Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Atsižvelgiant į tai, kad šalys neprieštaravo rašytiniam bylos nagrinėjimui, taip pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad „Lietuvos draudimas“ ir M. S. (draudėjo) 2022 m. vasario 15 d. sudarė būsto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė apdraudė draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 19 d. dėl besikartojančių užpylimų/drėgmės prasiskverbimų per vidinę koridoriaus sieną buvo apgadintas draudėjo butas. Būsto draudimo liudijimo pagrindu ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 776,34 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, tai patvirtina 2023 m. vasario 1d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymas. Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala dėl netinkamai įrengto lietaus nutekėjimo vamzdyno. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Kadangi draudėjui priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 straipsnį, objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė CK 4.84 straipsnio prasme, kuri vykdo bendro naudojimo objektų priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad už dėl bendro naudojimo išorinių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, o būtent bendrojo naudojimo vamzdžių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pareigą vykdyti minėto bendrojo naudojimų objekto priežiūrą, užtikrinti bendrojo naudojimo vamzdžių sandarumą ir pan. Nors atsakovė akcentavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės kilo žala, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad žala kilo būtent dėl daugiabučio namo konstrukcijos paslėpto broko, apie kurį atsakovė negalėjo žinoti. Teismas tokią atsakovės poziciją vertina kaip jos gynybinę versiją ir siekį išvengti atsakomybės. Nors atsakovė teigė, kad atlieka įrenginių priežiūrą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad minėto namo lietaus stovo priežiūra buvo atlikta (CPK 178 str.); pabrėžtina, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros atliekamos periodiškai bei į bylą pateikė 2023 m. gegužės 31 d. apžiūros aktą, nors draudiminis įvykis įvyko 2023 m. sausio 19 d. Atsakovė taip pat nepateikė jokių paaiškinimų į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog draudėjo bute gyvenantis asmuo paliudijo, kad apie problemą dėl drėkstančių sienų atsakovė žinojo jau seniai. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovė netinkamai teikė administravimo paslaugas, nesiėmė laiku priemonių pastato lietaus nuotekų vamzdyno defektams pašalinti. Atsižvelgiant į įrenginio pobūdį, atsiradusius defektus, teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio gedima neatsiranda staiga, o priešingai – tai yra ilgalaikis reiškinys, liudijantis, kad atsakovė savalaikiai neatliko veiksmų ir nesiėmė priemonių organizuoti defektų šalinimo darbus. Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys - atsakovė, netinkamai atlikdama jai priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti butą, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo, dėl ko buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, t. y. fotonuotraukos, pranešimas dėl įvykio ir kt., skaičiuoklėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 776,34 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 776,34 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (6,64 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“, į. k. 186063262, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 776,34 (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 34 ct) Eur žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (776,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 23 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“, į. k. 186063262, valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.