Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-25 · Administracinė byla Nr. A-444-134-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
A-444-134-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Pareiškėjas
L., L. S.
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-444-134/2010Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) skundus atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

L. S. įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjas, apeliantas) su skundais ir jų patikslinimais, kurie teismo nutartimi sujungti į vieną bylą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Šiaulių apskrities VMI) 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.MT1-79/MT-208 ir pripažinti 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius anuliavimą neteisėtu; 2) Šiaulių apskrities VMI 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr.6306-14-8355 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti 295128,28 Lt; 3) Šiaulių apskrities VMI 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr.(10.6-35)S-11865.

Skunduose nurodė, jog 2007 m. gruodžio 21 d. elektroniniu būdu pateikė atsakovui patikslintas PVM deklaracijas už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius, jos buvo įvestos į mokesčių administratoriaus duomenų bazę. Pažeisdamas Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčio mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 punkto reikalavimus, atsakovas pradėjo mokestinį tyrimą, apie kurio rezultatus pranešta skundžiamu 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimu, iš kurio matyti, jog anuliuoti įvestų patikslintų PVM deklaracijų duomenys, nors tokiam veiksmui atlikti nepriimtas joks sprendimas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje Nr.A502-751/2008 mano, jog atsakovas pažeidė įmonės teises ne tik pasirinkęs netinkamą procedūrą, bet ir informavimo formą (byla Nr.I-328-355/2008 b. l. 2 – 3, 30 – 32). Pažymi, jog tokio tyrimo pasekoje atsakovas priėmė 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr.6306-14-8355 išieškoti 295128,28 Lt ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš bendrovės banko sąskaitų. Mano, jog toks sprendimas naikintinas, nes: pirma, iš ne teisės teisė kilti negali, t. y. prielaidos priimti šį sprendimą atsirado iš neteisėto 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimo; antra, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto reikalavimus, t. y. sprendimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, nenurodyta teisės norma, įtvirtinanti teisės išieškoti mokestinę nepriemoką pagrindą (byla Nr.I-364-355/2008 b. l. 2 – 4). Ginčydamas atsakovo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą nurodo, jog jis priimtas pažeidus Viešojo administravimo įstatyme numatytus sprendimo priėmimo terminus, t. y. priimtas praėjus daugiau nei pusmečiui nuo deklaracijų pateikimo, be to, atsakovas deklaracijas yra priėmęs ir jose deklaruoto PVM sąskaita yra įskaitęs 2007 m. lapkričio PVM mokėtiną sumą, o Viešojo administravimo įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nenumato mokesčio administratoriui teisės atnaujinti užbaigtą administravimo procedūrą pakeičiant sprendimą iš esmės be asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, prašymo ir sutikimo. Pažymi, jog deklaracijos buvo anuliuotos neteisėtai, be to, skundžiamas sprendimas nepatvirtintas įstaigos spaudu (byla Nr.I-413-84/2008 b. l. 2 – 3).

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities VMI atsiliepimuose į skundus su jais nesutiko. Nurodė, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 91l straipsnio 2 dalis nustato, jog jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kaip paaiškėjo minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą klaidų PVM deklaracijoje taisymui, todėl 2007 m. gruodžio 21 d. jis jau neturėjo teisės tikslinti PVM atskaitos 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesių PVM deklaracijose. Nurodo, jog MAĮ 135 straipsnis suteikia teisę mokesčių administratoriaus pareigūnams be atskiro pavedimo, atliekant savo tiesiogines darbo funkcijas, atlikti mokestinį tyrimą. Pripažįsta, kad inspekcija, gavusi patikslintas PVM deklaracijas, jas priėmė ir iš karto neįvertino, kad jos pateiktos pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tai paaiškėjo tik vėliau atlikto mokestinio tyrimo metu. Tai, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie nepriimtas patikslintas deklaracijas gali būti įvertinta sprendžiant atleidimo nuo delspinigių, apskaičiuotų anuliavus deklaracijas ir pagal jas atliktus įskaitymus iš grąžintino PVM, tačiau negali būti pagrindas priimti pateiktas patikslintas PVM deklaracijas. Atkreipia dėmesį tai, jog pareiškėjas pats pripažįsta, kad dėl jo darbuotojo klaidos buvo neteisingai deklaruota atskaitytina PVM suma, kas tik patvirtina faktą, kad deklaracijos buvo tikslintos ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet dėl klaidos (byla Nr.I-328-355/2008 b. l.35 – 37, 53 – 53a). Dėl 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo nurodo, jog dėl jo teisėtumo galima bus spręsti tik iš esmės išsprendus ginčą dėl patikslintų deklaracijų įvedimo, be to, MAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, jog mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Sprendimas Nr.6306-14-8355 priimtas pagal VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.VA-81 patvirtintą formą, jame pažymėta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis vykdomas išieškojimas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, yra nuoroda į MAĮ 102 straipsnį ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuose įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką (byla Nr.I-364-355/2008 b. l. 49 – 50).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) skundus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.MT1-79/MT-208, 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr.6306-14-8355 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“ ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr.(10.6-35)S-11865, pripažino 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius anuliavimą neteisėtu bei įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius, vadovaujantis VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr.VA-135 patvirtintų „Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčio mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių“ 12 punkto nustatyta tvarka. Reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti 295128,28 Lt atmestas.

Teismas nustatė, jog 2007 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas pateikė atsakovui patikslintas PVM deklaracijas už patikrintą laikotarpį: 2004 metų balandžio, gegužės, spalio mėnesius ir 2006 metų kovo bei rugpjūčio mėnesius. Atsakovas pateiktas deklaracijas priėmė 2007 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja 2008 m. kovo 19 d. Užduotimi atlikti mokestinį tyrimą Nr.MT1-79/MT-208 paskyrė atlikti mokesčių mokėtojo L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) mokestinį tyrimą, kurio tikslas – nustatyti mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus dėl už 2004 m. balandžio, gegužės, spalio mėnesių ir 2006 m. kovo, rugpjūčio mėnesių PVM deklaracijų tikslinimo pagrįstumo. Mokestinis tyrimas baigtas surašius Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr.MT1-79.MT-208, kurios išvadoje nustatyta, jog pareiškėjo pateiktose patikslintose PVM deklaracijose nurodytos daug didesnės sumokėto importo PVM sumos, nei buvo pirminėse PVM deklaracijose, nes 2004 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesiais bei 2006 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais įmonė nepasinaudojo teise į PVM atskaitą, neįtraukdama į atskaitą importo PVM sumų, kurios įmonės prašymu mokesčių administratoriaus buvo įskaitytos iš PVM skirtumo (permokos), t. y. įmonė pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2004 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius, kuriose padidino deklaruotas sumokėto importo PVM sumas įskaitytomis iš PVM skirtumo (permokos) sumomis. Konstatuota, jog, vadovaujantis PVMĮ 91¹ straipsnio 2 dalimi, jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaiškėjo minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma, todėl patikslintos 2004 m. balandžio, spalio mėnesių deklaracijos, kuriose patikslinta šių laikotarpių PVM atskaita, nebegali būti teikiamos. Mokestinio tyrimo metu nustatyta įmonės klaidų už 371423 Lt. Įmonės savininkė L. S. informuota įteikiant 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.MT1-79/MT-208. Atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. anuliavo pareiškėjo pateiktas deklaracijas, apie tai pareiškėją informavo Elektorinio deklaravimo sistemoje (EDS) išsiųsdama pranešimus. Šiaulių apskrities VMI viršininkas 2008 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr.6306-14-8355 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 295128,28 Lt. Šiaulių apskrities VMI 2008 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr.(10.6-35)S-11865 „Dėl patikslintų deklaracijų“, kuriuo informavo, kad pareiškėjo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius negali būti įvestos į VMI duomenų bazę, nes PVMĮ 91¹ straipsnio 2 dalies nuostatos to neleidžia daryti.

Teismas pažymėjo, jog laikydamasis nuostatos, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas šį ginčą vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A502 -751/2008, kurioje konstatuota, jog „Taisyklių 12 punkto (2005 m. sausio 27 d. redakcija) pirmojoje įtraukoje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka ir kad mokesčių mokėtojo patikslinta deklaracija priimama Taisyklių nustatyta tvarka bei kartu su pirmine deklaracija saugoma mokesčių mokėtojo byloje.

MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, o šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad PVMĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, tikslinant PVM deklaraciją, turi būti laikomasi PVMĮ 91(1) straipsnio dėl klaidų PVM deklaracijoje taisymo nuostatų. Pagal minėtą straipsnį klaidos, padarytos PVM deklaracijoje, taisomos, kai jos paaiškėja, o klaidų taisymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius (1 dalis), tais atvejais, jei dėl klaidos neatskaitytoji pirkimo ir (arba) importo PVM suma turėjo būti atskaityta daugiau kaip prieš 3 metus, skaičiuojant nuo to laiko, kai paaiškėjo minėtos aplinkybės, ši klaida negali būti taisoma (2 dalis).

Pagal MAĮ 80 straipsnio 2 dalį mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Įgyvendindamas šią MAĮ nuostatą, VMI viršininkas 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtinto Taisykles.

Taisyklių 12 punkto antrojoje įtraukoje įtvirtinta, jog kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio pirminę ir/ar patikslintą deklaraciją, apskrities VMI ar VMI padalinys deklaraciją pateikia apskrities VMI patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę“.

Remdamasis paminėta norma, teismas pabrėžė, jog atsakovas ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., įvertinęs pareiškėjo pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje pateiktus duomenis ir tikslinimo priežastį, turėjo priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo būtinumo, o ne sprendimą dėl mokestinio tyrimo atlikimo. Nustatęs, jog nėra pagrindo suvesti pateiktos patikslintos PVM deklaracijos duomenis į kompiuterinę VMI bazę, per Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje numatytą terminą atsakovas privalėjo informuoti mokesčių mokėtoją, dėl kokių priežasčių pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys negali būti įvesti. Iš bylos dokumentų matyti, jog toks terminas akivaizdžiai praleistas, be to, pasirinktas netinkamas būdas realizuoti Taisyklių 12 punkte jam suteiktus įgaliojimus, taip pat – ir netinkama pareiškėjo informavimo forma. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvados, jog atsakovas, spręsdamas pareiškėjo pateiktų patikslintų PVM deklaracijų priėmimo klausimą, nesivadovavo Taisyklių 12 punkte nustatyta procedūra, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimai naikintini, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas taip pat naikintinas, nes jis priimtas neteisėtos procedūros pagrindu, o reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti 295128,28 Lt atmestinas, kadangi teismas įpareigoja atsakovą priimti naują sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius, tuo pačiu spręsti klausimą dėl mokesčio permokos grąžinimo (b. l. 87 – 93).

III.

Nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalimi, L. S. įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas priimti sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas įmonės reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti išieškotus 295128,28 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeista.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) pripažinus mokestinio tyrimo rezultatus, išieškojimą veiksmą neteisėtais, jų pasekmės turi būti anuliuojamos, kitaip susidariusi situacija nesiderina su ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai; 2) negrąžinant neteisėtai išieškotų piniginių lėšų pati mokestinė prievolė, mokesčių administratoriui ne ginčo tvarka išieškojus šią sumą (MAĮ 93 str. 1 d. 2 p.), yra pasibaigusi, lieka neaišku, koks įskaitymo persvarstymas galimas šiuo atveju. Pažymi, jog ginčijant išieškojimo veiksmą dėl pasibaigusios mokestinės prievolės šis klausimas teisme liko neįvertintas; 3) svarbu tai, jog atsakovas atliko du veiksmus, kurių nenumato teisės aktai, ir jie niekaip neįforminti, t. y. anuliavo deklaracijas, nors toks veiksmas galimas vienu atveju, kai mokesčių mokėtojas prievolės teikti deklaraciją neturėjo, bei anuliavo įskaitymą, nors VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.VA-193 patvirtintų taisyklių 20 punkte nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu arba pagal mokesčių mokėtojo pateiktą patikslintą deklaraciją nustačius, kad mokestinės permokos arba skirtumo suma yra mažesnė už padengtą mokestinę nepriemoką, atlikti įskaitymai neanuliuojami, tačiau nuo susidariusios nepadengtos mokestinės nepriemokos dalies nuo jos susidarymo datos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti skaičiuojami delspinigiai. Įsakyme taip pat pažymėta, jog atliktus įskaitymus galima koreguoti tik tuo atveju, kai neatsižvelgta į įskaitymo eiliškumą. Mano, jog teismo nurodymas atsakovui iš naujo įvertinti deklaracijas nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijęs prašoma grąžinti nepagrįstai išieškota mokestine nepriemoka, atlikto permokos įskaitymo klausimo persvarstyti iš naujo neįmanoma; 4) atsakovui negali būti sudaromos prielaidos peržiūrėti baigtą mokesčių administravimo procedūrą būtent tokiu būdu, kokiu įpareigojo teismas, t. y. atsakovas praleistus terminus turi „prasitęsti“ ir priimti priešingą pirminiams sprendimą; 5) teisė į PVM atskaitą absoliuti, todėl mokesčių administratoriui teigiant, jog PVMĮ nenustato termino, per kurį turi būti realizuojama ši teisė, visgi įtvirtina procesinę normą dėl klaidų taisymo. Mano, jog tokia deklaracijų taisymo praktika (kai nuolat paneigiant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, neatsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojas jau yra patikrintas ginčo laikotarpiu, o patikrinimo metu 3 metų klaidų taisymo terminas netaikomas mokesčių administratoriui) draudžiama (byla Nr.I-364-355/2008 b. l. 106 – 110).

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities VMI, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašo jį atmesti. Nurodo, jog visi apelianto argumentai jau buvo pirmosios instancijos teismo įvertinti ir dėl jų pasisakyta skundžiamame sprendime. Pabrėžia, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas apie jo pateiktų patikslintų deklaracijų nepriėmimą informuotas tik 2008 m. balandžio 11 d. nekeičia (nesiaurina ir nepraplečia) pareiškėjo, kaip PVM mokėtojo, teisių ir pareigų. Teigia, jog jau patikslintų deklaracijų pateikimo dieną pareiškėjas neturėjo teisės tikslinti PVM atskaitos už 2004 metų balandžio, gegužės bei spalio mėnesius, tačiau atlikęs neteisėtą veiksmą reikalauja, kad jis būtų įteisintas. Pažymi, jog tai, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie nepriimtas patikslintas PVM deklaracijas inspekcija įvertino nagrinėdama įmonės prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, apskaičiuotų anuliavus deklaracijas ir pagal jas atliktus įskaitymus iš grąžintino PVM bei 2009 m. sausio 12 d. sprendimu Nr.14.8-72/2008-1 atleido pareiškėją nuo 10720,19 Lt įskaitytų PVM delspinigių (byla Nr.I-364-355/2008 b. l. 130 - 131).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Pirmiausia pažymėtina, jog L. S. įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis atsakovas įpareigotas priimti sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų bei atmestas įmonės reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti išieškotus 295128,28 Lt, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, tikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl tikrinama visa byla (ABTĮ 136 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktų patikslintų PVM deklaracijų įvertinimo atsakovui imantis tam tikrų veiksmų ir sprendimų.

