Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1666-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
e1-1666-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13985-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1666-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13985-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis – vykdo individualią veiklą, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) m., teistas 2012 m. spalio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2020 m. balandžio 9 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, rankos delnu vieną kartą stūmė savo sutuoktinę A. R. už kairio peties taip, kad ji nugara atsitrenkė į koridoriuje esančią sieną, po to, suėmė R. R. kairės rankos žastą ir užsuko ranką, spausdamas prie nugaros, o A. R. pradėjus šaukti, ranka užspaudė jai burną, šiais veiksmais savo šeimos nariui – sutuoktinei A. R. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra registruotas priklausomybių ligų įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui, lankėsi pas psichologus dėl šios problemos. Su įtarimu susipažino ir supranta kuo įtariamas. Dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Iki 2020 m. balandžio 9 d. vakaro, kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tris dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Minėtos dienos vakare taip pat buvo stipriai neblaivus. Su draugais vartojo degtinę. Apie 21.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo sutuoktine ir dviem jų nepilnamečiais vaikais. Santykiai su žmona kartais būna geri, kartais blogi. Šiuo metu santykiai nėra labai geri, kadangi dėl paskelbto karantino sustojo visi darbai. Kartais pavartoja alkoholinius gėrimus, kas žmonai labai nepatinka. 2020 m. balandžio 9 d. grįžus į namus tarp jo ir žmonos kilo konfliktas. Žmona pradėjo priekaištauti, kad grįžo neblaivus. Sakė, kad geriau būtų negrįžęs. Su žmona susipyko, apsižodžiavo. Prisimena, kad koridoriuje prasilenkiant su žmona susistumdė. Nelabai atsimena, kas tą vakarą įvyko daugiau su žmona, nes buvo stipriai apsvaigęs. Prisimena, kad žmona sakė, jog kvies policiją, bet neatsimena kas vyko toliau. Prisipažįsta, kad galėjo žmonai neleisti skambinti telefonu ir griebti jai už rankos ir už burnos ir taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne viską prisimena kas vyko tą vakarą. Pamena, kad vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė jį į areštinę. Dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Dėl tokių savo neleistinų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nori žmonos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Šiuo metu kitos gyvenamosios vietos neturi, sutinka apsigyventi (duomenys neskelbtini) namuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 69–70, 73).

Be kaltinamojo V. R. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su sutuoktiniu V. R. ir judviejų bendrais mažamečiais vaikais – H. Ą. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., ir V. V. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) m. Santuokoje gyvena nuo 2006 metų. Namai, kuriuose gyvena, bendra nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Pastaruoju metu jos sutuoktinis V. R. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o išgėręs tampa agresyvus. Būtent dėl to kyla konfliktai. Pavargo gyventi su vyru, kuris nuolatos mažamečių vaikų akivaizdoje yra neblaivus, todėl nusprendė su sutuoktiniu skirtis. Dėl šiuo metu šalyje esančios pandemijos ir paskelbto karantino skyrybų procesas dar nepradėtas, o prasidės pasibaigus karantinui. 2020 m. balandžio 9 d., apie 21.00 val. kartu su savo mažamečiais vaikais buvo svetainėje. Grįžo jos sutuoktinis, kuris buvo neblaivus. Vos grįžęs ėmė šūkauti, ieškoti priekabių. Atėjęs į kambarį, kuriame buvo ji su vaikais, ėmė vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Ji stengėsi nekreipti dėmesio į vyro elgesį, tačiau po kurio laiko pajuto cigarečių kvapą namuose. Vyras rūkė namų virtuvėje. Nuėjusi į koridorių prašė sutuoktinio nerūkyti, tačiau jis neklausė ir netrukus tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas keletui minučių nurimdavo, o tada vėl atsinaujindavo. Apie 22.00 valandą su sutuoktiniu buvo koridoriuje ir vėl sukonfliktavo. Vyras ją koneveikė, ėmė keikti ir jos šeimą, jos tėvus, šūkavo. Galiausiai, konflikto metu delnu vieną kartą pastūmė ją į koridoriuje esančią sieną, į kurią atsitrenkė nugara. Namuose yra mažamečiai vaikai. Supranta, kad toks vyro elgesys yra nederamas. Paprašė vyro liautis, nes priešingu atveju iškvies pareigūnus. Visgi vyras nenurimo, o ji nuėjo į svetainę pasiimti savo mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų paskambinti policijai. Lenkėsi nuo lovos pasiimti telefoną, o sutuoktinis V. R. pirmesnis mėgino jį paimti. Jai dešine ranka paėmus telefoną, vyras viena ranka, negali nurodyti kuria, iš už nugaros suėmė jos kairę ranką už žasto ir ėmė ją sukti spausdamas jai prie nugaros. Kita ranka vyras atiminėjo iš jos telefoną. Ji mėgino išsilaisvinti iš vyro, tačiau jis yra daug už ją stipresnis, tad jai tai padaryti buvo sudėtinga. Nežinodama kokių veiksmų imtis, ji ėmė šaukti, tikėdamasi, kad ją išgirs kaimynai. Jai pradėjus šaukti, vyras ranka, tačiau negali nurodyti kuria, užčiaupė jai burną. Galiausiai kažkokiu būdu jai pavyko išsilaisvinti iš vyro gniaužtų ir pasišalinti iš kambario. Jai išėjus iš kambario, vyras nuėjo parūkyti į tualetą. Tuo metu ji grįžo į kambarį, kur buvo likęs jos mobiliojo ryšio telefonas ir kreipėsi į policiją. Savo veiksmais V. R. sukėlė jai fizinį skausmą. Prieš ją vyras smurtauja ne pirmą kartą, tačiau policiją dėl jo elgesio kviečia tik antrą kartą. Įvykio metu svetainėje buvo ir judviejų mažamečiai vaikai, kurie matė įvykį. Dėl įvykio medikų pagalbos jai neprireikė (b. l. 6–10).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. R. kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Iš pareiškėjos priimtas pareiškimas, liudytoja apklausa A. R., kurios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos atžvilgiu smurtavusio sutuoktinio V. R. (b. l. 6–9).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. informacijos apie įvykį ROIK 0120000188028 matyti, kad užfiksuota, jog buvo gautas telefoninis fizinio asmens pranešimas apie tai, kad namuose pranešėjos vyras neblaivus konfliktuoja, puola rankomis muštis. Namuose yra du mažamečiai vaikai, GMP atsisakė sergančių nėra. BPCID=9374173480 (b. l. 13).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) m., apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, pridedamos fotolentelės. Įvykio vieta tvarkinga, vaizdo kameromis nestebima (b. l. 14–15, 17–21).

