- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-26
- Bylos Nr.
- eI-320-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01549-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- biudžetinei įstaigai „Klaipėdos miesto nakvynės namai“
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjui R. G., pareiškėjo atstovei advokatei Linai Tamošaitienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,
2018 m. sausio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui biudžetinei įstaigai „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-896 „Dėl R. G. skundo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ (toliau – ir Įstaiga) direktorę, pakeisti laikino apnakvindinimo nakvynės namuose ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pakeičiant įleidimo į nakvynės namus laiką, t. y. į nakvynės namus įleisti ir dienos metu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., o vakare į nakvynės namus įleisti nuo 18.00 iki ryto 8.00 val.; leisti naudotis elektros prietaisais ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir kambariuose.
Pareiškėjas nurodo, jog BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda jam yra teikiama laikino apnakvindinimo paslauga. Įstaigos direktorės 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (1.7)AD1-92 patvirtintos Asmenų, kuriems skirta laikino apnakvindinimo paslauga, biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto nakvynės namai vidaus tvarkos taisyklės, kurių 4 punkte numatyta, kad laikino apnakvindinimo paslauga yra teikiama kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 8.00 val. 2017 m. rugsėjo 15 d. Administracijos direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Įstaigos direktorę pakeisti laikino apnakvindimo ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pakeičiant įleidimo į nakvynės namus laiką, o būtent: į nakvynės namus įleisti ir dienos metu nuo 12.00 val iki 14.00 val, o vakare į nakvynės namus įleisti nuo 18.00 val iki 8.00 val. Taip pat aukščiau minėtame skunde pareiškėjas prašė leisti naudotis elektros prietaisais ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir kambariuose.
Pareiškėjas teigia, jog tokia laikino apnakvindimo tvarka pažeidžia jo ir kitų šia socialine paslauga besinaudojančių asmenų teises, prieštarauja socialinių paslaugų teikimo tikslams bei principams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AI-243 patvirtintoms Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijoms. Apgyvendinimo ir laikino apnakvindinimo paslaugas teikiantys nakvynės namai privalo užtikrinti kokybiškas socialines paslaugas visą parą. Įstaigos nuostatuose nurodyta, jog „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ yra biudžetinė įstaiga, teikianti viešąsias socialines paslaugas Klaipėdos miesto gyventojams. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais ir t.t. Įstaigos vidaus įstaigos dokumentai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams.
Dėl aukščiau paminėtų pažeidimų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Įstaigos direktorę, tačiau jam buvo pateikiami bendro pobūdžio, nemotyvuoti atsakymai ir Įstaigos direktorė jokių veiksmų pakeisti vidaus tvarkos taisykles nesiėmė. Remdamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi pareiškėjas dėl netinkamo socialinių paslaugų teikimo skundu kreipėsi į Administracijos direktorių. Atsakovė skundžiamu sprendimu pateikė atsakymą į skundą, tačiau skundo neišnagrinėjo ir neišsprendė pateiktų skunde prašymų. Pareiškėjo nuomone aukščiau paminėtas atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi dėl jo teisių ir pareigų iš esmės nepasisakyta, nenurodyta apskundimo tvarka. Remiantis šiomis ir kitomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjas prašo teismą pripažinti skundžiamą sprendimą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. G. nurodė, jog palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti. Teigia, jog iki 2010 m. Klaipėdos miesto nakvynės namuose jos gyventojams buvo leidžiama kambariuose naudotis elektros prietaisais. Paaiškino, jog su Įstaiga nėra sudaręs apgyvendinimo paslaugos sutarties, kadangi kambariuose nėra sudarytos sąlygos naudotis elektros prietaisais, tačiau už teikiamas ne visos apimties socialines paslaugas, reikalaujama mokėti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. G. atstovė advokatė Lina Tamošaitienė nurodė, kad skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių kreiptasi skundu, jo reikalavimas nukreiptas į Klaipėdos miesto savivaldybės direktorių. Pripažįsta, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės skųsti apgyvendinimo paslaugos vidaus tvarkos taisyklių, kadangi jam yra teikiama tik laikino apnakvindinimo paslauga. Pareiškėjo atstovės nuomone ginčijamu sprendimu atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, o pateikė bendro pobūdžio situacijos vertinimą, nors pareiškėjas kreipėsi skundu dėl konkrečių veiksmų teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ginčijamo sprendimo neteisėtumas kildinamas iš to, jog atsakovė tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio. Jame nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai apibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, o tik pateikiami informatyvaus pobūdžio atsakymai. Pareiškėjui buvo pateikta informacija į jam rūpimus klausimus, paaiškinama esama teisinė situacija, ginčijamu sprendimu pareiškėjo teisinė situacija nei sukuriama, nei pakeičiama, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo skundas nepatenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtų bylų sąrašą. Atkreipia dėmesį, jog ir tenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus skundžiamą sprendimą jo teisinė padėtis iš esmės nepasikeistų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d, įsakymu Nr. A1-93 patvirtinto Socialinių paslaugų katalogo nuostatomis, laikinas apnakvindinimas nakvynės namuose yra priskiriamas specialiajai socialinei paslaugai – socialinei priežiūrai. Remiantis teisiniu reguliavimu socialinių paslaugų teikimas ir planavimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas bei išlaikymas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir patenka į viešųjų paslaugų sąvoką, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Laikino apnakvindinimo paslaugos teikimo aprašą ir Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašą. Įstaiga laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas, teikia vadovaudamasi šiais tvarkų aprašais.
Laikino apnakvindinimo paslaugos teikimo aprašas numato, jog paslauga teikiama nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto. Jeigu asmeniui laikino apnakvindinimo paslaugos nepakanka ir jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste bei neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jam gali būti teikiama apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga (mėn. ir ilgiau), kuri teikiama visą parą, užtikrinant ne tik nakvynės suteikimą, bet ir kitas paslaugas. Pareiškėjui Įstaigoje periodiškai yra teikiama Laikino apnakvindinimo paslauga. Iš Pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų, darytina pagrįsta išvada, jog jam šiuo metu teikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos nepakanka, tačiau dėl apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos jis iki šiol nesikreipė. Pažymi, jog Įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad negalima naudotis elektros prietaisais kambariuose, nes dažniausiai yra naudojami techniškai netvarkingi prietaisai, taip sugadinami elektros lizdai, priešgaisriniai davikliai ir kita.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Linas Ališauskas nurodė, kad su skunde nurodytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Administracijos direktorius neturi kompetencijos pakeisti laikino apnakvindinimo vidaus tvarkos taisyklių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Įstaigos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą proceso šaliai pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-896 „Dėl R. G. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą prašydamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti biudžetinės įstaigos „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ direktorę pakeisti laikino apnakvindinimo nakvynės namuose ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pakeičiant įleidimo į nakvynės namus laiką, o būtent: į nakvynės namus įleisti dienos metu nuo 12.00 val. iki 14.00 val., o vakare į nakvynės namus įleisti nuo 18.00 val. vakaro iki 08.00 val. ryto. Įpareigoti Įstaigos direktorę leisti naudotis elektros prietaisais ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir kambariuose.
Pareiškėjas skunde teigia, jog Įstaigos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jam yra teikiama laikino apnakvindinimo paslauga. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad yra šių rūšių socialinės paslaugos: 1) bendrosios; 2) specialiosios. Aukščiau paminėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išskirta, kad specialiosioms socialinės paslaugoms priskiriama 1) socialinė priežiūra; 2) socialinė globa. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi laikino apnakvindinimo paslauga priskiriama specialiųjų paslaugų socialinės priežiūros kategorijai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-205 patvirtintų Įstaigos nuostatų 1 punktas numato, kad Klaipėdos miesto nakvynės namai yra biudžetinė įstaiga teikianti viešąsias socialines paslaugas (bendrąsias ir specialiąsias) Klaipėdos miesto gyventojams, išlaikoma iš savivaldybės biudžeto.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. Įstaigos direktorei pateikė prašymą, kuriuo prašoma pakeisti nakvynės namų vidaus tvarkos taisykles ir leisti asmenims, kuriems teikiama laikino apnakvindinimo paslauga, į nakvynės namus patekti nuo 18.00 val. bei sudaryti sąlygas dienos metu porai valandų patekti į patalpas pavalgyti. Įstaiga 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (3.2)SI1-282 „Dėl nakvynės namų tvarkos taisyklių pakeitimo“ informavo pareiškėją, kad Įstaigoje yra teikiamos dviejų rūšių socialinės priežiūros paslaugos: apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga ir laikino apnakvindinimo paslauga. Laikino apnakvindinimo paslauga teikiama kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 8.00 val., o apgyvendinimo paslaugomis galima naudotis visą parą. 2017 m. birželio 13 d. pareiškėjas su analogišku prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareiškėjo 2017 m. birželio 13 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti persiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą 2017 m. liepos 10 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-606 „Dėl prašymo“ nurodė, kad išanalizavus prašymo reikalavimus matyti, jog pareiškėjui Įstaigos teikiamos laikino apnakvidinimo paslaugos nepakanka, todėl jam rekomendavo kreiptis į nakvynės namus dėl apgyvendinimo paslaugos suteikimo bei pasirašyti apgyvendinimo paslaugos teikimo sutartį. 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Įstaigos direktorę prašymu pakeisti įleidimo į nakvynės namus laiką bei leisti kambariuose naudotis elektros prietaisais. Įstaiga 2017 m. liepos 26 d. rašte Nr. (3.2)SI1-289 „Dėl nakvynės namų tvarkos taisyklių pakeitimo“ iš esmės pakartotinai pateikė informaciją, kuri išdėstyta 2017 m. balandžio 24 d. atsakyme į pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. prašymą.
2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių. Skunde pareiškėjas prašo įpareigoti Įstaigos direktorę pakeisti laikino apnakvindinimo nakvynės namuose ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pakeičiant įleidimo į nakvynės namus laiką bei leisti naudotis elektros prietaisais kambariuose. Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu pareiškėjui nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-206 patvirtinto Laikino apnakvindinimo paslaugos teikimo tvarkos apraše numatyta, jog paslauga teikiama nuo 20 val. vakaro iki 8.00 val. ryto. Pažymi, jog skunde pareiškėjo nurodyti pageidavimai patvirtina, kad jam teikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos nepakanka ir pasiūlė kreiptis į Įstaigą dėl apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo. Atkreipė dėmesį, jog Įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuoja, kad asmenys negali naudotis elektros prietaisais kambariuose, kadangi klientai dažnai naudoja techniškai netvarkingus elektros prietaisus, gadina kambariuose esančius elektros lizdus, priešgaisrinius daviklius, todėl siekiant užtikrinti Įstaigos klientų ir darbuotojų saugumą, sudarytos sąlygos naudotis elektros prietaisais tik bendro naudojimosi patalpose.
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi socialinių paslaugų įstaigą dėl netinkamo bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros teikimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti savivaldybės administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip socialinės priežiūros paslaugos gavėjas, turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių su skundu dėl jo nuomone netinkamai teikiamų socialinių paslaugų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt).
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. skunde Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui nurodo, kad Įstaigos direktorės 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (1.7)AD1-92 patvirtintų Asmenų, kuriems skirta laikino apnakvindinimo paslauga, biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto nakvynės namų vidaus tvarkos taisyklių 4 punkto nuostata, numatanti, kad laikino apnakvindimo paslauga teikiama kasdien nuo 20.00 val. iki 8.00 val., pažeidžia jo ir kitų laikino apnakvidinimo paslaugą gaunančių asmenų teises, neatitinka socialinių paslaugų teikimo tikslų. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad keletą kartu kreipėsi į Įstaigos direktorę prašymu pakeisti nakvynės namų vidaus tvarkos taisyklės, tačiau ji į prašymus pateikdavo bendro pobūdžio informaciją, vidaus tvarkos taisyklių nepakeitė, ir tai vertina kaip suteiktų įgaliojimų nevykdymą.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi skundu (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis), ir jame buvo keliami reikalavimai dėl socialinių paslaugų kokybės, nepagrįsto Įstaigos direktorės neveikimo, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjo teises bei teisėti interesai.
VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Vadovaujantis VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnyje, kadangi jis nėra motyvuotas, nepasisakyta dėl jo teisių bei pareigų, nėra atliktas jo skundo argumentų vertinimas ir jis nėra iš vis išnagrinėtas, nenurodyta akto apskundimo tvarka. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką darytina išvada, jog atsakovė gavusi pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą turėjo imperatyvią pareigą pradėti administracinę skundo nagrinėjimo procedūrą, jos metu atlikti skunde išdėstytų aplinkybių tyrimą, nurodyti pagrindinius faktus, argumentus, pateikti teisinį vertinimą, nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų.
Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (31.1.)-RS2-896 „Dėl R. G. skundo“ turinį matyti, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjas informuojamas, kad Įstaiga laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas teikia vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintais tvarkos aprašais, nurodė kuriuo paros metu nakvynės namuose teikiama laikino apnakvindinimo paslauga, paaiškino, kodėl nakvynės namų klientams nėra leidžiama naudotis elektros prietaisais kambariuose, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Įstaigą dėl apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos suteikimo ir t.t. Taigi ginčijame sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad šiuo metu Įstaigoje galiojanti laikino apnakvindinimo paslaugos teikimo tvarka prieštarauja Socialinių paslaugų įstatyme nurodytiems socialinių paslaugų teikimo tikslams, principams, nėra pasisakyta ir dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo - įpareigoti Įstaigos direktorę pakeisti laikino apnakvindinimo nakvynės namuose ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pagrįstumo, skundžiamame sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi skundžiamame sprendime nėra adekvačių, aiškių ir pakankamų argumentų dėl ko atsakovė neišnagrinėjo atsakovo skundo reikalavimų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė įpareigodama Įstaigos direktorę pakeisti vidaus tvarkos taisykles viršytų kompetencijos ribas. VAĮ 14 straipsnio 8 dalis teigia, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu atsakovė nustačiusi, jog pagal savo kompetenciją negali nagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo reikalavimų, privalėjo persiųsti skundą nagrinėti kompetentingai institucijai ir apie tai informuoti pareiškėją. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nei pagrindė teiginio, kad ji nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundo įvardijama apimtimi, nei įvykdė VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje numatytos prievolės perduoti kompetentingai institucijai nagrinėti skundą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, jog atsakovė gavusi pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą jo neišnagrinėjo iš esmės, netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo normas, nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl pareiškėjo pateikto skundo, todėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (31.1.)-RS2-896 „Dėl R. G. skundo“ pripažintinas neatitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų bei administracinės procedūros sprendimui keliamų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. G. 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą „Dėl BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ darbuotojų veiksmų (neveikimo)“, kuriuo prašoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigoti biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto nakvynės namai direktorę pakeisti laikino apnakvindinimo nakvynės namuose ir apgyvendinimo paslaugų vidaus tvarkos taisykles, pakeičiant įleidimo į nakvynės namus laiką, į nakvynės namus įleidžiant dienos metu nuo 12.00 val. iki 14.00 val, o vakare įleidžiant nuo 18.00 val. iki 8.00 val.; 2) leisti naudotis elektros prietaisais kambariuose.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1180/2013).
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 16 d. pažymos Nr. NTP-7-364 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, jog pareiškėjui R. G. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1599-16344 teikiama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 16 d. pažymos Nr. NTP-7-364 2-ajame punkte nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina 199 Eur 18 ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo suma, kuri patirta advokatui teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas patenkintas, todėl iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 199,18 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (31.1.)-RS2-896 „Dėl R. G. skundo“.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti R. G. 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą „Dėl BĮ „Klaipėdos miesto nakvynės namai“ darbuotojų veiksmų (neveikimo)“.
Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteisti 199.18 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir 18 centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.