- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-1029-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10384-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 2.12.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo tenkintas L. R. skundas, panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Alvydo Bražiūno 2016 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. MD-VM00N-65946600-16, sankcionuotas 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Rolando Bužinsko, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 2 dalį ir jai už padarytus pažeidimus paskirta galutinė administracinė nuobauda - 150 € dydžio bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 7A-919/2016 ir Nr. 7A-1320/2016 L. R. atžvilgiu nutrauktos, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė Vitalija Vinčienė 2016 m. balandžio 27 d. surašė L. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-VM00P-58679818-16 dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovė L. R. 2015 m. lapkričio 25 d. 10 val. 52 min. krovinių postui „Kirtimai“ (VR30), esančiam J.Dobkevičiaus g. 7, Vilniuje, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTVR3000IM030808, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotą kūno šveitiklį „Clarins Exfoliating Body Scrub for Smooth Skin“, kremo pavidalo, skirtą odai šveisti ir plauti, sudėtyje turintį organinių paviršinio aktyvumo medžiagų, deklaravo TARIC kodu 3304990000. Prekės statistinė vertė 222,18 €. Po įforminimo atlikusi deklaracijos 15LTVR3000IM030808 papildomą patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad nurodyta prekė deklaracijoje turi būti deklaruota TARIC kodu 3401300000 (2016 m. sausio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190142S). Pasikeitus TARIC kodui, deklaracijoje 15LTVR3000IM030808 papildomai priskaičiuota 9 € muito ir 2 € pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. R. pagal 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr. 245493 199 straipsnį, būdama atsakinga už teisingą duomenų pateikimą, deklaracijoje 15LTVR3000IM030808 nurodė klaidingus prekių duomenis, tuo pažeisdama Bendrijos muitinės kodekso, patvirtinto Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamentu Nr. 2013/92, 20 straipsnio 6 punktą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė Renata Žilionytė - Trainovičė 2016 m. birželio 2 d. surašė L. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-VM00P-62389430-16 dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovė L. R. 2015 m. spalio 28 d. 15 val. 14 min. krovinių postui „Kirtimai“ (VR30), esančiam J. Dobkevičiaus g. 7, Vilniuje, pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 15LTVR3000IM02C8E2, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotos prekės „Odos priežiūros preparatai „CLARINS“ be etilo alkoholio, Taric 3304 99 00 00. Buvo paimti mėginiai ir nustatyta, kad prekės deklaruotos neteisingais TARIC kodais, prekės skilo - kompaktinė pudra deklaruota neteisingu prekės kodu „Clarins 108 sand.“, „Clarins 110 honey“, „Clarins 110“, „Clarins 105“, „Clarins 105 nude“ (klasifikuotinos TARIC 3304 91 00 00 kodu), putojantis odos valiklis „CLARINS Gentle Foaming Cleanser“ (klasifikuotinas TARIC 3401 30 00 00 kodu), valomasis vanduo „CLARINS Water Purify One-Step Cleanser“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), valomasis kremas odai „Gentle Ref?ner Exfoliating Cream“ ir „Extra-Comfort Anti-Pollution Cleansing Cream“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), gelinis odos valiklis „CLARINS Daily Energizer Cleansing Gel“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), minkštinantis kūno šveitiklis „CLARINS Exfoliating Body Scrub for Smooth skin“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), dekoratyvinės akių kosmetikos (makiažo) valiklis „CLARINS Instant Eye Make-Up Remover“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00), tonizuojantis odos valiklis „CLARINS One-Step Facial Cleanser“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), tonizuojantis kūno šveitiklis „CLARINS Tonic Body Polisher“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00 kodu), veido prausiklis „CLARINS MEN Active Face Wash“ (klasifikuotina TARIC 3401 30 00 00), deklaruotas gelis skutimuisi „CLARINS MEN Smoth Shave“ (klasifikuotina TARIC 3307 10 00 00 kodu). Prekių statistinė vertė 2283,48 €. Po įforminimo atlikusi deklaracijos 15LTVR3000IM02C8E2 papildomą patikrinimą, muitinė surašė 2016 m. kovo 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190478S. Pasikeitus prekių kodams, deklaracijoje 15LTVR3000IM02C8E2 papildomai priskaičiuota 114 € muito ir 23 € PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. R., pagal 1993 m. liepos 2 d. reglamento (EEB) Nr. 2454/93 199 straipsnį būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą, bet deklaracijoje 15LTVR3000IM02C8E2 nurodžiusi klaidingus prekių duomenis, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Alvydo Bražiūno 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. MD-VM00N-65946600-16, sankcionuotu 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Rolando Bužinsko, už pažeidimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. R. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209² straipsnio 2 dalį ir jai paskirta galutinė administracinė nuobauda - 150 € dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. rugsėjo 30 d. išnagrinėjęs L. R. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės pavaduotojo Alvydo Bražiūno 2016 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. MD-VM00N-65946600-16, sankcionuoto 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, šį nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, remdamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-379-295/2016 ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog, remiantis teismų praktika, pažeidimo nustatymas šiuo atveju siejamas su Muitinės laboratorijos tyrimo išvada. Pažeidimo nustatymas negali būti siejamas su minėtose bylose esančiais įrodymais - Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, kadangi šiais dokumentais Muitinės laboratorija nustato paimto mėginio sudėtį ir tik tyrimo protokolo papildomoje informacijoje nurodo rekomenduojamą TARIC kodą. Atlikus minėtus tyrimus, vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 pavirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 27 p., teritorinės muitinės struktūrinis padalinys, atsakingas už mėginių tvarkymą ir prekių klasifikavimą, gavęs Tyrimo protokolą, įformina Prekės klasifikavimo aktą, o remiantis minėtų taisyklių 30 p., - jeigu remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais tarifinis prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinė muitinė teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl muitinės deklaracijos, kurioje nurodytas klaidingas prekių muitinės nomenklatūros kodas, duomenų taisymo ir už prekes mokėtinų mokesčių sumos perskaičiavimo, jeigu ji keitėsi, arba sprendimą dėl mokesčių apskaičiavimo. Taigi, vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad muitinės laboratorijos tyrimo protokolas nėra galutinis, pažeidimą nustatantis dokumentas. Minėtas dokumentas, kuriuo nustatomas rekomenduojamas TARIC kodas, yra rekomendacinio pobūdžio bei suponuoja tam tikro Prekės klasifikavimo akto, kuriuo nustatomas kodas, įforminimą, ir, remiantis mėginio klasifikavimo rezultatais gali būti sprendimas dėl mokėtinų mokesčių, kurie turi esminę reikšmę nustatant pažeidimo padarymą bei kvalifikavimą. Pabrėžtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė vadovaujasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais tik kaip informacine medžiaga ir gali nustatyti kitą, nei Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodytas rekomenduojamas TARIC kodas, TARIC kodą arba pripažinti jog tiriamo mėginio TARIC kodas, nurodytas deklaracijoje, buvo nurodytas teisingai.
Be to, inkriminuojant ATPK 209² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, yra svarbu nustatyti, ar deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitokių mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, nes tokiu atveju, pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį, o nesant minėtų kvalifikuojančių požymių, šio straipsnio dalis parenkama pagal neteisingai deklaruotų prekių vertę. Atsižvelgiant į tai, kad tiek dėl 2015 m. spalio 18 d. pateiktoje deklaracijoje Nr. 15LTVR3000IM02CSE2, tiek dėl 2015 m. lapkričio 25 d. pateiktoje deklaracijoje Nr. 15LTVR30000M030808 neteisingų duomenų, Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. sausio 29 d. priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190142S/10000335594 ir 2016 m. kovo 29 d. supaprastino patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190478S/10000341164, kuriomis buvo paskaičiuoti mokesčiai, atsiradę dėl neteisingo kodų deklaravimo, todėl nėra abejonių, kad pažeidimai, numatyti ATPK 209² straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti būtent šių ataskaitų priėmimo dienomis. Nesant įformintiems Prekių klasifikavimo aktams ir priimtoms supaprastinto patikrinimo ataskaitoms ir nenustačius neteisingo TARIC kodo pateikimo deklaracijoje įtakos mokesčiams, neįmanoma nustatyti pažeidimo sudėties. Tik minėti dokumentai turi esminę reikšmę nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, įvertinus tai, kad minėtos ataskaitos buvo priimtos 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d., spręstina kad nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą L. R. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą ir institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Muitinė nepagrįstai nurodo, kad ATPK 209² straipsnyje numatyto pažeidimo nustatymas niekaip negali būti siejamas su Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, neva pažeidimai nustatyti tik 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitomis.
Pažymi, kad ATPK 209² straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas pirmiausia pasireiškia neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje. Todėl ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai skaičiuotini nuo tada, kai gaunama pakankamai duomenų, kad Muitinei pateikti duomenys yra neteisingi. Taigi, esminę reikšmę nustatant ATPK 209 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą turi netinkamai deklaruotas TARIC kodas.
Šiuo atveju Muitinė, patikrinusi L. R. 2015 m. spalio 28 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. elektronines importo deklaracijas Nr. l5LTVR3000IM02C8E2 ir Nr. l5LTVR3000IM030808 ir kilus įtarimų dėl galimo trečiųjų šalių muito vengimo, kreipėsi į Muitinės laboratoriją dėl prekių tyrimų atlikimo. Muitinės laboratorija, paėmusi prekių mėginius, Tyrimo protokolais nustatė, kad dalis prekių deklaruota ne tais TARIC kodais.
Būtent šių Tyrimo protokolų pagrindu, neatlikusi jokių papildomų tyrimo veiksmų, Muitinė surašė 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. sausio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitas (toliau- Patikrinimo ataskaitos) bei 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. birželio 2 d. administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi, pakankamai duomenų apie padarytus pažeidimus buvo surinkta Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolais, kuriais buvo nustatyta, kad buvo deklaruoti ne tie TARIC kodai. Todėl teismas nutarimu pagrįstai vertino, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti turi būti skaičiuojamas būtent nuo Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolų, t.y. nuobauda turėjo būti paskirta vėliausiai iki 2016 m. liepos 4 d.
Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose.
Muitinė nepagrįstai nurodo, kad Muitinės laboratorijos išvados yra tik rekomendacinio ir informacinio pobūdžio, neva Muitinė galėjo nustatyti kitą TARIC kodą nei kad nustatė Muitinės laboratorija. Šiuo atveju prekių neatitikimą deklaruotiems TARIC kodams galėjo nustatyti tik specialių žinių turintis subjektas, šiuo atveju tą nustatė Muitinės laboratorija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo ir išaiškinimo klausimas, iš esmės nesutinkant su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimo.
ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo ar nustatymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino skaičiavimui, kai pažeidimas, dėl kurio padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra numatytas viename iš šioje normoje konkrečiai nurodytų ATPK straipsnių (nagrinėjamu atveju ATPK 209² straipsnyje), teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo padarymo, bet nustatymo momentas. Bylos medžiaga patvirtina, kad L. R. inkriminuoti veiksmai buvo įvykdyti 2015 m. spalio 28 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d., nurodytomis dienomis užpildžius elektronines deklaracijas ir jose nurodant klaidingus prekių duomenis – TARIC kodus, o kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų buvo užfiksuotas ir nustatytas gavus Muitinės laboratorijos 2016 m. sausio 4 d. tyrimo protokolą Nr. 16MLT0014, 2015 m. gruodžio 4 d. tyrimo protokolus 15MLT3044, 15MLT3046, 2015 m. gruodžio 7 d. tyrimo protokolus 15MLT3047, 15MLT3048, 2015 m. gruodžio 14 d. tyrimo protokolą 15MLT3154, 2015 m. gruodžio 16 d. tyrimo protokolus 15MLT3202-15MLT3212, 2015 m. gruodžio 17 d. tyrimo protokolus 15MLT3256-15MLT3258, 15MLT3260, 2015 m. gruodžio 21 d. tyrimo protokolus 15MLT3307, 15MLT3308, kuriais buvo nustatyta, kad dalis prekių deklaruota ne tais TARIC kodais.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo, o taip pat L. R. atsiliepimo argumentais, jog pakankamai duomenų apie padarytus pažeidimus buvo surinkta Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolais, kuriuose buvo nustatyta, kad prekės buvo deklaruotos ne tais TARIC kodais. Būtent šios Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose pateiktos išvados ir buvo pagrindas Vilniaus teritorinei muitinei surašyti 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitas bei 2016 m. balandžio 27 d. ir 2016 m. birželio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolus L. R. atžvilgiu. Tai, jog, kaip teigia apeliantas, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas nėra galutinis, pažeidimą nustatantis dokumentas, nepaneigia, kad institucijai tapo žinomai, t.y. būtent protokoluose buvo užfiksuota pakankamai duomenų apie L. R. galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokios išvados neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N 62 - 682 /2010, N 62 - 1603 /2011).
Taigi, ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas nuobaudai paskirti nagrinėjamu atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo Muitinės laboratorijos Tyrimo protokolų, t.y. nuobauda galėjo būti paskirta iki 2016 m. liepos 4 d. (paskutinis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas - 2016 m. sausio 4 d. Nr. 16MLT0014), tačiau L. R. nuobauda buvo paskirta 2016 m. liepos 11 d., t. y. jau pasibaigus jos skyrimo terminui.
ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė ne ilgiau nei vieneriems metams pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Nagrinėjamu atveju institucijos procesinio sprendimo, patvirtinančio, kad, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, terminas paskirti nuobaudą būtų pratęstas, byloje nėra, nors pagrindas tokiam termino pratęsimui buvo.
Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575- 761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.