Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas taip pat nurodė, kad prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba ne tik motyvuotas, tačiau ir pagrįstas įrodymais prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jeigu pareiškėjas skunde suformuluos ne tik reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau suformuluos ir reikalavimą (-us) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus / sprendimo (-ų) panaikinimo, t. y. pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, turi įvertinti, ar jo skundo reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu.

2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2017 m. gegužės 11 d. skundas ir 2017 m. gegužės 31 d. patikslinimas.

2017 m. liepos 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. prašymas ir papildomi dokumentai, tačiau pareiškėjas nepateikė patikslinto skundo.

2017 m. liepos 13 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundas (skundo trūkumų pašalinimas), kuriame nurodyta, kad prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, o kitų skundo reikalavimų prašo nenagrinėti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų teismui paduodamo skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas atsakovas, neišdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai suformuluotas skundo reikalavimas (nenukreiptas į konkretų atsakovą, nenurodyta priteistina neturtinės žalos suma), taip pat nepateiktas tinkamas skundo su priedais egzempliorių skaičius, todėl teismas negali tinkamai pasirengti nagrinėti bylą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis, kuria, pareiškėjui E. V. nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad, pareiškėjo teigimu, jis pašalino pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, kurie trukdė priimti skundą, o trūkumo, susijusio su papildomų skundo priedų kopijų pateikimu, neturėjo galimybės ištaisyti, nes teismui buvo pateikęs įrodymų originalus, o šių dokumentų kopijų neturėjo.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Negalima situacija, kai ABTĮ reikalavimų neatitinkantis skundas priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Akcentuotina, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumų negalima atsisakyti priimti skundą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Paduoto skundo, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų, trūkumų šalinimo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad šalinant paduoto skundo trūkumus paprastai turi būti pateikiamas naujas dokumentas (patikslintas skundas), kurio priėmimo klausimas ir būna sprendžiamas, t. y. sprendžiama, ar paduotas patikslintas skundas atitinka visus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės paprastai privalo būti išdėstytos viename procesiniame dokumente, nes pirmosios instancijos teismas, nutartimi priėmęs skundą, išsiunčia jį trečiajam suinteresuotam asmeniui ir atsakovui bei pareikalauja iš atsakovo per nurodytą terminą pateikti teismui atsiliepimą (ABTĮ 67 str. 1 d. 3 p.).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju net 3 kartus buvo nustatęs pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. birželio 15 d. ir 2017 m. liepos 5 d. nutarčių, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti. Nors pareiškėjas po kiekvienos iš nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarčių gavimo teikė pirmosios instancijos teismui tam tikrus procesinius dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepašalino visų pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pradiniame skunde prašė ne tik priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau ir įpareigoti Alytaus pataisos namus atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Pareiškėjas 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautame skunde patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydamas konkrečią iš Alytaus pataisos namų prašomą priteisti neturtinę žalą (20 000 Eur) ir konkrečią iš Departamento prašomą priteisti neturtinę žalą (10 000 Eur). Šiame skunde taip pat liko pradiniame skunde buvę reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau prie šio skundo pridėtame 2017 m. gegužės 31 d. patikslinime pareiškėjas prašė palikti nenagrinėtą skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus. Kadangi 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos administraciniame teisme iš pareiškėjo gautuose procesiniuose dokumentuose buvo dviprasmiška (prieštaringa) informacija dėl pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo ribų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, pagrįstai 2017 m. birželio 15 d. nutartyje pažymėjo, kad nėra pakankamai aišku, ko konkrečiai pareiškėjas kreipėsi į teismą, t. y. ar tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ar ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir dėl to nurodė pareiškėjui pateikti vieną procesinį dokumentą, atitinkantį skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kuriame būtų aiškiai išdėstyti pareiškėjo keliami(-as) reikalavimai(-as).

Skundo priėmimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, skundo, kuris atitiktų skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi dar kartą sudarė pareiškėjui galimybę pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį patikslintą skundą, kurio priėmimo klausimas būtų sprendžiamas, tačiau pareiškėjas to nepadarė. 2017 m. liepos 10 d. skunde (skundo trūkumų pašalinimas) pareiškėjas nurodė, kad prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą, o kitų skundo reikalavimų prašo nenagrinėti, ir paaiškino, kodėl negali pateikti reikiamo kiekio skundo priedų kopijų, tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, patikslinto skundo, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus ir galėtų būti priimtas, nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodymas pareiškėjui pateikti vieną procesinį dokumentą (skundą), kurio turinys ir forma atitiktų visus skundui keliamus reikalavimus, yra pateisinamas ir pagrįstas, nes pareiškėjas, bandydamas šalinti nustatytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs net keletą įvairaus pobūdžio ir prieštaringo turinio procesinių dokumentų. Atmestinas deklaratyvus atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas viską aiškiai išdėstė ir skundas turėjo (turėtų) būti laikomas atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, nes toks skundas, kurio turinys ir forma atitiktų visus skundui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, dėl kurių skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, nepasisako dėl skundo trūkumų, susijusių su reikalavimu pateikti reikiamą kiekį dokumentų kopijų, ir dėl pareiškėjo nurodomų šio trūkumo nepašalinimo priežasčių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepagrindžia Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo bei nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti teisme. Taip pat nepripažintinas pagrįstu pareiškėjo abstraktus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepateisinamai vangiai atlieka savo pareigas ir pernelyg apsunkina galimybes siekti teisingumo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi pagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.