Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Administracinė byla Nr. A-556-625-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
A-556-625-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. A556- 2237/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - ir Inspekcija) 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. N101-1 ir įpareigoti Inspekciją pripažinti 53 054,36 Lt išieškomą mokestinę nepriemoką beviltiška bei neteikti jai išieškojimo pirmenybės.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas.

III.

Pareiškėjas 2010 m. birželio 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti išieškojimo pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 08-19-1838 vykdymą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas yra priėmęs 2008 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 08-19-1838 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo turto. 2008 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 08-19-1838 vykdymas buvo sustabdytas, tačiau buvo atnaujintas 2008 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 08-22-4207. 2008 m. balandžio mėnesį šis sprendimas pateiktas vykdymui antstoliui, kuris vykdydamas sprendimą areštavo pareiškėjo turtą. 2010 m. antstolis atnaujino vykdymą.

2. Inspekcija yra pradėjusi skolos išieškojimą per antstolį ir savarankiškai netaiko Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatų, leidžiančių nevykdyti išieškojimo ar jį stabdyti (MAĮ 110 str. 3 d.). Pareiškėjo nuomone, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymą. Šioje byloje pareikštas reikalavimas iš esmės liečia išieškojimo nevykdymą dėl sunkios pareiškėjo socialinės ekonominės padėties. Pareiškėjo pareikšto teismui reikalavimo - įpareigoti atsakovą pripažinti išieškomą skolą beviltiška, bus neįmanoma realizuoti net palankaus teismo sprendimo atveju, jei nebus sustabdytas skolos išieškojimas. Tokia padėtis susidarys dėl to, kad kol bus nagrinėjamas ginčas, skola, kurios neišieškoti pareiškėjas prašo, gali būti jau išieškota, kas lems sąlygų, dėl kurių teikiamas prašymas ir skundas, išnykimą ir teismo įpareigojimo beprasmiškumą (viso ar jo dalies).

3. Pareiškėjo turtinė padėtis tik blogės, jei bus vykdomas išieškojimas, ir jos atstatyti, net esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, bus neįmanoma, nes išieškota suma nebus grąžinama. Tokiu būdu vykdant išieškojimą ginčo metu yra neatsižvelgiama į pareiškėjo socialinę-ekonominę padėtį, esančią teismui pateikto reikalavimo pagrindu, ir šalinama galimybė pripažinti išieškomą nepriemoką laikinai neišieškotina - kas lemia galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą ir visišką negalimumą išieškotoje dalyje.

4. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, išnyks pats ginčo dalykas. Tokiu būdu (esant pareiškėjui palankiam sprendimui) nebus pasiektos teismo sprendimu siekiamos sukurti pasekmės, t. y. teismo sprendimas nebus įvykdytas arba įvykdytas ne pilna apimtimi (priklausomai nuo teismo proceso metu išieškotos skolos dydžio). Net esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, nebus jokių teisinių prielaidų atkurti buvusią šalių padėtį, nes įstatymas numato tik nepagrįstai išieškotų ar permokėtų sumų grąžinimą. Be to, visos išieškotos sumos bus pervestos Vokietijos kompetentingai institucijai. Net darant prielaidą, kad tokios sąlygos egzistuotų, įvertinant tai, kad šiuo metu išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį turtą, pareiškėjo turtinė padėtis natūra nebegalės būti atstatyta iki bylos iškėlimo buvusia apimtimi. Be to, taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė bus proporcinga siekiamam tikslui, mokesčių administratoriaus reikalavimai yra užtikrinti viso pareiškėjui priklausančio turto areštu. Tuo tarpu jos netaikant paskutinė šeimos gyvenamoji patalpa bus parduota iš varžytinių, 4 nepilnamečiai vaikai ir invalidas nebeturės kur gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. N101-1 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją pripažinti 53 054,36 Lt išieškomą mokestinę nepriemoką beviltiška bei neteikti jai išieškojimo pirmenybės ir prašo sustabdyti išieškojimo pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 08-19-1838 vykdymą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, galima daryti išvadą, kad nėra pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo atskirajame nurodytos aplinkybės nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Šioje byloje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. N101-1, pareiškėjas turės galimybę teisės aktų numatyta tvarka susigrąžinti išieškotas sumas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų galimas išieškojimo neigiamas pasekmes, susijusias su mokestinės nepriemokos iš jo turto išieškojimu pagal Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. kad prasidėjusi išieškojimo iš pareiškėjo kito, nei piniginės lėšos, turto procedūra, kurią tęsiant jam priklausantis turtas gali būti parduotas. Kaip matyti iš bylos, antstolio S. R. 2010 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. 0102/08/01100 yra pradėta išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų sumų procedūra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis proceso dalyviams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius