- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- eI-701-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02702-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos L. G. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. G. (toliau – pareiškėja) 2016-06-30 elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus (toliau – ir Tarnyba) 2016-05-23 įsakymo Nr. V1-204 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo“ dalį, kurioje sustabdytas L. G. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas, bei 2016-05-23 įsakymo Nr. V1-205 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ dalį, kurioje panaikintas L. G. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2016-05-23 ginčijimu įsakymu Nr. V1-204 (toliau –Įsakymas dėl sustabdymo) jai buvo sustabdytas vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas ir 2016-05-23 įsakymu Nr. V1-205 (toliau – Įsakymas dėl panaikinimo) panaikintas pareiškėjos nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 3 d. 3 p. nustatyta, jog turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu turto vertintojas per paskutinius trejus metus be šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų svarbių priežasčių nekėlė kvalifikacijos Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų apraše nurodytose srityse ir, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Priežiūros įstaigos paklausimą, nepateikia kvalifikacijos kėlimo įrodymo dokumentų. Iš įstatymo formuluotės matyti, jog kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas tik tokiu atveju, jei turto vertintojas iš vis nekėlė kvalifikacijos, o ne dėl to, kad nepakankamai kėlė kvalifikaciją. Pareiškėja per paskutinius trejus metus kėlė kvalifikaciją, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Dėl šių priežasčių atsakovė nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu priėmė Įsakymą dėl sustabdymo. Nepagrįstai priėmus Įsakymą dėl sustabdymo, nebuvo pagrindo panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, kadangi pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus (Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių naikintinas ir Įsakymas dėl panaikinimo. Taip pat, pareiškėjos nuomone, net ir nepanaikinus Įsakymo dėl sustabdymo, ir esant įstatyme numatytam pagrindui atsakovas priimdamas Įsakymą dėl panaikinimo pažeidė proporcingumo principus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškino, kad šiuo atveju Įstatymas numato pareigą pareiškėjai kelti kvalifikaciją, tačiau šios pareigos įgyvendinimo tvarką (kokioje sityje reikia kelti kvalifikaciją, kiek laiko reikia skirti kvalifikacijos kėlimui ir pan.) nustato Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų aprašas, patvirtintas 2013 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-060 „Dėl teisės aktų, susijusių su turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos suteikimu, patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Aprašas). Aprašo nesilaikymas ar netinkamas laikymasis reiškia, jog turto arba verslo vertintojas neįvykdė jam nustatytos pareigos kelti kvalifikaciją, t y. pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir dėl to jam kyla atsakomybė, nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkte.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad vertintojo atsakomybė pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą gali kilti tik tuomet, jeigu turto arba verslo vertintojas nustatytą laikotarpį visiškai nekėlė kvalifikacijos. Atsakovė teigia, kad Turto arba verslo vertinimo veikla užsiimantys asmenys privalo išmanyti visus jų profesinę sritį reglamentuojančius teisės aktus. Norint pilnai suprasti teisės aktų reikalavimus, teisės normas būtina aiškinti sistemiškai. Šiuo atveju teisės aktai nustato pareigą turto arba verslo vertintojams kelti kvalifikaciją, nurodo, kiek laiko turto arba verslo vertintojas turi skirti savo kvalifikacijos kėlimui, bei įtvirtina tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pasekmes. Vien tai, jog dalis teisinio reglamentavimo pateikta ne Įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte, nesudaro pagrindo pareiškėjai išvengti atsakomybės dėl netinkamo kvalifikacijos kėlimo.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo jai nustatytos pareigos pateikti priežiūros institucijai savo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitos. Ataskaita Turto vertinimo priežiūros tarnybai buvo pateikta 2015-04-09., t. y. tik pritaikius pareiškėjai Įstatymo nustatytą poveikio priemonę – pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Tokią poveikio priemonę turto vertinimo priežiūros tarnyba pritaikė vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, numatančiu, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas sustabdomas, jeigu turto arba verslo vertintojas per tris mėnesius nepateikia paskutinių kalendorinių metų turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-05-23 įsakymo Nr. V1-204 kuriuo buvo sustabdytas vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, dalies ir 2016-05-23 įsakymo Nr. V1-205 dalies, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjos nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2015-04-09 Tarnybos direktoriaus 2015-04-03 įsakymu Nr. B1-82 pareiškėjai buvo sustabdytas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas.
