakovas ne kartą pateikė prašymą jas apmokėti, tai nurodydamas tiek procesiniame dokumente, tiek teisme. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra realus, pagrįstas, todėl atmeta apeliantės skundą šioje dalyje.
Bylos nagrinėjimo dieną ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus-valytojų budėjimo grafikus, kurie nėra vertintini, jų tikrumas nėra patvirtintas juos išdavusio asmens originaliu parašu (CPK 114 str.), taip pat ir juos pateikusio advokato parašu ir nėra niekieno patvirtinti, neaiškus jų gavimo šaltinis. Šie duomenys galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Be to šie duomenys ir neturėtų įtakos teismo sprendimui, nes atsakovas neginčijo, kad dalis budėjimo funkcijų buvo pavestos valytojoms. Taip pat nevertinti įsakymo dėl budėjimo tvarkos rengimo duomenys su nežinomo asmens komentarais, neiškus nei jų gavimo šaltinis, nei jų tikrumas, jie taip pat neatitinka rašytiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti,pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
Dėl bylinėjimosi apeliaciniame teisme išlaidų
Apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, tuo tarpu atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepaisant to, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Pagal pateiktus dokumentus, atsakovas turėjo 300 EUR advokato pagalbos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, išlaidų. Taigi ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 300 EUR bylinėjimosi apeliaciniame teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 98 straipsnis).Šios išlaidos yra realios, pagrįstos, žymiai mažesnės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004.balandžio 2 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo įsakymu 2015-03-19 Nr. nustatyti dydžiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. Š. atsakovui Šiaulių „Rasos“ progimnazijai 300 EUR(tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.