Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2010-737/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
2-2010-737/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02886-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Ieškovas
UAB „Jonavos paslaugos“
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2-2010-737/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02886-2011-1Procesinio sprendimo kategorija (S)
35.3.6.; 35.5; 54.1.; 116.4. (N)JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovei Evelinai Šimanskienei ir atsakovui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintą ieškinį atsakovui V. P. dėl mokesčių išieškojimo už cirkuliacinį mokestį ir kaupiamąją sąskaitą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. P. 1390 Lt įsiskolinimą už karšto vandens cirkuliacijos mokestį, 58,41 Lt už laiptinės remonto darbus, 88,43 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad per laikotarpį nuo 2004-05-01 iki 2012-06-01 už atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) susidarė įsiskolinimas 1536,84 Lt. Karšto vandens cirkuliacijos mokestis apskaičiuotas teisės aktų tvarka. Pabrėžė, kad karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimas yra galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui priklausančiam butui karšto vandens centrinės sistemos įrenginys būtų atjungtas teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus. Taip pat nurodė, kad gyventojams sukaupus lėšas, 2009 metų rugpjūčio mėnesį Parko g. 5 namo II laiptinėje buvo atliktas laiptinės remontas. Butui Nr. 26 per laikotarpį nuo 2007-09 iki 2008-02 už laiptinės remontą iš viso buvo priskaičiuota 269,94 Lt, kas mėnesį mokant po 44,99 Lt. Atsakovas privalėjo sumokėti už laiptinės remonto darbus, tačiau šios prievolės nevykdė ir liko skolingas 58,41 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovas savavališkai atsijungęs vonios šildytuvą pats skaičiavosi, kiek jam reikia mokėti. Atsakovas neturi įrodymų dėl šildytuvo atjungimo įteisinimo. Taip pat paaiškino, kad atsakovo buto laiptinėje yra 2 laiptinės durys ir 15 butų durų. Sąmatoje yra minimas dviejų laiptinės durų dažymas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004-04-29 sprendimo Nr. 90 2.2 punktu, jis kas mėnesį tvarkingai moka už jo butui įjungtą dvivamzdę cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistemą be vonios šildytuvo. Jo bute vonios šildytuvas atjungtas 1995-1996 metais. Tai padarė Jonavos butų ūkio valdybos (dabar UAB „Jonavos paslaugos“) santechnikai, todėl kategoriškai nesutinka, kad atsakovas tai padarė savavališkai. 58,41 Lt skola ieškovei susidarė dėl neatlikto darbo - nenudažytų jo buto lauko durų, nors pagal sąmatą priklauso. Atkreipė dėmesį į tai, kad yra neatitikimas tarp surinktų lėšų ir padarytų išlaidų – turėjo būti surinkta iš viso 7 058,80 Lt (352,94 Lt butui x 20 butų = 7 058,80 Lt). Faktiškai padaryta išlaidų iš viso 6 370 Lt, tame tarpe laiptinės remonto darbai 4 710 Lt ir 1 660 Lt už metalines lauko duris (2 t.b.l. 59). Rašytiniais paaiškinimais (2 t.b.l. 62) atsakovas papildomai paaiškino, kad karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis susideda iš dviejų dalių: 50 procentų cirkuliacinis mokestis ir 50 procentų vonios šildytuvo mokestis. Nuo šio mokesčio įvedimo jis tvarkingai moka cirkuliacinį mokestį, todėl nepripažįsta jam skaičiuojamos skolos dėl cirkuliacinio mokesčio. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino atsiliepime ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise (pagal LR 1991-05-28 Įstatymą) priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2t.b.l. 4). Iš namo, esančio adresu Jonava, Parko g. 5, butų savininkų (21-40 butų) laikotarpiu nuo 2007-09 iki 2008-02 (6 mėn.) buvo renkamas mokestis (100 proc.) už laiptinės remontą, o laikotarpiu nuo 2007-10 iki 2007-11 renkamas mokestis (100 proc.) už šarvuotas duris (2t. b.l. 52). 2008-06-10 sutartimi, sudaryta tarp UAB „Finestra“ ir ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“, ieškovė užsakė namo, esančio adresu Jonava, Parko g. 5 II-ai laiptinei (21-40 butai) 2 vnt. metalinių durų, kurių kaina – 1 660,00 Lt (2 t.b.l. 20). Pagal 2009 m. rugpjūčio 31d. PVM sąskaitą faktūrą, pirkėjas - adminstruojamas namas, esantis adresu Jonava, Parko g. 5, už laiptinės (II-os) dažymą iš kaupiamųjų lėšų pardavėjui UAB „Jonavos paslaugos“ sumokėjo 4 710,00 Lt (2t.b.l. 57 l.). Lokaline sąmata, sudaryta pagal 2009-03 kainas, nustatyta, kad namo, esančio adresu Jonava, Parko g. 5 II-ros laiptinės dažymo darbus sudaro anksčiau dažytų medinių arba tinkuotų sienų geras aliejinis dažymas, anksčiau dažytų durų, vartų, palangių nuolajų, sijų metalinių paviršių dažymas vieną kartą aliejiniais dažais, laiptų maršų ir aikštelių šoninių paviršių dažymas aliejiniais dažais, ankščiau dažytų vidaus paviršių geras dažymas klijiniais dažais bei ankščiau dažytų langų geras aliejinis dažymas, nuvalant 30 procentų senų dažų; šioje lokalinėje sąmatoje numatytų darbų – anksčiau dažytų durų, vartų, palangių nuolajų, sijų metalinių ir šiems darbams skirtų resursų (darbo sąnaudos, dažai) nurodyta kaina yra 116,16 Lt (2t. b.l. 55-56). Daugiabučiame name Jonavoje, Parko g. 5, pagal projektą yra įrengta dvivamzdė karšto vandens apruošimo sistema su vonių šildytuvais (2t. b.l.36). Priskaitymais ir apmokėjimais per laikotarpį nuo 2004-05-01 iki 2012-06-01 nustatyta, kad butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui ir pagal kaupiamąją sąskaitą priskaičiuota 1 448,41 Lt skola už kaupiamąją sąskaitą ir šilumą karšto vandens palaikymui, 88,43 Lt delspinigių, iš viso – 1 536,84 Lt (2t. 53-54).

Atsakovo 2004-09-08 ir 2007-11-14 prašymais, adresuotasi AB „Jonavos šilumos tinklai“ , nustatyta, kad atsakovas energijos tiekėją informavo apie tai, kad jo bute yra demontuotas vonios šildytuvas ir prašė nutraukti mokestį už minėtą įrenginį, į ką AB „Jonavos šilumos tinklai“ atsakovą 2004-09-30 raštu Nr. 6-224 ir 2007-12-04 raštu Nr. 6-301 informavo, kad mokestis už karšto vandens cirkuliaciją atsakovo butui yra skaičiuojamas priklausomai nuo tame name įrengto karšto vandens sistemos tipą (pagal projektą name adresu Jonava, Parko g. 5, yra įrengta dvivamzdė karšto vandens ruošimo sistema su vonių šildytuvais), karšto vandens įrenginys turi būti atjungtas teisės aktų nustatyta tvarka, o savavališkas karšto vandens sistemos pertvarkymas negalimas (2t.b.l. 23-25, 35-36).

Atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). savininkas. Byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovo ir jo butui šilumą ir karštą vandenį tiekiančios įmonės būtų sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyvendamas minėtame bute (nuosavybė įteisinta pagal LR 1991-05-28 Įstatymą) atsakovas naudojasi šiam butui šilumą ir karštą vandenį tiekiančios AB „Jonavos šilumos tinklai“ paslaugomis, laikytina, kad tarp šios įmonės ir atsakovo, kaip vartotojo, yra susiklostę viešo pobūdžio sutartiniai energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai LR CK 6.383 str. pagrindu. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Tarp AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Šilumos ir karšto vandens mokėtojų aptarnavimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu (2t.b.l. 26-27), namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginius prižiūri ir administruoja ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ (pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus – namo administratorius). Vadovaujantis minėtos sutarties 2.11. p., UAB „Jonavos paslaugos“ ruošia ir pateikia teismui ieškinius dėl mokėtojų skolų už buto šildymą, karšto vandens k.v. cirkuliaciją, šilumos įrenginių techninę priežiūrą priteisimo ir kt. (b.l.26-27).

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas savo bute 1995-1996 metais (tikslios datos nepamena) demontavo vonios šildytuvą. Ieškovas šį atjungimą vertina kaip neteisėtą, padarytą savavališkai, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Atsakovas kategoriškai ginčija tai padaręs savavališkai nurodydamas, kad vonios šildytuvą atjungė Jonavos butų ūkio valdybos (dabar UAB „Jonavos paslaugos“) santechnikai. Atsakovas sutiko, kad nusidėvėjęs ir blogos būklės šildytuvas būtų atjungtas būtent jų patarimu. Dėl įrenginio atjungimo įteisinimo jis niekur nesikreipė, kadangi laikė, kad šildytuvą demontavo specialistai. Tačiau vonios šildytuvo atjungimo atsakovo bute faktas atsakovui, kaip buto savininkui, nekėlė jokių teisinių pasekmių iki įsigaliojus Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimui Nr. 90 „Dėl akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai" centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. ieškovė atsakovo butui ėmė skaičiuoti mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai). Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad karšto vandens cirkuliacijos mokestis atsakovo butui ginčo laikotarpiu apskaičiuotas vadovaujantis Valstybinės kainų kontrolės komisijos nutarimais: 2003-12-22 Nr. 03-116; 2004 m. Nr. 03-40, 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 15-579 patvirtinta Atskirų energijos rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika (Žin., 2003, Nr. 124-5667; 2007, Nr. 15-579), Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2004-04-29 Nr. 90; 2008-04-24 Nr. 1 TS - 108.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 90 2-u punktu nustatytos šilumos energijos, perduodamos per daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemą, kiekio normos šildymo ir nešildymo sezonui: 160 kWh per mėnesį atskiram butui, kai bute įrengta dvivamzdė cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistema su vonios šildytuvu (2.1. punktas) ir 80 kWh per mėnesį atskiram butui, kai bute įrengta dvivamzdė cirkuliacijos karšto vandens tiekimo sistema be vonios šildytuvo (2.2. punktas). Iš atsakovui adresuotų AB „Jonavos šilumos tinklai“ raštų matyti, kad pagal projektą daugiabučiame name, esančiame adresu Jonava, Parko g. 5, įrengta dvivamzdė karšto vandens ruošimo sistema su vonių šildytuvais.

Ginčas tarp šalių ieškinio dalyje dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl įsiskolinimo už karšto vandens cirkuliacijos mokestį iš atsakovo priteisimo, yra iškilęs dėl to, kad ieškovas minėtos paslaugos mokesčiui apskaičiuoti ginčo laikotarpiu (nuo 2004-05-01 iki 2012-06-01) atsakovo butui taikė 160 kWh energijos sąnaudų normatyvą per mėnesį, laikant, kad bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai su vonios šildytuvu. Kai tuo tarpu atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad jo bute yra atjungtas vonios šildytuvas, pirmiau minėtu laikotarpiu mokėjo pusę ieškovo paskaičiuoto minėto mokesčio (80 kWh), ką patvirtina ieškovo su patikslintu ieškiniu pateikti atsakovo butui ir padaryti priskaitymai ir apmokėjimai už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui (2t.b.l.53-54).

Teisinis reglamentavimas atsakovui, kaip buto savininkui, ginčo laikotarpiu suteikę teisę atjungti savo buto šildymo bei karšto vandens sistemos įrenginius, o tuo pačiu ir atitinkamai mokėti mažesnius mokesčius, kas šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 90 2.2. punktu. Tačiau tuo pačiu pabrėžtina, kad šios teisės įgyvendinimo būtina sąlyga yra ta, kad atsakovas, kaip buto savininkas, atjungdamas savo bute karšto vandens sistemos įrenginį, turėjo būti laikęsis teisės aktais nustatytos tvarkos.