Pirmosios instancijos teismas bylą sprendė pasirėmęs suformuota, jo manymu, ginčo klausimu teismų praktika, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje (byla Nr.A502-751/2008) pateiktais išaiškinimais patikslintų PVM deklaracijų priėmimo srityje. Minėtoje nutartyje teismas buvo nurodęs, jog Taisyklių 12 punktas nesuteikia diskrecijos teisės priimti sprendimą dėl mokestinio tyrimo pateiktų patikslintų PVM deklaracijų atžvilgiu, todėl atsakovas pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą informuodamas pareiškėją apie atsisakymą suvesti į VMI kompiuterinę bazę deklaracijos duomenis ne tik pažeidė nustatytą terminą atitinkamam sprendimui priimti, bet ir priėmė sprendimą, kurio tokiais atvejais nėra įgaliotas priimti.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakovui patikslintas PVM deklaracijas elektroniniu būdu. Minėtų būdu teikiamų deklaracijų teikimo tvarką tuo metu nustatė VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.VA-133 patvirtintos Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklės, kurių 18 punktas numatė, jog asmuo, elektroniniu būdu pateikęs patikslintą deklaraciją, apie jos priėmimą EDS ir pateiktos deklaracijos apdorojimo rezultatus informuojamas šių Taisyklių nustatyta tvarka, o būtent: apie deklaracijos priėmimą EDS asmuo informuojamas savo vardu, naudodamas autentifikavimo EDS priemones, prisijungęs prie EDS interneto svetainės <...> (13.1 p.); gauna informacinį pranešimą (patvirtinimą) apie deklaracijos priėmimą EDS, šiuo informaciniu pranešimu patvirtinamas tik elektroniniu būdu pateiktos deklaracijos priėmimo EDS faktas (13.2 p.); jeigu pateiktoje deklaracijoje randama kritinių klaidų (pateikta nenustatyto formato, nenurodytas arba neteisingai nurodytas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris arba asmens kodas, nenurodytas mokestinis laikotarpis, neteisingai nurodytas pateiktos deklaracijos požymis „Pirminė“ ar „Patikslinta“), asmuo gauna informacinį pranešimą apie deklaracijos atmetimą <...> (13.3 p.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos 2007 m. gruodžio 29 d. priimtos, to neginčijo ir atsakovas.

Patikslintų deklaracijų pateikimo metu ir ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusios Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčio mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (Taisyklės) 12 punktas numatė, jog kai „mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto <...> laikotarpio <...> patikslintą deklaraciją, apskrities VMI ar VMI prie FM padalinys deklaraciją pateikia apskrities VMI patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Jeigu dėl deklaracijos duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytais terminais apskrities VMI siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. <...> Jeigu pateiktos tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimama ir jos duomenys suvedami į VMI duomenų bazę“. Taigi, sistemiškai vertinant šias nuostatas matyti, jog įgaliotas subjektas, gavęs patikslintą deklaraciją, per 10 darbo dienų turi įvertinti pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti atitinkamą sprendimą: 1) jei patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, deklaraciją priimti ir jos duomenis suvesti į VMI duomenų bazę; 2) jei patikslintos deklaracijos duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotas mokestines prievoles: a) atlikti pakartotinį mokesčio mokėtojo patikrinimą ar b) suvesti patikslintos deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę ar c) nesuvesti patikslintos deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę ir išsiųsti mokesčių mokėtojui apie tai paaiškinimą.

Iš to, kas išdėstyta bei Taisyklių paskirties (1 p.) matyti, jog 12 punkte įtvirtintomis nuostatomis privalu vadovautis tais atvejais, kai deklaracija yra tik gauta, kas ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje byloje Nr.A502-751/2008. Tačiau šiuo atveju atsakovas pripažįsta, jog atitinkami pareigūnai per klaidą, ką patvirtino vėliau atliktas mokestinis tyrimas, pareiškėjo patikslintas deklaracijas priėmė (byla I-328-355/2008 b. l. 88). Taigi, bylos Nr.A502-751/2008 faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo argumentacija pasiremiant vien minėtos nutarties motyvacija nepagrįsta. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Šiuo atveju vertinant po patikslintų deklaracijų priėmimo atsakovo priimtus sprendimus, buvo būtina analizuoti, kokia tvarka turėjo būti taisomi mokesčių administratoriaus netinkami (kaip atsakovo atstovas pripažino 2008 m. birželio 28 d. teismo posėdyje) veiksmai, ar atsakovo pripažinti procedūriniai pažeidimai laikytini tokiais, kurie leistų vien juos konstatavus, nevertinus kitų pareiškėjo skundo argumentų, naikinti pareiškėjo ginčijamus aktus, ar mokestinis tyrimas buvo galimas pagal MAĮ, Mokestinio tyrimo atlikimo taisykles ir kt. teisės aktus ir t.t. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs vien jau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties išaiškinimais ir pripažinęs atlikto mokestinio tyrimo pagrindu surašytą 2008 m. balandžio 1 d. Pranešimą neteisėtos procedūros išdava, panaikino visus pareiškėjo ginčytus aktus net nevertinęs ir neanalizavęs visų faktinių ir teisinių ginčijamų aktų pagrindų, taip pažeidžiant įstatyminį reikalavimą nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti patikslintų PVM deklaracijų anuliavimą neteisėtu teismas nepateikė nei vieno argumento, sprendimo motyvacinėje dalyje apie jį net neužsiminta, taip pažeidžiant ir įstatymu nustatytą imperatyvą konstatuoti, kurios aplinkybės nustatytos, kurios ne, kuris įstatymas taikomas byloje, atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (ABTĮ 86 str.).

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktų patikslintų PVM deklaracijų už 2004 metų balandžio, gegužės ir spalio mėnesius (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta kita deklaracijų data – t. y. už 2007 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius – laikytina rašymo apsirikimo klaida), vadovaujantis Taisyklių 12 punkto nustatyta tvarka, kas iš esmės, anot atsakovo, jau yra atlikta. 2008 m. birželio 20 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr.(10.6-35)S-11865, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog įmonės 2007 m. gruodžio 21 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2004 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius negali būti įvestos į valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, vadovaujantis PVMĮ 91(1) straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas panaikino net nevertinęs, ar jis gali būti laikomas kaip priimtas įgyvendinant (nors ir akivaizdžiai praleidus terminą tam atlikti) būtent Taisyklių 12 punkte minimą atsakovo pareigą informuoti mokesčių mokėtoją, dėl kokių priežasčių jo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pažeista tokio sprendimo priėmimo procedūra, tačiau pareiškėjui keliant ginčą ir dėl PVMĮ 91(1) straipsnio 2 dalies nuostatų šiuo atveju taikymo, pirmosios instancijos teismas dėl to iš viso nepasisakė, t. y. neanalizuotas minėto sprendimo turinys (ar pareiškėja turėjo teisę teikti patikslintas PVM deklaracijas, ar praleistas PVMĮ 91(1) straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas ir pan.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog 2008 m. birželio 20 d. sprendimui panaikinti pareiškėja savo skunde nurodė ne vieną pagrindą (byla Nr.I-413-84/2008 b. l. 2 – 3), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė. 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr.6306-14-8355 priimtas atsakovo nepriimtų deklaracijų pagrindu (byla Nr.I-364-355/2008 b. l. 84), šis sprendimas taip pat ginčytas keliais pagrindais (ir nesusijusiais su anksčiau minėtais atsakovo 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimais), tačiau dėl jų pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir nenagrinėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamame teismo sprendime neanalizuoti esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai, teismas nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, iš teismo sprendime išdėstytų teiginių logiškai neseka jame padarytos išvados, neatsakyta į visus pareikštus reikalavimus. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. S. įmonės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius