Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui M. Ž.,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno teritorinės muitinės įgaliotam atstovui Mindaugui Šveiteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl 2010-11-04 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-04 Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 985/2010 M. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 1 d., padarymą.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-10-22 apie 11 val. 43 min. Šiaulių rajone, magistralinio kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 71 kilometre vairavo N1 kategorijos automobilį Fiat Ducato, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčio, ir tuo pažeidė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d., LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447 patvirtinto ,,Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 2 p. reikalavimus.

Institucija ir institucijos įgaliotas atstovas teismo prašė pareiškėjo skundo nepatenkinti ir nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeisti ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai nustatė, jog 2010-10-22 apie 11 val. 43 min. Šiaulių rajone, magistralinio kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 71 kilometre pareiškėjas vairavo N1 kategorijos automobilį Fiat Ducato, kuris priklausė fiziniam asmeniui, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčio, nes nepateikė vinjetės, kuri turėjo būti priklijuota ant priekinio automobilio stiklo. Institucijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavo, jog pareiškėjas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d., LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447 patvirtinto ,,Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 2 p. reikalavimus (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos 985/2010 duomenys). Internetinės svetainės duomenys (b.l. 34-37) duomenys patvirtina, jog žiūrint pagal pareiškėjo judėjimo maršrutą (b.l. 33, 38), vinjetės parduodamos Jurbarko, Kelmės, Šakių ir Šiaulių degalinėse. Šie duomenys įtvirtinti administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime skirti administracinę nuobaudą, pareiškėjo Institucijoje rašytame paaiškinime, foto nuotraukose, pažymose ir jie pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis, konstatuojama administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 1 d., sudėtis pareiškėjo veiksmuose (ABTĮ 57 str., ATPK 256 str.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, Institucijos atsiliepimo į skundą argumentus, pareiškėjo ir įgalioto atstovo, Institucijos įgalioto atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, apie tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nusipirkti vinjetės iki administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, pabrėžia, jog žinodamas apie mokestį (galioja visuotinai žinoma paskelbtų teisės aktų žinojimo prezumpcija, taip pat ir pats pareiškėjas pripažino aplinkybę, jog mokestį, važiuojant A12 keliu, privalėjo sumokėti), pareiškėjas turėjo pareigą ir realiai galėjo vinjetę nupirkti anksčiau – prieš įvažiuodamas į magistralinį kelią A12. Tokia pareiga jam kyla iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatų, taip pat tokią pareigą pareiškėjui nustato ir 2007-03-23 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-97 patvirtintas Aprašas (teismas vadovaujasi Susisiekimo ministro įsakymo redakcija, galiojusia teisės pažeidimo padarymo metu). Aprašo 6 p. nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo ką tik įvažiavęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat jis važiavo ne iš įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos – transporto priemonė priklauso privačiam asmeniui) bei ne iš krovos vietos. Pareiškėjas ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino aplinkybes, jog pareiškėjas norėjo asmeniniais reikalais iš Šakių nuvažiuoti į Skaudvilę ir tik tada sugalvojo iš Skaudvilės nuvykti į Šiaulius magistraliniu keliu A12 asmeniniais reikalais. Jokių duomenų patvirtinančių iš anksto suplanuotą maršrutą, nustatyta tvarka išrašytą kelionės lapą, krovinio gabenimo važtaraštį, pervežimo sutartį, krovinio pobūdį, pakrovimo vietą ir t.t. teismui pateikta nebuvo ir nėra pagrindo išvadai, jog minėti dokumentai gali egzistuoti. Iš to seka pagrįsta išvada, jog pareiškėjo veiksmai nepatenka į Aprašo 6 p. numatytą situaciją, todėl prieš įvažiuodamas į apmokestintą magistralinį kelią A12, jis privalėjo įsigyti ir priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Pareiškėjas taip pat turėjo realią galimybę vinjetę įsigyti Šakių mieste, blogiausiu atveju Kelmės mieste arba nevažiuoti A12 keliu N1 kategorijos transporto priemone. Aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina pareiškėjo kaltus (prieštaraujančius teisės aktams) veiksmus (ABTĮ 57 str.). Visi likusieji pažeidimo sudėties elementai yra akivaizdūs, be to, jų neginčija nei pareikėjas, nei jo įgaliotas atstovas.

Pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgaliotų pareigūnų, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada ir savo iniciatyva nesunkina pareiškėjo teisinės padėties (pareiškėjas ne tik nesigaili dėl padaryto pažeidimo, bet netgi nemotyvuotai neigia kaltę). Administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta, iš esmės tinkamai taikant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, taip pat į pareiškėjo asmenybę, jo ir jo šeimos turtinę padėtį (paskirta minimali bauda). Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir administracinės nuobaudos dydį parinkęs pareigūnas visiškai išsamiai įvertino šias nuostatas. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo padaryta priešinga teisei veika teisingai kvalifikuota ir taip pat darytina išvada, jog pareiškėjui pagrįstai paskirtas ATPK 148 str. 1 d. sankcijoje numatytas baudos minimumas (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat kelia ATPK 30-1 str. taikymo klausimą. Teismas laiko, kad ATPK 30-1 str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir, kurių buvimas ATPK 30-1 str. taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui ne visišką atitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo pareiškėjui visiškai neskirti administracinės nuobaudos, arba parinkti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ATPK 148 str. 1 d. sankcijoje. Darydamas šią išvadą teismas taip pat vertina ir tai, kad administracinė nuobauda buvo paskirta už grubų pažeidimą, nes pareiškėjas, žinodamas, jog turi sumokėti mokestį, sąmoningai bandė jo išvengti (tikėdamasis, jog nebus sustabdytas tikrinančios Institucijos pareigūnų). Pareiškėjas savo kaltės iš esmės nepripažįsta, savo veiksmų nevertina kritiškai, be to, jam Institucijoje buvo paskirta tik minimali bauda. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, daugybėje nutarčių nedviprasmiškai išaiškino, kad ATPK 30-1 str. situacijose, iš esmės analogiškose kaip ir pareiškėjo, negali būti taikomas aplamai (ABTĮ 13 str., 20 str.). Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė yra darbingi, šeimoje auga tik 1 nepilnametis vaikas, pareiškėjo turtinė, šeimyninė padėtis jau buvo įvertinta skiriant minimalią nuobaudą. Be to, teismui jokie duomenys apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nebuvo pateikti. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2010-11-04 Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 985/2010, kuriuo M. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 1 d., padarymą, palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. Ž. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.