- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 1-148-829/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. B. 2013 m. spalio 09 d., apie 14 val. 50 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, dėl asmeninių nesutarimų, tyčia ranka sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį ir kairę ranką nepilnamečiui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame antakyje, kairės rankos 2 piršto sumušimą, tuo nukentėjusiajam D. J. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. B., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktas tarp jo ir buvusios sugyventinės Ž. J. nepilnamečio sūnaus D. J. kilo dėl to, kad 2013-10-09, apie pietus jis pamatė D. J. prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), su blogos reputacijos draugais, kurių pavardžių nežino. Priėjęs prie D. J. pasakė, kad jam atsibodo dėl jo draugysčių su minėtais vaikinais raudonuoti policijoje ir liepė jam eiti namo. Po kurio laiko jis vėl pamatė D. J. su tais pačiais draugai einančius į rūsį. Todėl jis, 2013-10-09, apie 15 val., nuėjo į namo rūsį minėtų jaunuolių išvyti. Įėjęs į rūsį, D. J. rado rūsyje. Jo draugams - kokiems keturiems vaikinams, pasakė kuo greičiau „dingti“ iš rūsio. Po to pradėjo barti D. J.. Baramas D. J. pradėjo maivytis. Tada dar prisiminė pastarojo jam rašytas žinutes su grasinimais ir necenzūriniais žodžiais, dėl ko nesusivaldė ir rankos delnu tyčia, tačiau nestipriai sudavė kelis smūgius D. J. į galvos, veido sritį. Kiek smūgių sudavė tiksliai nežino, jų neskaičiavo. Vieną smūgį ranka D. J. sudavė į kažkurį šoną. Suduodamas smūgius D. J. buvo blaivus. Po suduotų smūgių iš rūsio išėjo, D. J. paliko rūsyje. Grįžo į namus, tai yra į to paties namo laiptinę, kur gyvena Ž. J. su vaikais, o jis pats kaimynystėje ? nuomojasi butą Nr. 16. Mano, kad dėl jo suduotų smūgių D. J. turėjo skaudėti, suprato, kad taip elgtis nereikėjo (b. l. 39-40)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, specialisto išvada, nukentėjusio parodymai ir kiti byloje surinkti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs D. J. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2013-10-09, apie 15 val., jis nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį. Jame krovė bulves ir buvo nugara atsukęs į durų pusę. Po to pajuto smūgį į dešinio šono sėdmenis. Kas ir kuo smūgiavo nematė. Atsisukęs priešais save pamatė buvusį motinos Ž. J. sugyventinį V. B.. V. B. buvo supykęs, paklausė jo „ko rašinėji“. Po to V. B. nieko nesakydamas rankos delnu sudavė tris smūgius į pakaušį, kurie jam sukėlė skausmą. Po šių smūgių V. B. ranka sudavė dar tris smūgius į veido sritį bei bandė užsukti koją. Po šių veiksmų V. B. iš rūsio išėjo. Jis tada paskambino savo motinai, buvusiai namuose, ir papasakojo apie sumušimą. Po V. B. suduotų smūgių liko tik viena žymė ? kraujosruva kairiajame antakyje, kitų žymių ant kūno neliko (b. l. 24).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. padaryta poodinė kraujosruvą kairiame antakyje. Kairės rankos 2 piršto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padarytu galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 1-3 paros iki tyrimo. D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 5).
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pažyma ir pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad žala yra visiškai atlyginta (b. l. 21, 22)
Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi D. J. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Teismas kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltininkas iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veiką ir nuoširdžiai gailisi ir tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustato.
Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam V. B. už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. skirti 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokiu siūloma bausmės rūšimi (b. l. 61).
Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas 1 nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties – pykčio protrūkio, nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę ? Šakių r. sav. adm. Šakių seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, o buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriau charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu nedirba; į jo socialinį statusą, – kaltinamasis dirba, teismo neteistas, baustas administracine tvarka; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra viešieji darbai, yra tinkamai parinkta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Kaltinamajam 2013-10-14 Marijampolės apskrities VPK Šakių PK KPS nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 33).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti 150 valandų viešųjų darbų, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius neatlyginamai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 valandų viešųjų darbų, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlyginamai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.