- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-993-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05807-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- I. P.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18268-1119/2025 pagal ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovo I. P. ar palikėjos I. P. piniginėms lėšoms.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, teismo prašė areštuoti atsakovui I. P. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą I. P., ar palikėjos I. P. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinio sumai (22 500 Eur), uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina I. P.. Atsirado palikimas – I. P. banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kurių suma 105 514,09 Eur. 2025 m. rugsėjo 12 d. ieškovė gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio sužinojo, kad ji paveldėjo tik 1/2 dalį šio turto. Notaras paaiškino, kad kitą 1/2 dalį turto paveldėjo I. P., kuris yra mirusio ieškovės brolio sūnus. I. P. ieškovė nematė nuo jo vaikystės, jis nedalyvavo nei savo tėvo gyvenime, nei jo laidotuvėse, nei močiutės gyvenime ar laidotuvėse, ja visiškai nesirūpino ir ja nesidomėjo, tačiau apsireiškė pasiimti palikimo.
3. Ieškovė nurodė, kad 10 metų viena rūpinosi savo motina, prižiūrėjo ją ir išlaikė, rūpinosi jos turtu. Ieškovė patyrė daug išlaidų, kad išsaugotų palikimą. Piniginės lėšos, esančios palikėjos sąskaitoje, yra gautos pardavus palikėjos namą, kurį reikėjo prižiūrėti ir išlaikyti. Ieškovė kasmet pirkdavo malkų šio namo šildymui, mokėjo su turtu susijusius mokesčius, tvarkė aplinką. Ieškovės mama sunkiai sirgo, būdavo net agresyvi, todėl ją taip pat reikėjo prižiūrėti, gydyti, ja rūpintis. Palikėja buvo paguldyta į privačius globos namus, už kuriuos mokėjo ieškovė. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. buvo pripažinta neveiksnia, o ieškovė paskirta jos globėja ir turto administratore. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-6697-1215/2025 davė leidimą parduoti palikėjai priklausantį turtą, nes juo rūpintis ieškovei tapo per sunku. Ieškovė savo lėšomis sutvarkė nekilnojamojo turto dokumentus, atliko kadastrinius matavimus, turto vertinimą, mokėjo nekilnojamojo turto agentui už paslaugas, kad už turtą būtų gauta rinkos kaina. Ieškovė savo lėšomis palaidojo tiek atsakovo tėvą, tiek močiutę, pastatė paminklą, o atsakovas niekaip neprisidėjo. Ieškovės paskaičiavimais, ji patyrė 45 000 Eur išlaidų. Ieškovės vertinimu, atsakovas, pretenduojantis į 1/2 dalį palikimo, privalo kompensuoti ieškovei 1/2 dalį jos patirtų išlaidų.
4. Ieškovė pažymėjo, jog apie tai, kad 1/2 dalį piniginių lėšų paveldi atsakovas I. P., ji sužinojo tik gavusi 2025 m. rugsėjo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė operatyviai kreipėsi į advokatą ir 2025 m. rugsėjo 15 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį, tačiau ieškiniui kvalifikuotai parengti reikia laiko tam, kad būtų surinkti įrodymai, kvalifikuoti teisiniai santykiai, išdėstyti argumentai ir motyvai. Ieškovė akcentavo, kad šiai dienai ieškinio pateikti teismui nėra galimybės, tačiau būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, jis jau gali disponuoti paveldėtomis lėšomis, jas paslėpti ar išleisti, todėl yra būtina skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šias pinigines lėšas ieškinio sumai tam, kad būtų užtikrintas būsimas teismo sprendimo įvykdymas, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo ne didesnei kaip 22 500 Eur sumai atsakovo I. P. pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove.
6. Teismas nurodė, jog būsimo ieškinio suma yra pakankamai didelė, o tai padidina ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.
7. Teismas pažymėjo, kad gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba iš viso nebus galima jo įvykdyti, kadangi atsakovas gali paveldėtas lėšas paslėpti ar išleisti.
8. Teismas nurodė, kad palikėjos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso ieškovei ir atsakovui, tačiau piniginių lėšų faktiškai nepervedus šalims į jų banko sąskaitą, šiomis lėšomis šalys negali disponuoti, todėl šioje dalyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) I. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko, atlieka arba planuoja atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovė neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo prašančiam asmeniui nustatytos pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę jo turtiniams interesams, o didelės ieškinio sumos teismų praktika nepripažįsta savaime pakankamu pagrindu atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos taikymo sąlygos, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos taikymo negalėjo būti tenkinamas.
9.2. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad teismo procesiniame sprendime turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Skundžiama teismo nutartis CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nutarties turiniui numatyto reikalavimo neatitinka. Skundžiamoje nutartyje tėra teismo nurodyta, kad šis atsižvelgė į ieškovės nurodytus motyvus, tačiau argumentų apie tai, kaip jis tuos motyvus vertino ir kurie iš jų bei kodėl lėmė teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nėra nurodyta. Jokiais motyvais ir jokiais bylos duomenimis nėra pagrįsta ir teismo padaryta prielaida, kad atsakovas gali paveldėtas lėšas paslėpti ar išleisti.
9.3. Ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, t. y. kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu laikydamas didelę ieškinio sumą per se, ir nutartis yra iš esmės be motyvų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė R. V. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartimi areštuotas paveldėtas turtas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, todėl tokia teismo nutartis atsakovo interesų nepažeidžia ir jo teisių neapriboja labiau nei būtina įstatymo numatytiems tikslams pasiekti – būsimam teismo sprendimui užtikrinti.
10.2. Ieškinio suma yra didelė, ginčo objektas (piniginės lėšos) yra likvidus turtas, kuriuo itin lengva disponuoti, todėl galima lengvai perleisti, išleisti, išgryninti, paslėpti ar pan. Jei atsakovas neketina išleisti paveldėtų piniginių lėšų ar jų paslėpti, tai šių lėšų areštas iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje jam jokios įtakos nepadarys.
10.3. Atsakovo sąžiningumas ieškovei kelia abejonių vien dėl to, kad jis nesusisiekė su ieškove, nepasidomėjo jos patirtomis išlaidomis (net laidotuvėms) ir nesiūlė jų kompensuoti, o tiesiog pareiškė priimantis palikimą ir pasiėmė pusę paveldimų piniginių lėšų už namą, kai pats nėra prisidėjęs nei darbu, nei lėšomis, kad pasirūpintų palikėja ir/ar išsaugotų palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.
Dėl atsakovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne didesnei kaip 22 500 Eur sumai atsakovo I. P. pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove, pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Atskirajame skunde atsakovas akcentuoja, jog ieškovė neįvykdė CPK 147 straipsnio 3 dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo prašančiam asmeniui nustatytos pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę jo turtiniams interesams, o didelės ieškinio sumos teismų praktika nepripažįsta savaime pakankamu pagrindu atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistavo visos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos taikymo sąlygos, be to, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvavo.
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų pasaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
17. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės argumentuodamas, kad gali pasunkėti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas arba iš viso nebus galima jo įvykdyti.
19. Minėta, kad kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės, jog: apie mirusio brolio sūnaus sprendimą priimti po jos motinos mirties likusį palikimą (pinigines lėšas) ji sužinojo tik pas notarą, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; kad atsakovas nedalyvavo nei savo tėvo, nei močiutės gyvenime ar laidotuvėse, močiute visiškai nesirūpino ir ja nesidomėjo, tačiau apsireiškė pasiimti palikimo; kad atsakovas atsisako geranoriškai kompensuoti ieškovei ½ išlaidų, patirtų dėl palikėjos priežiūros, jos turto pardavimo ir laidojimo, leidžia spręsti apie grėsmės ieškovės interesams buvimą bei objektyvią būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
20. Kaip matyti iš pateikto prašymo turinio, ieškovė gana detaliai aprašė ir pagrindė faktines aplinkybes, susijusias su jos reikalavimu atsakovui dėl patirtų išlaidų kompensavimo, pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimo turinį, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami šioje stadijoje prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo pagrįsti.
21. Be to, ieškovė ne tik sumokėjo įstatyme numatytą žyminį mokestį, bet ir aiškiai išdėstė priežastį, dėl kurios nepateikė ieškinio iš karto kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. akcentavo objektyvų kriterijų – laiko stoką. Iš kartu su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2025 m. rugsėjo 12 d., teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2025 m. rugsėjo 15 d., prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 16 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė operatyviai ėmėsi priemonių savo interesų gynybai.
22. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės prašyme išdėstytus motyvus, į tai, jog būsimo ieškinio suma yra pakankamai didelė, į tai, kad gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba iš viso nebus galima jo įvykdyti, nes atsakovas gali paveldėtas lėšas paslėpti ar išleisti, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas akcentavo esminius nagrinėjamo klausimo faktinius ir teisinius aspektus (būsimo ieškinio sumą teismas nurodė tik kaip vieną iš argumentų, lemiančių atitinkamo procesinio sprendimo priėmimą), todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nemotyvuotumo atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.