- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- ATP-766-360/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. J. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK VPS patrulis 2013 m. balandžio 28 d. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 16 d. 23.03 val. Plungės m., Stoties g., vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 prom.), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad A. J. nustatytas 0,46 promilės girtumas. Nuo vairavimo A. J. nušalintas buvo 23.05 val., ir išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Be to, patrulio E. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis vairuojamas A. J. buvo sustabdytas 2013-08-16 23.03 val., protokole nurodyta 2013-08-16 23.03 val., tai patvirtino ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J.. Tačiau specialisto išvada Nr. T-A 7946/13(01) atlikus A. J. kraujo tyrimą (kraujas paimtas 2013-08-17 00⁰⁰ val.) nustatyta, kad A. J. kraujyje alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti A. J. nustatytas 0,39 promilės girtumas. Apylinkės teismas vertinant traukiamo administracinėn atsakomybėn A. J. paaiškinimus pažymėjo, kad jo parodymai nuoseklūs, logiški, jų nepaneigia kiti surinkti priešingi įrodymai. Jis neneigė, jog vairavo automobilį išgėręs alaus, tačiau manė esantis blaivus, kad galėtų vairuoti transporto priemonę. Apylinkės teismas pripažino, kad byloje nėra neginčitinų įrodymų, kad galėtų padaryti objektyvią išvadą, jog A. J. vairavimo metu buvo tokio girtumo, kuriam esant kyla atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. ir nesant patikimų ir neabejotinų įrodymų apie traukiamo asmens kaltę, administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, visos byloje nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. J. administracinę nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytose ribose. Nurodo, jog teismas administracinėje byloje nepaskyrė teismo psichiatrijos ekspertizės, norint teisingai išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal policijos alkotesterio rodmenis tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. 23.03 val. A. J. vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo laipsnio būsenoje. Kraujo tyrimo išvadomis negalima vadovautis ir paneigti policijos alkotesterio parodymų. A. J. parodymai, kad gėrė alų turėtų būti vertinami kritiškai, nes medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti (laikas nenurodytas) alkotesteris dar parodė 0,39 promilių girtumą, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato surinkta medžiaga įrodo, kad A. J. policijos pareigūnų sustabdymo metu vairavo būdamas lengvo girtumo laipsnio būsenoje. A. J. žinojo, kad pavartojus alkoholį draudžiama vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įstatymas aukščiau visko iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. J. atžvilgiu nutraukta. Institucija ginčydama apylinkės teismo nutarimą, mano, jog administracinė byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Bylos duomenys patvirtina, jog A. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2013 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.03 val. Patikrinus A. J. blaivumą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18750, patikros Nr. 1403025, 23.03 val. nustatytas 0,46 promilių girtumas (b. l. 13). A. J. 2013 m. rugpjūčio 17 d. 00.00 val. atvyko į Plungės rajono savivaldybės ligoninę, kur 00.00 val. iš jo buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui jame nustatyti. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7946/13(01), ištyrus A. J. kraują etilo alkoholio nerasta (b. l. 17). Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. J. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N261-3165/2009), kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).
Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,46 promilės (užfiksuotas alkotesteriu alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18750) ir 0,00 promilės etilo alkoholio rastos atlikus kraujo tyrimą), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pabrėžtina, jog A. J. kraujas tyrimui paimtas po tam tikro laiko tarpo (Institucijos atstovų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 23.03 val., o medicinos įstaigoje kraujo mėginys paimtas 00.00 val.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį trumpą laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis, juolab, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog buvo išgėręs mažiau nei 0,5 l. butelį alaus. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (administracinė byla Nr. N575-1926/2009). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18750, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. J. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.