- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- II-53-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03387-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- G. D.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui Renatui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 10ANN-131986426-17 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 10ANN-131986426-17 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) G. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 14.49 val., Laisvės pr., Vilniuje, G. D. vairavo automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,60 promilių girtumas).
Šalies argumentai
G. D. 2017 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui skundą (prašymą), kuriuo prašo sušvelninti jam skirtą nuobaudą, tai yra neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodo, kad Institucijos sprendimą nubausti jį dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo visiškai pripažįsta, dėl savo neapgalvoto elgesio nuoširdžiai gailisi. Jo vairuotojo stažas 26 metai, toks nusižengimas vienintelis. Dirba vairuotoju daugiau nei 17 metų ir netekęs vairuotojo pažymėjimo praras ne tik vienintelį pajamų šaltinį, bet ir negalės padėti savo sunkiai sergančiai mamai vežant ją į medicinos įstaigas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į G. D. skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, alkotesterio parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu. Skundu G. D. prašo sušvelninti nuobaudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atima galimybę dirbti vairuotoju, taip pat apsunkina jo padėtį rūpinantis sergančia motina. Anot Institucijos, transporto priemonių vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos vertinimu, G. D. neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, G. D., turėdamas 17 metų vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taikyta administracinė nuobauda yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Teismo posėdyje skundą padavęs G. D. nurodė, kad palaiko savo skundą, paaiškino, kad sutinka su bauda, prisiima atsakomybę. Alkoholinius gėrimus vartojo prieš tai šeštadienio vakarą, paliko mašiną ir grįžo namo, o kitą dieną norėjo pasiimti transporto priemonę ir parsivežti namo, manė, kad yra blaivus, jautėsi gerai, bet pripūtė 0,6 promiles, ligoninėje po valandos pripūtė 0,38 promiles, o kraujyje rado 0,5 promiles alkoholio. Suvokia, kad galėjo padaryti žalos sau ir kitiems. Prašo grąžinti teises, nes tai jo pagrindinis darbas. Dabar jis yra įsidarbinęs krovėju. Alkoholį vartoja retai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepimą į skundą, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti pagrindo nėra. Iš baustumų išklotinės matyti, kad G. D. ne kartą baustas administracine tvarka, 2016 metais du kartus baustas už greičio viršijimą, be to, jam nustatytas neblaivumas nebuvo arti minimalios neblaivumo ribos, toje vietoje, kur buvo sustabdytas, eismas pakankamai intensyvus. Institucijos nuomone, aplinkybės, kurias nurodo G. D., nėra tokios svarbios, kad reikėtų skundą tenkinti, juolab, kad jis dirbo vairuotoju, turėjo apskaičiuoti savo galimybes ir įvertinti pasekmes bei savo neblaivumo laipsnį, taip pat, prieš darydamas nusižengimą, turėjo pagalvoti apie šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai G. D. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde G. D. savo kaltės neneigia, nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, prašydamas netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas skundo ribose (ANK 642 straipsnio 2 dalis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įstatymas imperatyviai reguliuoja ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos skyrimą, todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.
Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Byloje nustatyta, kad G. D. vairavo automobilį neblaivus, taigi tyčia padarė nusižengimą, susijusį su eismo saugumu. Pažymėtina, kad G. D. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo (tai pagrįstai Skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), jam skirtą baudą jau yra sumokėjęs (b. l. 3, 10), kas rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jau daro poveikį įstatymus pažeidusiam asmeniui. Sunkinančių G. D. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Kita vertus, G. D. buvo nustatytas 0,60 promilių neblaivumas (b. l. 18). Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė šiuo atveju kyla nustačius daugiau nei 0,4 promiles alkoholio, taigi, teismo vertinimu, įstatymų leidžiamą ribą jis viršijo pakankamai žymiai. Todėl akivaizdu, jog pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra vertintinas kaip pakankamai šiurkštus. Taip pat pažymėtina, kad nors G. D. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė pasekmių, tačiau tai jo veikos mažiau pavojinga nedaro, nes be jokių abejonių pažeidėjo neteisėti veiksmai kėlė pavojų ne tik jo paties gyvybei, sveikatai bei turtui, bet ir kitų asmenų analogiškoms vertybėms. Be to, G. D. anksčiau kelis kartus yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už naudojimąsi vairuojant mobiliojo ryšio telefonu rankomis be laisvų rankų įrangos, taip pat už greičio viršijimą), turi vieną galiojančią nuobaudą, ir nors anksčiau niekada nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau ankstesni padaryti nusižengimai rodo, jog pažeidėjas neatsakingai naudojasi savo teise vairuoti transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinusi visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes Institucija paskyrė G. D. minimalią sankcijoje numatytą baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam įstatymo nustatytam terminui.
Įvertinus visas šias aplinkybes nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad G. D. yra paskirta per griežta nuobauda ar nustatytas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo įsitikinimu, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemone bus tinkamai įgyvendinta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Skundžiamu nutarimu pažeidėjui nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra laikytinas per ilgu, nepagrįstai ribojančiu jo teises, ar galėtų būti vertintinas kaip neproporcingas padarytam nusižengimui.
Aplinkybės, kad G. D. dirba vairuotoju daugiau nei 17 metų ir netekęs vairuotojo pažymėjimo praras ne tik pajamų šaltinį, bet ir negalės padėti savo sunkiai sergančiai mamai, kurią reikia vežti į medicinos įstaigas, nėra pagrindas švelninti pažeidėjui skirtos administracinio poveikio priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis darbinėje veikloje naudotis transporto priemonėmis, nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo ar trumpesnio termino nustatymo. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu, kaip nurodė pats G. D., jis dirba ne vairuotoju, o krovėju, todėl didelio poreikio darbe naudotis teise vairuoti transporto priemones jam šiuo metu nėra. Taip pat pažymėtina, kad G. D. ir iki administracinio nusižengimo padarymo turėjo šeimą, žinojo, kad jo motina serga, todėl galėjo įvertinti savo netinkamų veiksmų galimas pasekmes ir savo šeimos nariams.
Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į paskirtą minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, net ir esant aiškiai išreikštam pareiškėjo kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai nuobaudos tikslai negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla, kitais asmeniniais interesais, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai interesai negali būti prioritetiniai, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Todėl, teismo vertinimu, asmenys pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, negali tikėtis išvengti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo tik dėl asmeninių ar šeimos interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų neatėmus specialiosios teisės.
Neigiami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo padariniai yra sudėtinė nuobaudos dalis, natūrali jos pasekmė, kylanti būtent dėl padaryto administracinio nusižengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo suvokti, kad vairuodamas neblaivus elgiasi priešingai teisei, kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, rizikuoja savo gerove. Tai, kad asmuo neįvertino, jog dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti jo asmeniniai interesai, teismas vertina kaip pareiškėjo neatsakingumą darant nusižengimą. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl konkrečios nuobaudos proporcingumo, kadangi asmeniui net ir už šiurkštų teisės pažeidimą paskirtas minimalus sankcijoje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, pareiškėjo nurodomi neigiami nuobaudos taikymo padariniai, nėra neatkuriami, todėl nelaikytini išimtiniais.
Teismas pastebi, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti G. D. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, daro išvadą, jog keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 10ANN-131986426-17, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nutaria:
G. D. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 10ANN-131986426-17 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.