Tuo metu, kai atsakovas savo bute demontavo vonios šildytuvą (1995-1996 m.) iki imta skaičiuoti mokestį (2004-05-01), šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos įrenginių atjungimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, o vėlesnis teisinis reglamentavimas buvo nustatytas jau įstatymų galios aktų - 2000 m. CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai. Ieškinyje nurodytu ginčo laikotarpiu (2004-05-01 iki 2012-06-01), be pirmiau minėtų įstatymų, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos įrenginių atjungimo tvarką reglamentavo ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (galiojo iki 2010-11-12). Šios taisyklės numatė ir nustatytos tvarkos nesilaikymo padarinius - pagal taisyklių 196 p., buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka taisyklių 194 p. nurodytų veiksmų – buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Pagal taisyklių 197 p., butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens įrenginius atjungia pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą, šias taisykles ar kitus šiame skyriuje nurodytus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu aktualios ir nuo 2010 m. lapkričio 12 d. pradėjusios galioti energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriomis buvo pakeista (supaprastinta) atsijungimo nuo šilumos inžinerinių tinklų procedūra (122 p.), tačiau ir pagal naują tvarką šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 123 p.).

Tuo tarpu įrodymai, kad savo bute vonios šildytuvą atsakovas atjungė laikydamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos teismui nepateikti (LR CPK 178 str.). Atsakovo AB „Jonavos šilumos tinklai" 2004 m. ir 2007 m. adresuoti prašymai dėl mokėtino mokesčio sumažinimo patvirtina tik tai, kad atsakovas į energijos tiekėją kreipėsi jau savavališkai atjungęs vonios šildytuvą, tačiau neįrodo, kad šis įrenginys yra atsijungtas teisėtai. Atmestini ieškovo argumentai, kad vonios šildytuvas buvo demontuotas santechnikų, būtent jų kaip specialistų patarimu, ir tai nėra savavališkas šio įrenginio atjungimas. Nepasidomėjęs teisės aktais nustatyta šio karšto vandens sistemos įrenginio atjungimo tvarka ir santechnikams leidęs atjungti vonios šildytuvą, būtent atsakovas, kaip buto savininkas, turėjo įvertinti galimas pasekmes ir turi už jas prisiimti atsakomybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas dėl savo pažeistos teisės įgyvendinimo atsakovui nemokant pusės ieškovo paskaičiuoto mokesčio, į teismą kreipiasi po aštuonerių metų. Iš AB „Jonavos šilumos tinklai" 2004 m. ir 2007 m. raštų atsakant į atsakovo prašymus dėl mokesčio sumažinimo atsakovas aiškiai turėjo suprasti, kad įrenginio atjungimą jis turi arba įteisinti teisės aktų tvarka, arba jį atstatyti, nes savavališkas karšo vandens sistemos įrenginio atjungimas negalimas. Atsakovo paaiškinimu, jis buvo kreipęsis į juristus, taip pat atsakovas skundžiasi apsunkinta įrenginio atjungimo tvarka (nėra galimybės surinkti namo buto savininkų parašus). Tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, kad per tokį ilgą skolos susidarymo laikotarpį atsakovas būtų ėmęsis konkrečių priemonių įrenginio atjungimo įteisinimui arba jo atstatymui, nėra. Jis tiesiog pats savavališkai paskaičiavęs toliau mokėjo pusę mokėtino mokesčio už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, kurį ieškovas, neturėdamas jokių duomenų apie teisėtą vonios šildytuvo atjungimą atsakovo bute, minėtą mokestį atsakovo butui skaičiavo pagal name įrengtą karšto vandens sistemos tipą.

Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, jog atsakovas vonios šildytuvą savo bute atjungęs nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos, analizuojamu atveju buitiniu vartotoju išliko visa apimtimi, pagrindo atleisti atsakovą nuo jam tenkančios pareigos atsiskaityti su ieškovu nėra, todėl ieškinys šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir įrodytu ir tenkintinas ieškinyje nurodytais motyvais bei pagrindu, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 1 390,00 Lt skolos už karšto vandens cirkuliacijos mokestį (CPK 178 str., 6.38 str., 6.383 – 6.391 str.).

Ieškovė taip pat iš atsakovo prašo priteisti 58,41 Lt už laiptinės remonto darbus, su kuo atsakovas nesutinka nurodydamas, kad skola ieškovei susidarė dėl neatlikto darbo - nenudažytų jo buto durų, nors pagal sąmatą jo buto duris nudažyti priklausė.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.).

Kaip matyti iš lokalinės sąmatos, namo, esančio adresu Jonava, Parko g. 5 II-os laiptinės dažymą be kitų darbų, sudarė ir anksčiau dažytų durų dažymas vieną kartą aliejiniais dažais. Už atliktus darbus laiptinės butų savininkai ieškovei atsiskaitinėjo iš kaupiamųjų lėšų (PVM sąskaita-faktūra), kurios į kaupiamąją sąskaitą iš butų savininkų laiptinės remontui buvo renkamos per laikotarpį nuo 2007 m. 9 mėn. iki 2008 m. 2 mėn. Ieškovės atstovės paaiškinimu, pirmiau minėtoje sąmatoje yra numatytas dvejų namo laiptinės durų dažymas, kai tuo tarpu atsakovas ginčija, jog pagal šią sąmatą turėjo būti nudažytos ir jo buto durys.

Kaip jau nustatyta, atsakovas yra buto, esančio adresu Jonava, Parko g. 5-26, savininkas ir jo buto durys yra sudėtinė jam nuosavybės teise priklausančio buto dalis. Tuo tarpu namo laiptinė yra bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklausanti namo bendro naudojimo patalpa, o laiptinės durys – šios bendrojo naudojimo patalpos sudedamasis elementas. Todėl akivaizdu, kad iš gyventojų kaupiamųjų lėšų atliekant laiptinės remontą, lokalinėje sąmatoje yra numatytas būtent laiptinės, o ne laiptinėje esančių butų durų dažymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad lokalinėje sąmatoje numatytų darbų – anksčiau dažytų durų, vartų, palangių nuolajų, sijų metalinių ir šiems darbams skirtų resursų (darbo sąnaudos, dažai) nurodyta kaina yra 116,16 Lt. Kai tuo tarpu atsakovas ieškovei nesutinka mokėti 58,41 Lt, kas, jo nuomone, pagal sąmatą sudaro nenudažytų jo buto durų kainą. Iš to išeitų, kad pusė sąmatoje numatytos durų (ir ne tik jų) nudažymo sumos (116,16 Lt) iš namo butų savininkų surinktų lėšų yra skirta vienerių, tai yra atsakovo buto durų nudažymui, kai, ieškovo atstovės paaiškinimu, laiptinėje iš viso yra 2 durys ir 15 butų durų. Akivaizdu, kad tokiu lokalinėje sąmatoje kainos sureguliavimu būtų pažeistos kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo argumentas, kad atliekant laiptinės remonto darbus buvo nudažytos ir vieno iš butų (Nr. 24) durys, neįrodo, kad lokalinėje sąmatoje yra numatytas ir jam nuosavybės teise priklausančio buto durų dažymas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje taip pat laikytinas pagrįstu ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 58,41 Lt už laiptinės remonto darbus.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,04 procentus delspinigių, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina (ieškovės paskaičiavimu) 88,43 Lt delspinigių.

Kadangi atsakovas tinkami ir laiku savo prievolių nevykdė, iš jo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 536,84 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, 2012-05-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71 Lt sumokėtas žyminis mokestis (1 t. b.l. 2, 2 t. b.l. 25) (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB “Jonavos paslaugos”, įmonės kodas 156916523, adresas – Jonava, Klaipėdos g. 17, a.s Nr. LT114010043900080445 AB DnB NORD banke Jonavos skyriuje, naudai 1 390,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt litų 00 ct) skolos už karšto vandens cirkuliacijos mokestį, 58,41 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 41 ct) už laiptinės remonto darbus, 88,43 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 43 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Petraškienė