Iš 2020 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KP NVRS vyresniojo tyrėjo pateikta informacija, kad alkotesteriu buvo tikrinamas nukentėjusiosios A. R., gim. (duomenys neskelbtini) blaivumas ir nustatyta, kad moteris yra blaivi (b. l. 40, 42).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio O. L. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad, atvykęs į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) m., pareigūnas nustatė, kad apie įvykį pranešė ir smurtą artimoje aplinkoje patyrė A. R., kuri paaiškino, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 22.15 val. kilo konfliktas su sutuoktiniu V. R., kuris į namus grįžo neblaivus, sutuoktinis koliojo necenzūriniais žodžiais, puolė muštis, ją stumdė, visa tai matė mažamečiai vaikai. Smurtu įtariamas asmuo V. R. teigė nieko nemušęs, elgėsi agresyviai, grasino jai. Asmuo pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 44–47).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3724 matyti, kad 22:59:25 patikrinus V. R. blaivumą nustatyta, kad asmuo neblaivus - 2,59 promilių girtumas (b. l. 50).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis V. R. 2020 m. balandžio 9 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto su sutuoktine A. R. metu, smurtavo prieš ją – tyčia rankos delnu vieną kartą pastūmė A. R., dėl ko ji nugara atsitrenkė į sieną, po to suėmęs A. R. kairės rankos žastą užsuko ranką spausdamas ją prie nugaros, o sutuoktinei pradėjus šaukti, jis ranka užspaudė jai burną, tuo savo šeimos narei – sutuoktinei A. R. sukėlė fizinį skausmą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi telefonu į policijos įstaigą, prašėsi pagalbos. Tai, kad konflikto metu prieš sutuoktinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pat kaltinamasis V. R., kuris nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, prieš tai tris dienas vartojo alkoholį, todėl įvykio aplinkybių gerai nepamena. Žino, kad susipyko su sutuoktine, nes pastaroji jam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Nukentėjusioji įvykio metu užfiksuota esanti blaivi, aplinka tvarkinga, pareigūnai užfiksavę smurtą jos atžvilgiu nustatė, kad nukentėjusioji susijaudinusi, jaučiama akivaizdi baimė, namuose yra du mažamečiai vaikai. Esant šiems duomenims teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog V. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.

V. R. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei A. R..

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nukentėjusioji A. R. ir nusikaltimą padaręs asmuo – V. R. yra sutuoktinai, yra įregistravę santuoką, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas vieną kartą (b. l. 81), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 102–104), dirbantis, SODROS duomenų bazėje registruotas kaip vykdantis individualią veiklą (b. l. 100), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas iki 2018 m. liepos 12 d. (b. l. 101), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 84), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 94). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-453/2020 konstatuota, kad V. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 99).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 106–108, 110).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimai nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. R. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 74–75), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirti įpareigojimai, panaikintini.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis V. R. 2020 m. balandžio 9 d. 22.35 val. laikinai sulaikytas (b. l. 56), paleistas 2020 m. balandžio 10 d 10 val. 40 min. (b. l. 63) – 1 diena. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, kaltinamojo V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laikas – 1 diena, įskaitytina į bausmę, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. R. skirti – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 9 d. 22 val. 35 min. iki 2020 m. balandžio 10 d. 10 val. 40 min. (1 diena), ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – Kauno nakvynės namų, (duomenys neskelbtini) m., bei įpareigojimus nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. R. bei nesilankyti (duomenys neskelbtini) m., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei įpareigojimus panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

V. R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė