Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. (toliau – M. Č.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 35 (trisdešimt penkių) parų areštu (rašymo apsirikimas ištaisytas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi).

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės buvo subendrintos iš dalies, skiriant M. Č. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, M. Č. paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. Č. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, iš nerakinto automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „S. T.“, stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Č. M.“, pagrobė svetimą turtą – M. B. mobiliojo ryšio telefoną LG4, 648 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. B. 648 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 7 d., apie 9.00 val. iš nerakintų kirpyklos pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – V. T. rankinę, 5 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas Samsung Core, 100 eurų vertės, LR pasas, išduotas V. T. vardu, piniginė su grynaisiais pinigais – 30 eurų, ir dviem „Swedbank“ kortelėmis, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. T. bendrą 135 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirta per griežta bausmė, nes atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, neįvertinus, kad teistas jis buvo dar būdamas nepilnametis, civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. Č. gynėja advokatė R. Atkočaitienė pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Analizuojant nuteistojo M. Č. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad jis nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme bei jos dydžiu, nurodydamas, kad bausmė yra aiškiai per griežta, prašydamas ją sušvelninti. Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nevertindama M. Č. veiksmų kvalifikacijos ir jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Č. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

6.1. Šių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. Č., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei kiekį. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog M. Č. nagrinėjamu atveju padarė du nesunkius nusikaltimus, kas neabejotinai neatitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau, įvertinus Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį kompleksiškai, tai pripažintina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu skundžiamo nuosprendžio esmės ir neturinčiu jokios reikšmės M. Č. paskirtos bausmės individualizavimo klausimo sprendimui, kadangi iš nuosprendžio turinio aišku, kad nagrinėjamu atveju M. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 1 dalis), o antroji (BK 178 straipsnio 4 dalis) - baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms. Spręsdamas M. Č. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo kaltės formą (nusikalstamos veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia) bei stadiją (baigtos nusikalstamos veikos). Atsižvelgė ir į M. Č. asmenybę – jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo metu niekur nedirbo (b. t. 2, b. l. 5), praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas buvo teistas net 10 kartų, teistumas neišnykęs (b. t. 2, b. l. 11-24), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 7-10), nevedęs, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos centre nesigydė, priklausomybės ligų registre neregistruotas (b. t. 2, b. l. 121). Atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, jog nusikalstamas veikas M. Č. įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.2. Šiuo aspektu vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vis tik pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554).

6.3. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki skundžiamu nuosprendžiu M. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis buvo teistas septynis kartus, tačiau už veikas, kurias padarė dar būdamas nepilnametis, todėl sutinkamai BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta recidyvisto sąvoka, teistumai už nusikaltimus padarytus esant nepilnamečiu, nesudaro pagrindo asmenį pripažinti recidyvistu. Tuo tarpu 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo ir 2016 m. gegužės 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais M. Č. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė jau po analizuojamoje baudžiamojoje byloje M. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teistumai pagal išvardintus 2016 m. nuosprendžius negali būti vertinami kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė veikoms, padarytoms anksčiau. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo apeliaciniame skunde, laikyti jog M. Č. veikų, už kurias nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu buvo recidyvistas ir tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pagrindo nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, pakeičiant skundžiamą Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį BPK 328 straipsnio 1 punkto, 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Tačiau, net ir tokiu atveju išvadai, kad M. Č. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ar neproporcingos jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimus M. Č. pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, už jų padarymą jam skiriamos bausmės jokios įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog M. Č. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Tuo tarpu tai, jog byloje nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, pagrindo švelninti bausmę nesudaro, kadangi duomenų, jog civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti todėl, kad M. Č. savo noru atlygino padarytą žalą nėra. Visumos šių aplinkybių pagrindu, abejonių pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtomis griežčiausiomis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytomis bausmėmis: už BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, arešto bausme, aukštesniajam teismui nekyla. Šios bausmės analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jas apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, netgi ir pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisinio pagrindo nėra, juolab, kad už nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirtoji 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo, netgi prieš pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra ženkliai mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, vidurkis. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad, išnagrinėjęs M. Č. baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismas M. Č. atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, jų pagrindu sumažindamas nuteistajam paskirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, sumažintą bausmę paskirdamas 6 mėnesius laisvės atėmimo.Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Esant šioms aplinkybėms, dar labiau švelninti M. Č. paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, kad bendrinant tiek skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtas bausmes, tiek skirtingais nuosprendžiais (skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu) jam paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko ir palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino tik iš dalies jas sudėdamas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, nėra pagrindo.

8.1. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei galutinę subendrintą bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

9. Vis dėlto, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas netiksliai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apylinkės teismas analizuojamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog „Vadovaujantis BK 63 straipsniu M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį subendrinti iš dalies ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks bausmių bendrinimas, t. y. vartojama formuluotė, nėra aiški ir prasilenkia su reikalavimu konkrečiai, tiksliai nurodyti teisės aktą, kuriuo yra vadovaujamasi, skiriant bausmę.

9.1. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnis numato šiuos bausmių bendrinimo būdus: dalinį arba visišką bausmių sudėjimą ir bausmių apėmimą. Nors skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės yra subendrintos tinkamai (iš aptariamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vartojamų sąvokų, galima suprasti, jog bausmės subendrinamos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę), tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo tiksliai nurodyti ne tik baudžiamojo įstatymo straipsnį, kuriuo vadovaujasi, tačiau ir jo dalį, punktą ar papunktį – nagrinėjamu atveju BK 63 straipsnio 4 dalį. Be to, kadangi bendrinamos skirtingų rūšių bausmės (areštas ir laisvės atėmimas), prieš taikant dalinį bausmių sudėjimą, turėjo būti vadovaujamasi BK 65 straipsnyje numatytomis taisyklėmis ir švelnesnė arešto bausmė pakeista griežtesne laisvės atėmimo bausme, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis yra patikslinama, nurodant jog „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (arešto bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “a“ papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme) subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas

nutaria:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį: iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti M. Č. pripažinimą recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, jog nusikalstamas veikas M. Č. įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo patikslinti ir išdėstyti taip: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (arešto bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto “a“ papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme) subendrinti iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.