Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atstovėms Editai Rastenienei ir Ingai Ponomarenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš pradžių gauta valstybine žeme tėvas naudojosi panaudos pagrindais, tačiau po kurio laiko ją buvo galima įsigyti nuosavybės teise, tačiau B. G. buvo aklas ir senas ir šios žemės nuosavybėn neįsigijo.

Minėta sodyba ilgą laiką buvo negyvenama. Pirtis, namas, kluonas, tvartas bei rūsys buvo sugriauti. Sodybos pamatai, sudaryti iš akmenų, buvo suversti į seną tvenkinį, likusius akmenis išsivežė aplinkinių kaimų gyventojai. B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su seserimi V. U. paveldėjo tėvo palikimą, taip pat ir teisę atkurti nuosavybę į (duomenys neskelbtini) esančius 4,5 ha ploto žemės sklypus, vienas iš kurių buvo 0,4579 ha ploto žemės sklypas, kuriame buvo F. K. sodyba. V. U. savo žemės sklypo dalį perleido pareiškėjai. Šiuo metu pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso minėtas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame anksčiau buvo sodyba.

Pagal turimus archyvinius dokumentus F. K. priklausantį ūkį sudarė gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, daržinė ir rūsys. Šiuo metu sklype nėra išlikusių pastatų, tačiau yra išlikę buvusių pastatų pamatų akmenys, kurie buvo suversti į krūvą.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovės pareiškimui neprieštaravo, nurodė, kad teismui nustačius pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja galėtų įgyvendinti statybos teisę.

Liudytoja pareiškėjos sesuo V. U. patvirtino, kad žemės sklype jos gimtajame (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančiame pareiškėjai, buvo sodyba, kurią sudarė namas, tvartas, kluonas, rūsys, svirnas, kiti statiniai. Tos sodybos savininkas buvo L. P., miręs (duomenys neskelbtini). L. P. paveldėtojų neturėjo. Po L. P. mirties jo sodyboje gyveno kolūkio pirmininkas, vėliau sodyboje apsigyveno į kolūkį dirbti atvykusi (duomenys neskelbtini) šeima. Kada tiksliai buvo sugriauta sodyba, neatsimena, galėjo būti apie 1986 metus, kuomet buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė.

Liudytojo J. S. ir F. A. paaiškinimai iš esmės sutampa su pareiškėjos ir liudytojos V. U. paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – iš Vilniaus regiono valstybės archyvo Utenos filialo gautomis 1971-1972 metų asmeninės sąskaitos Nr. 44 įrašų (lapų) apie šeimos galvos K. F. J. ūkinį kiemą kopijomis iš Lietuvos TSR Ignalinos rajono Gaidės apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde esančios 1971-1972 metų Kukutėnų kaimo ūkinės knygos, kuriose įrašytas šeimos galvos K. F. J., gimusio (duomenys neskelbtini), A. M. kolūkyje esantis ūkis (ūkio adresas (duomenys neskelbtini)), turėjęs statinius – gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę ir rūsį, pastatymo metai 1939, K. F. J. (traktorininkas) ir K. M. J. (agronomė) nurodyta darbo vieta – A. M. kolūkis; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir liudytojų V. U., F. A., J. S. ir parodymais, jog šiuo metu V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1986 metų buvo sodyba, turėjusi gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę, rūsį, kitus statinius, kurioje iki jos nugriovimo gyveno K. F. J. su šeima – nustatyta, kad pareiškėjai šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1986 metų buvo sodyba, turėjusi gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę, rūsį, kitus statinius, kurioje iki jos nugriovimo gyveno K. F. J. su šeima.

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba. Ši aplinkybė – sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį buvusi sodyba – vieta, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, kuris neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009).

Sodybos buvimo faktą pareiškėja įrodinėja turimais archyviniais dokumentais ir liudytojų parodymais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis nustato, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pateikti archyviniai dokumentai apie K. F. J. 1971-1972 metų laikotarpiu priklausiusios sodybos, turėjusios gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę ir rūsį, nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, teismas nenustatė pagrindo abejoti pateiktais dokumentais. Priešingai, liudytojai teisme patvirtino, jog minėtame žemės sklype buvo sodyba, turėjusi gyvenamąjį namą su priklausiniais ir nurodė jos išnykimo priežastis.

Byloje nustatyta, jog minėtame sklype buvusi sodyba nėra išlikusi. Minėtos sodybos išnykimo faktą patvirtina ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Rimšės seniūnijos 2024 m. liepos 12 d. raštas Nr. S-33, kuriame nurodyta, jog 1974 m. prasidėjus Ignalinos atominės elektrinės statybos darbams 1986 m. buvo naikinamos aplinkinės sodybos, tame tarpe buvo sunaikinta ir Rimšės seniūnijoje, Kukutėnų kaime žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi sodyba.

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų F. A., J. S. ir V. U. parodymai patvirtina, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, daržinė ir rūsys, kurioje gyveno K. F. J., gimęs (duomenys neskelbtini), su šeima.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu. Darytina išvada, kad ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, turėjusi gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį daržinę ir rūsį, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas sodybos atstatymo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0,4579 ha ploto žemės ūkio sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1986 metų buvo sodyba, turėjusi gyvenamąjį namą, tvartą, pirtį, daržinę, rūsį, kitus statinius.

Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.