Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 21R4-121 (AG4-113/18-2021) (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos nuomone, ji pašalino Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nustatytus skundo trūkumus, todėl Ginčų komisija priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Kreipdamasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, pareiškėja pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės teritorinio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 2AM-902-(12.7-AM) ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti ir įvertinti projektinius pasiūlymus laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą perdavė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui.

Ginčų komisijos narės 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. AG4-113/18-2021 UAB Druskininkų viešbučiui „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatytas 14 dienų terminas pašalinti Sprendime nurodytus skundo trūkumus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos skunde nenurodyta, ar nagrinėjant skundą bus reikalingas vertėjas, taip pat prie skundo nepridėtas 2021 m. liepos 9 d. raštas, į kurį atsakė atsakovas skundžiamu raštu, nėra aiškios aplinkybės apie galimai architektui R. G. suteiktus įgaliojimus atstovauti pareiškėjai valstybinėse institucijose.

Ginčų komisijoje 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjos raštas „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant skundą nebus reikalingas vertėjas, pridėtas 2021 m. liepos 9 d. lydraštis ir UAB Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytas įgaliojimas architektui – projekto vadovui R. G..

ABTĮ 26 straipsnio 2 dalis numato, jog, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 7 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kreipiantis į ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją, skundo turiniui ir formai nustatomi iš esmės tie patys, kaip ir kreipiantis į teismą, reikalavimai, kuriuose įtvirtinta pareiškėjo pareiga aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktai).

Pagal IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal IAGNTĮ 10 straipsnio 4 dalį, atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per šioje dalyje nurodytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl Ginčų komisijos sprendimo laikyti nepaduotu skundą teisėtumo ir pagrįstumo, taigi šio skundo nagrinėjimas pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės prilyginamas atskirojo skundo institutui ir vertinama, ar pagrįstai pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Pažymėtina, kad sprendimas dėl trūkumų šalinimo neskundžiamas sprendžiant dėl Ginčų komisijos sprendimo laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir sprendimo dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Kaip minėta, Ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nustatė tokius pareiškėjos prašymo trūkumus, t. y. pareiškėjos skunde nenurodyta, ar nagrinėjant skundą bus reikalingas vertėjas, taip pat prie skundo nepridėtas 2021 m. liepos 9 d. raštas, į kurį atsako atsakovas skundžiamu raštu, nėra aiškios aplinkybės apie galimai architektui R. G. suteiktus įgaliojimus atstovauti pareiškėjai valstybinėse institucijose.

Ginčų komisijoje 2021 m. rugsėjo 8 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. gauti pareiškėjos raštai „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, kuriuose nurodyta, kad nagrinėjant skundą nebus reikalingas vertėjas, pridėtas 2021 m. liepos 9 d. lydraštis ir UAB Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytas įgaliojimas architektui – projekto vadovui R. G..

Teismo vertinimu, pareiškėja pašalino Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime nurodytus trūkumus, paaiškino dėl vertėjo ir pateikė reikalaujamus dokumentus. Pareiškėja ėmėsi jai prieinamų priemonių ir nustatytu terminu įvykdė Ginčų komisijos nurodymus. Taip pat, teismo vertinimu, bylos iškėlimo stadijoje Ginčų komisijai buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pastebėtina, kad pareiškėjai nebuvo nustatyti skundo pagrindo ar dalyko trūkumai, be to, pareiškėja nekeitė skundo pagrindo ir dalyko, todėl Ginčų komisijos sprendimo motyvai, jog pareiškėjos atstovų advokato T. Jaugelavičiaus ir direktoriaus S. R. Ginčų komisijai pateiktų raštų „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, kuriuose yra tik aptarti atskiri klausimai, nurodyti Komisijos narės 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime, negalima laikyti patikslintais skundais, kurie atitiktų minėtus ABTĮ ir IAGNTĮ nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsti. Teismas vertina, kad Ginčų komisija netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teisę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (IAGNTĮ 6 straipsnis), todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 21R4-121 (AG4-113/18-2021) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21R4-121 (AG4-113/18-2021) panaikinti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.