Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-179/2016 pagal ieškovų J. S. ir R. S. ieškinį atsakovei B. B. dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir atsakovės B. B. priešieškinį ieškovams J. S. ir R. S. dėl žemės sklypų ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai J. S. ir R. S. ieškiniu (t. 1., b. l. 1–4) ir patikslintu ieškiniu (t. I2, b. l. 19–20) prašė teismo nustatyti, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirianti riba šiaurės – pietų kryptimi yra tarp ribų posūkio taškų 1 (koordinatės-x- 6028109,23 ir y – 506143,61 ir 2 (koordinatės – x- 6028072,63 ir y – 506156,40), ribos ilgis – 38,77 m; tarp ribų posūkio taškų 2 (koordinatės –x- 6028072,63 ir y- 506156,40) ir 3 (koordinatės –x- 6028074,12 ir y- 506137,14), ribos ilgis – 19,32 m; tarp ribų posūkio taškų 3 (koordinatės –x- 628074,12 ir y – 506137,14) ir 4 (koordinatės –x-6028084,33 ir y- 506134,34), ribos ilgis – 10,59 m; tarp ribų posūkio taškų 4 (koordinatės -x- 6028084,33 ir y – 506134,34) ir 5 (koordinatės-x- 6028104,07 ir y – 506126,36) ir 6 (koordinatės –x- 6028105,80 ir y – 506125,04), ribos ilgis – 2,18 m; tarp ribų posūkio taškų 6 (koordinatės –x-6028105,80 ir y- 506125,04 ir 1 (koordinatės-x- 6028109,23 ir y- 506143,61), ribos ilgis – 18,89 m, žemės sklypo plotas 634 kv. m pagal UAB „GEOtomus“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 55).Atsakovė B. B. patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 137–139) prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir tarp ieškovams J. S. ir R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skirianti riba yra tarp ribų posūkio taškų 1 (koordinatės – x-6028109,03 ir y- 506142,52) ir 5 (koordinatės – x- 6028102,88 ir y-506156,48), ribos ilgis – 38,48 m, žemės sklypo plotas 594 kv. m, pagal UAB „RDR korporacija“ parengtą žemės sklypo planą (t. 2, b. l. 29).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio (mėgėjų sodų) paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir J. S. su R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirianti riba šiaurės – pietų kryptimi yra tarp ribų posūkio taškų 1 (koordinatės – x-6028109,03 ir y-506142,52) ir 5 (koordinatės – x-6028102,88 ir y-506156,48), ribos ilgis – 38,48 m, žemės sklypo plotas 594 kv. m, pagal UAB „RDR korporacija“ parengtą 2014 m. spalio 1 d. žemės sklypo planą (t. 2, b. l. 29). Taip pat priteisė iš ieškovų atsakovei 41,00 Eur žyminio mokesčio, 800,00 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 16,44 Eur valstybei pašto išlaidų už procesinių dokumentų išsiuntimą. Teismas nurodė, kad abi šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai ir tarpusavyje nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų šiaurės – pietų kryptimi. Ieškovai 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,0670 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį SB „Nemunas“. Po įsigijimo atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog sklypo plotas ne 0,0670 ha, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, bet 0,0603 ha. Trūkstamą 67 kv. m. plotą ieškovai siūlė padalinti pusiau, sumažinant ieškovų žemės sklypą iki 634 kv. m., o atsakovės iki 561 kv. m. ploto. Atsakovė B. B., su tokiu ieškovų pateiktu projektu dėl žemės sklypo ribų nustatymu nesutiko motyvuodama, kad žemės sklypų riba faktiškai jau daugelį metų yra nusistovėjusi su buvusiais savininkais. Teismas iš byloje pateikto sklypo ribų paženklinimo pirminio plano (t. 1, b. l. 28) nustatė, kad žemės sklype, nuo ieškovams priklausančio pastato iki atsakovės B. B. sklypo ribos yra 4 m atstumas, o parengus ieškovams naują sklypo ribų paženklinimo planą, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti sklypo ribas, atstumas nuo jų pastato padidėtų iki 7 m, o tuo tarpu atsakovei sumažėtų iki 3,83 m nuo jos pastato dalies iki sklypo ribos. Atsakovei praktiškai neliktų vietos pasistatyti savo automobilį ir iš jo laisvai, nevaržomai išlipti. Nustačius skiriančią ribą šiaurės – pietų kryptimi pagal ieškovų parengtą kadastrinių matavimų planą, būtų suvaržytos atsakovės teisės į turimą savo žemės sklypą. Patenkinus ieškovų ieškinį sumažėtų atsakovės žemės sklypo dydis, būtų sumažinta turimo turto vertė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai J. S. ir R. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nesivadovavo CPK 185 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė išimtinai į atsakovės interesus, subjektyviai vertino tik dalį įrodymų, visiškai nevertino ieškovų pateiktų įrodymų, netgi nenurodė, kodėl juos atmetė. Teismas neanalizavo ir nenurodė, kokios reikšmingos bylai ir sprendimo priėmimui aplinkybės fiksuotos fotonuotraukose, taip pat, kokiais nurodyto sprendime liudytojo parodymais. Jeigu teismas rėmėsi liudytojo R. A. parodymais, tai apklaustas 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje minėtas liudytojas nurodė, jog ankstesnių savininkų Mykolaičių (šiuo metu ieškovų) žemės sklypą jis prižiūrėjo ir tvarkė apie 4-5 metus, o atsakovės B. B. sklypą tvarkė, prižiūrėjo apie 10-15 metų ir pats nustatė ribą tarp šių sklypų, išardė ir nuėmė B. blokelius nuo ieškovų gyvatvorės, sodino atsakovės sklype krūmelius. B. B. atsisakius įvažiavimo pietinėje jos sklypo dalyje, jis užsitvėrė tvorą prie savo sklypo. Apeliantai mano, jog tokius liudytojo parodymus teismas turėjo aptarti ir įvertinti, nurodyti, kuo jie reikšmingi šioje byloje ir kodėl jais remiamasi teismo sprendime, juo labiau, kad kiti šalių žemės sklypų kaimynai liudytojai I. J., V. B. 2016 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje nurodė, jog tiek ieškovų, tiek ir atsakovės žemės sklypais anksčiau naudojosi, o atsakovės B. B. sklypu ir šiuo metu naudojasi liudytojas R. A., greta turintis sklypą. Dėl to teismui nebuvo pagrindo remtis kaip patikimais liudytojo R. A. parodymais apie sklypų ribas, nes jis turi asmeninį suinteresuotumą, kad atsakovei liktų didesnis žemės sklypas, kuriuo jis pats iki šiol naudojasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, išaiškinta, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Teismas sprendimu nustatė atsakovei priklausančio žemės sklypo plotą ir skiriančią ieškovų ir atsakovės žemės sklypus ribą pagal atsakovės pateiktą UAB „RDR korporacija“ parengtą 2014 m. spalio 1 d. žemės sklypo planą (t. 2, b. 1. 29). Tačiau šis planas nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neatsižvelgta teismo sprendime ir į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2016 m. sausio 11 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 02KAM-138842 dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo užpildytas neteisingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p. reikalavimus. Byloje pateiktas ieškovų prašymu UAB „GEOtomus“ matininkės, panaudojant UAB „RDR korporacija“ kadastrinių matavimų duomenis, sudarytas ieškovams liekančio žemės sklypo planas (t 2, b. 1. 11). Iš pateikto žemės sklypo plano matyti, jog pagal atsakovės pageidavimus atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus jai 594 kv. m ploto sklypą, kurį teismas savo sprendimu įteisino, ieškovams J. S. ir R. S. liktų tik 600 kv. m ploto žemės sklypas, t. y. ieškovų žemės sklypas sumažėtų daugiau negu leistina paklaida, nustatyta Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punkte (žemės sklypo plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 0,0670 ha), kuri yra 0,0052 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atsiliepime į ieškovų ieškinį konstatuota, kad atliekant ieškovų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei B. B. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus nustatyta, jog sklypų privatizavimo planuose nurodyti matmenys neatitinka vietovėje esančios situacijos, nes sklypus skirianti riba vietovėje persidengia, todėl ieškovams ir atsakovei buvo pasiūlyta persidengiantį plotą abiejų sklypų savininkams dalintis pusiau (t. 1, b. 1. 66–68). Ieškovų pateiktas ieškinys nustatyti ginčijamą žemės sklypus skiriančią ribą, persidengiantį sklypų plotą 67 kv. m dalijant lygiomis dalimis pusiau ir abiejų sklypų plotus sumažinant vienodai po lygiai, ieškovams nustatant 634 kv. m ploto sklypą, o atsakovei paliekant 561 kv. m ploto žemės sklypą, yra pagrįstas, atitiktų abiejų šalių interesus, nes vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises.Atsakovė B. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skindą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Ieškovų žemės sklypo 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.4. punkte nurodyta, kad pirkėja patvirtino faktą, jog ji turėjo galimybę apžiūrėti daiktą (žemės sklypą) jo buvimo vietoje, susipažinti su sklypo ribomis natūroje ir įsipareigojo perimti visas buvusias žemės sklypo specialiąsias sąlygas, žemės naudojimo apribojimus ir kitus įsipareigojimus. Tos pačios sutarties 6.2.3. punkte patvirtino, jog žino, kad atlikus tikslius perkamo sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypas gali sumažėti ar padidėti. Pažymi, kad apeliantai tik skunde nurodė, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl teismo išvada dėl faktiškai nusistovėjusios ribos yra neteisinga, nepagrįsta ir kodėl šia aplinkybe teismas negalėjo remtis. Faktiškai atsakovė savo žemės sklypu naudojasi daugiau nei trisdešimt metų ir žemės sklypo ribos yra faktiškai nusistovėjusios iki apeliantams įsigyjant žemės sklypą kaimynystėje. Faktinės žemės sklypo ribos vietą patvirtino liudytojas R. A., kurio parodymais teismas neturėjo pagrindo netikėti, taip pat atsakovės į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 51–55, 68–71), atsakovės paaiškinimai, kad faktinė riba yra labai seniai nusistovėjusi. Aplinkybė, kad liudytojas R. A. prižiūrėjo abu sklypus šiuo atveju turi tik tokią reikšmę, jog jis dėl šios priežasties žino ribą, skiriančią sklypus, o ne, kaip nurodo apeliantai, ją pats nustatė. Liudytojų I. J. ir V. B. nurodytos aplinkybės, esą liudytojas R. A. naudojasi atsakovės sklypu, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir juo labiau ši byla nėra susijusi su šio liudytojo interesu, kaip nurodo apeliantai, kadangi, jeigu jis ir naudojasi sklypu, tai tik tiek, kiek jam leidžia sklypo savininkas. Teismas priimdamas sprendimą įvertino, jog pirminiame sklypo ribų paženklinimo plane (t. 1, b. 1 28) matyti, kad žemės sklype nuo ieškovams įsigyto priklausančio pastato iki atsakovės sklypo ribos yra 4 m, o parengus ieškovams naują sklypo ribų paženklinimo planą, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti sklypo ribas, atstumas nuo jų pastato padidėtų iki 7 m, o tuo tarpu atsakovei sumažėtų ir liktų 3,83 m nuo jos pastato iki sklypo ribos. Atsakovei praktiškai neliktų vietos pastatyti savo automobilio ir iš jo laisvai išlipti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patvirtinus ieškovų parengtą planą, atsakovės teisė į turimą turtą būtų suvaržytos. Ieškovai įsigijo žemės sklypą pagal faktinio naudojimo ribas, žinodami ir sutikdami, jog atlikus kadastrinius matavimus, jų sklypo ribos gali keistis – mažėti arba didėti. Vertinant faktinio naudojimo ribą, teismui patvirtinus atsakovės pateiktą planą, jos žemės sklypo plotas sumažėja, tačiau atitinka Registrų centre įregistruotą plotą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai 2014 m. liepos 25 d. Žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,0670 ha ploto žemės sklypą su visais jame esančiais sodiniais ir želdiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo esantį sodo pastatą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8–18). Atsakovė B. B. yra gretimo, su ieškovams priklausančiu žemės sklypu besiribojančio sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė minėtą žemės sklypą, kurio plotas 0,0594 ha, nuosavybės teise įgijo pagal 2001 m. gegužės 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (t. 1, b. l. 73–74).Įsigiję žemės sklypą, ieškovai kreipėsi į UAB „GEOtomus“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus ir parengęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo (t. 1, b. l. 21–32). Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovė kaip gretimo sklypo savininkė, 2014 m. rugsėjo 17 d. pranešimu informavo matavimus atliekančią UAB „GEOtomus“, jog yra pažeistos jai priklausančio žemės sklypo ribos, ir žymiai sumažėjo sklypo plotas. Todėl nurodė su atliktais kadastriniais matavimais nesutinkanti ir informavo, kad pradėjo ir jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą, kurią atsakovės prašymu atliko UAB „RDR korporacija“ (t. 1, b. l. 33). UAB „GEOtomus“ 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktu dėl pateiktų pastabų kadastrinių matavimų nestabdė (t. 1, b. l. 34). Atsakovė su šiuo sprendimu nesutiko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui pateikė skundą. Pastarasis reaguodamas į atsakovės skundą 2014 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į UAB „GEOtomus“ su prašymu kartu su atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekančia UAB „RDR korporacija“ peržiūrėti priimtą sprendimą (t. 1, b. l. 45). Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius nustatęs, kad tarp žemės sklypų savininkų iškilo ginčas dėl sklypų ribų 2014 m. lapkričio 10 d. raštu pakvietė ieškovus, atsakovę ir jų matininkus UAB „GEOtomus“ bei UAB „RDR korporacija“ 2014 m. lapkričio 20 d. atvykti į skyrių išspręsti susidariusią situaciją (t. 1, b. l. 46). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius ginčą pasiūlė spręsti persidengiantį plotą abiejų žemės sklypų savininkams pasidalinant pusiau. Atsakovė 2014 m. gruodžio 12 d. raštu kadastrinius matavimus atliekančiai UAB „GEOtomus“ pranešė, kad atsižvelgus į tai, jog pagal savininkų nuosavybės teise turimus plotus, tokių plotų natūroje nėra, t. y. žemės nepakanka, kad sklypai būtų suformuoti tokio ploto, kokio yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pasiūlė trūkstamą žemės plotą dalinti pusiau, o sklypų ribas formuoti pagal pridedamą projektą (t. 1, b. l. 49–50). Ieškovai su atsakovės pateiktu projektu nesutiko ir 2015 m. sausio 5 d. pateikė atsakovei savo pasiūlytą projektą (t. 1, b. l. 51–52). Atsakovė B. B. su ieškovų pateiktu pasiūlytu projektu nesutiko (t. 1, b. l. 54). Taigi, iškilusio ginčo dėl žemės sklypų ribos šiaurės – pietų kryptimi nustatymo šalys bendru sutarimu neišsprendė.UAB „GEOtomus“ apeliantų prašymu 2015 m. sausio mėnesį parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą pagal kurį ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 634 kv. m. (0,0634 ha) (t. 1, b. l. 55). Atsižvelgdama į UAB „RDR korporacija“ matininko pateiktą skaitmeninę medžiagą, UAB „GEOtomus“ 2015 m. sausio mėnesį parengė ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų planą, iš kurio matyti, kad ginčytinas plotas sudaro 67 kv. m (0,0067 ha) ir jį padalijus per pusę, ieškovams tektų 634 kv. m (0,0634 ha), o atsakovei 561 kv. m (0,0561 ha) ploto žemės sklypai (t. 1, b. l. 55A). Byloje esantis šalių žemės sklypų planas patvirtina, kad 2014 metais atlikus žemės sklypų ribų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog žemės sklypų ribos persidengia ir nesutampa su žemės sklypų ribomis, pažymėtomis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (t. 1, b. l. 87). Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).Taigi, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „GEOtomus“, atlikusi ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2014 m. rugpjūčio 18 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0668 ha (t. 1, b. l. 25). Remiantis šiuo aktu ir kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2015 m. birželio 5 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-55120, kuriame nurodė, kad visi duomenys yra teisingi (t. 1, b. l. 19). Atsakovė su Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu nesutiko ir jo nepasirašė motyvuodama, kad jai priklausančiam sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) trūksta ploto. UAB „RDR korporacija“ atsakovės užsakymu parengė žemės sklypo geodezinį planą ir 2014 m. rugsėjo 26 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kuriuo nustatė, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra 0,0594 ha (t. 1, b. l. 112). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2016 m. sausio 11 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-138842, kuriame nurodė, kad ne visi matininko nustatyti duomenys yra teisingi, t. y. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas užpildytas neteisingai, neatitinka Nuostatų 32.1.1 punkto, nes nesuderintos gretimybės 1-2, 3-4-5, netinkama pranešimo gretimų sklypų savininkams, nedalyvavusiems ženklinime, forma, todėl byla atmesta, taip pat pažymėta, kad į ženklinimą nekviestas sodininkų bendrijos pirmininkas (t. 1, b. l. 141). Pirmosios instancijos teismas visų šių išvardintų aplinkybių sprendime nevertino, nesivadovavo šio ginčo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, rėmėsi iš esmės tik atsakovės paaiškinimais, ginčą išsprendė neišanalizavęs bei neįvertęs ieškovų argumentų ir jų pateiktų įrodymų, o tai lėmė netinkamą CK 4.45 straipsnio 1 dalies ir poįstatyminių teisės aktų taikymą.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 23 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.Ieškovų vardu nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotas yra 0,0670 ha, todėl pagal Taisyklių 23 punkto nuostatas apskaičiuota leistina ploto paklaida sudaro 0,0052 ha. Atsakovės B. B. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,0594 ha, todėl leistina maksimali jo ploto paklaida yra 0,0049 ha. Pagal UAB „GEOtomus“ matininko 2015 m. sausio mėnesį parengtą šalių žemės sklypų planą, kurį rengiant buvo atsižvelgta į UAB „RDR korporacija“ pateiktą medžiagą (t. 2, b. l. 21), persidengiantį 0,0067 ha plotą padalinus šalims pusiau, ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų nuo 0,0670 ha iki 0,0634 ha, t. y. 0,0036 ha, o atsakovės nuo 0,0594 ha iki 0,0561 ha, t.y. 0,0033 ha. Tokiu būdu šalių žemės sklypų plotai sumažėtų neviršijant maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos. Tuo tarpu nustatant sklypų ribą pagal atsakovės užsakymu UAB „RDR korporacija“ parengtą žemės sklypo planą, ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų viršijant leistiną (ribinę) paklaidą, o atsakovės žemės sklypo plotas išliktų nepakitęs. Atsakovė nurodo, kad nustačius ribą tarp sklypų pagal ieškovų planą, atsakovei praktiškai neliktų vietos pastatyti savo automobilio ir iš jo laisvai išlipti. Su šiais argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 113 punktą lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele. Šioje lentelėje nurodyta, kad automobiliai statomi lygiagrečiai pravažiavimo atžvilgiu, jo pastatymui skirtas plotis yra 2,00 m, iki šoninės tvirtos zonos paliekant 0,76 m. Iš byloje esančio ieškovų pateikto žemės sklypų plano (t. 2, b. l. 21), pagal kurį prašoma nustatyti ribą tarp sklypų, matyti, kad nuo atsakovės namelio iki sklypo ribos yra 3,84 m. Taigi, vadovaujantis minėtu reglamentu 3,84 m atstumas nuo atsakovės sklypo ribos iki jos namelio yra pakankamas automobiliui pastatyti ir iš jo išlipti.Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovės eksploatuojamo automobilio plotis su iki galo atidarytomis abiejų pusių durelėmis yra 3,50 m. Tai patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikta automobilio nuotrauka (t. 2, b. l. 79). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad ieškovai sodo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.3. punkte patvirtino, jog žino, jog atlikus tikslius perkamo sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypas gali sumažėti ar padidėti ir dėl to jie pretenzijų ateityje nereikš. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Ieškovų 2014 m. liepos 25 d. sudarytos žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.3. punkte nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, jog žemės sklypui tikslūs kadastriniai matavimai neatlikti. Tačiau šiame sutarties punkte ieškovai dėl nurodyto sklypo sumažėjimo ar padidėjimo, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, įsipareigojo ateityje nereikšti pretenzijų tik sklypo pardavėjui. Toks ieškovų įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip įsipareigojimas nereikšti pretenzijų dėl teisių į įsigytą žemės sklypą pažeidimų kitiems asmenims. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų teismui pateiktas UAB „GEOtomus“ matininko 2015 metų sausio mėnesį atliktas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) planas (t. 2, b. l. 21) atitinka prieš tai minėtų teisės aktų reikalavimams, vienodai suvaržo abiejų žemės sklypų savininkų teises – abiejų sklypų plotas sumažėja lygiomis dalimis, neviršijant leistinos maksimalios (ribinės) ploto paklaidos, kuri taikytina abiem gretimiems sklypams, ginčytinas plotas tarp savininkų padalinamas po lygiai, todėl neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl išdėstyto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškovų J. S. bei R. S. ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovės B. B. patikslintas priešieškinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir ieškinį visiškai, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose priteistinos iš atsakovės. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos sudarė 845,81 Eur (t. 2, b. l. 45–47). Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovai valstybei sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 110), todėl visos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 886,81 Eur, priteistinos iš atsakovės B. B. (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iki teismo sprendimo priėmimo, sudarė 16,44 Eur, išlaidos, po teismo sprendimo priėmimo – 4,58 Eur, o iš viso – 21,02 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės B. B. (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovų J. S. ir R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės B. B. patikslintą priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad ieškovams J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirianti riba šiaurės – pietų kryptimi yra tarp ribų posūkio taškų 1 (koordinatės-x- 6028109,23 ir y – 506143,61 ir 2 (koordinatės – x- 6028072,63 ir y – 506156,40), ribos ilgis – 38,77 m; tarp ribų posūkio taškų 2 (koordinatės –x- 6028072,63 ir y- 506156,40) ir 3 (koordinatės –x- 6028074,12 ir y- 506137,14), ribos ilgis – 19,32 m; tarp ribų posūkio taškų 3 (koordinatės –x- 628074,12 ir y – 506137,14) ir 4 (koordinatės –x-6028084,33 ir y- 506134,34), ribos ilgis – 10,59 m; tarp ribų posūkio taškų 4 (koordinatės -x- 6028084,33 ir y – 506134,34) ir 5 (koordinatės-x- 6028104,07 ir y – 506126,36) ir 6 (koordinatės –x- 6028105,80 ir y – 506125,04), ribos ilgis – 2,18 m; tarp ribų posūkio taškų 6 (koordinatės –x-6028105,80 ir y- 506125,04 ir 1 (koordinatės-x- 6028109,23 ir y- 506143,61), ribos ilgis – 18,89 m, žemės sklypo plotas 634 kv. m pagal UAB „GEOtomus“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą 2015 m. sausio mėn. žemės sklypo planą.

Priteisti iš atsakovės B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 886,81 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis šimtus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ieškovų J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,02 Eur (dvidešimt vieną eurą 02 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.