Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjus įtariamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas įtariamojo gynėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. K. priklausantį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūroje, Lietuvos kriminalinės policijos biure ir Vilniaus apskrities VPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00756-10, kuriame A. K. yra įtariamas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

2011 m. spalio 5 d. atliktos kratos A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, metu, be kitų daiktų, rasti ir išimti 10 090,00 Lt (21 kupiūra po 200,00 Lt (4200,00 Lt), 29 kupiūros po 100,00 Lt (2900,00 Lt), 26 kupiūros po 50,00 Lt (1300,00 Lt), 79 kupiūros po 20,00 Lt (1580,00 Lt), 11 kupiūrų po 10,00 Lt (110,00 Lt), o taip pat 500 eurų (8 kupiūros po 50 eurų, viena 100 eurų kupiūra), 518 JAV dolerių (4 kupiūros po 100 JAV dolerių, viena 50 JAV kupiūra, 2 kupiūros po 20 JAV dolerių, 2 kupiūros po 10 JAV, viena 5 JAV dolerių kupiūra, 3 kupiūros po 1 JAV dolerį, 19 (devyniolika) geltono metalo žiedų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2011 m. spalio 18 d. nutarimu laikinai (šešių mėnesių terminui) apribojo A. K. teises į 10 090,00 Lt (dešimt tūkstančių devyniasdešimt litų), 500 (penkis šimtus) eurų, 518 (penkis šimtus aštuoniolika) JAV dolerių, 19 (devyniolika) geltono metalo žiedų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuroro 2011 m. spalio 5 d. nutarimo panaikinimo.

Skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės į pinigus bei žiedus buvo apribotos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas. Įtariamojo gynėjas skunde pateikia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, susijusių su teismų pagrindinės funkcijos, t. y. teisingumo vykdymu, analizę ir tvirtina, jog, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo teisėjas neįvertino visų svarbių aplinkybių ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.

Įtariamojo gynėjas teigia, kad kratos metu rasti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai priklauso ne įtariamajam, o jo tėvams. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. K. savo tėvų bute lankydavosi tik svečio teisėmis, savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs kitur. Skunde dar kartą nurodoma, kad rasti pinigai ir juvelyriniai dirbiniai priklauso Z. K. ir V. K., šie asmenys niekaip nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, todėl jų nuosavybei negalėjo būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pažeidė Z. K. ir V. K. teises į gynybą, kadangi nekvietė jų į skundo nagrinėjimą.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl įtariamojo gynėjo skunde išdėstytų motyvų nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Asmens nuosavybės teisė prokuroro nutarimu gali būti apribota įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. K. šiuo metu yra įtariamas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog A. K. galimai gavo pajamų iš neteisėtos prekybos narkotinėmis medžiagomis. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, byloje esant duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei galimai gavo pajamų iš šios veikos, teigtina, jog jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šis turtas privalėtų būti konfiskuotas. Esant tokioms aplinkybėms, A. K. turtui taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą.

Skunde nurodoma, kad A. K. negyvena bute, kuriame buvo atlikta krata ir rasti pinigai bei geltono metalo žiedai. Visgi, toks skundo teiginys yra paneigiamas teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Iš pažymos apie įtariamojo asmens duomenis matyti, jog A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį faktą jis patvirtino savo parašu. Be to, pats įtariamasis teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas, yra nurodęs, kad jis gyvena su mama, o jo tėvas gyvena sode. Taigi teigtina, jog A. K. realiai gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Iš kratos protokolo matyti, jog atliekant kratą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. K. kambaryje buvo rastas nemažas kiekis pinigų (įvairaus nominalo kupiūromis). Kratos metu bute buvo rasta ir daugiau pinigų, taip pat maišeliai su miltelių liekanomis bei kitų daiktų. Visos šios aplinkybės rodo, kad realiai A. K. savo neteisėtą veiklą galėjo vykdyti ir iš jos gautas vertybes laikė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl kratos metu rastam turtui buvo pagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, jokios Z. K. ir V. K. teisės, apribojant A. K. nuosavybės teises, nebuvo pažeistos. Pastebėtina ir tai, kad teismas nedisponuoja duomenimis, kurie leistų teigti, jog Z. K. ar V. K. įstatymų nustatyta tvarka būtų ginčiję prokuroro sprendimą laikinai apriboti nuosavybės teises. Ši aplinkybė rodo, kad procesinės prievartos priemonės taikymas nebuvo ir nėra susijęs su minėtų asmenų teisių ribojimu.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamojoje nutartyje išaiškino, kodėl sprendžiant prokuroro nutarimo klausimą, nebuvo organizuotas posėdis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiais ir jų nekartoja.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti įtariamojo gynėjo skundą ir naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį bei prokuroro nutarimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo A. K. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.