Tarnyba 2015-04-23 gavo pareiškėjos prašymą panaikinti pažymėjimo galiojimo sustabdymą.
Tarnybos direktoriaus 2015-04-27 įsakymu Nr. B1-112 pareiškėjai buvo panaikintas pažymėjimo galiojimo sustabdymas.
2016-04-18 Tarnyba raštu Nr. D2-1416 informavo pareiškėją, kad iki 2016-05-10 nepateikus kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų Tarnybai, jos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas.
2016-05-23 Tarnybos direktoriaus 2016-05-23 įsakymu Nr. V1-204 pareiškėjai buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas.
2016-05-23 Tarnybos direktoriaus 2016-05-23 įsakymu Nr. V1-205 pareiškėjai buvo panaikintas pažymėjimo galiojimas.
Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas.
Įstatymo 10 str. 3 d. nustatyti Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindai. Įstatymo 10 str. 3 d. 4 p. nurodyta, kad Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu turto arba verslo vertintojas per paskutinius trejus metus be šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų svarbių priežasčių nekėlė kvalifikacijos Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų apraše nurodytose srityse ir, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Priežiūros įstaigos paklausimą, nepateikia kvalifikacijos kėlimo įrodymo dokumentų.
Vertintojų kvalifikacijos kėlimo reikalavimus nustato Aprašo nuostatos. Aprašo 6 p. nustatyta, kad vertintojo kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 3 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 35 valandas. Per 1 kalendorinius metus vertintojui įskaitomas ne daugiau kaip 15 valandų kvalifikacijos kėlimas. Atsakovės minimoje turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitoje nurodyta, kad 2013-2015 m. pareiškėja kvalifikaciją kėlė nepakankamai (ar visai nekėlė). Pareiškėja kvalifikaciją kėlė tik 10 valandų. Teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad atsakomybė pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą gali kilti tik tuomet, jeigu turto arba verslo vertintojas nustatytą laikotarpį visiškai nekėlė kvalifikacijos. Pareiškėja pažodžiui vertina įstatymo nuostatas neatsižvelgiama į sisteminį vertinimą. Įstatymo nuostatas detalizuoja Apraše nustatytos taisyklės. Atsakovė priimdama sprendimą dėl Įsakymo sustabdymo remiesi Aprašo nuostatomis. Aprašo 6 p. aiškiai nurodyta, kad vertintojo kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 3 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 35 valandas. Pareiškėja neatitiko nustatyto reikalavimo, todėl atsakovė pagrįstai pritaikė Įstatymo 10 str. 3 d. 4 p. numatytą pažymėjimo sustabdymo pagrindą.
Pareiškėja nurodo, kad pirmą kartą jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas dėl formalios priežasties - pareiškėja pavėlavo pateikti ataskaita. Taip pat ir antrą kartą pažymėjimo galiojimas sustabdytas dėl pažeidimo, kuris nepažeidė nei vieno asmens teisių ir teisėtų interesų, už du mažareikšmius formalius pažeidimus kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė.
Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė. Pirmą kartą pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas 2015-04-09, kadangi pareiškėja nepateikė Tarnybai turto arba verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitos ir taip pažeidė Įstatymo 15 str. 4 d. 5 p. Antrą kartą pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas 2016-05-23, kadangi pareiškėja nepateikė kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų ir taip pažeidė Įstatymo 15 str. 4 d. 5 p. Įsakymai dėl pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo buvo priimti remiantis Įstatymo nuostatomis, neviršijant atsakovei nustatytų įgaliojimų, prieš tai informuojant pareiškėją. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad minimi pažeidimai buvo formalūs, kadangi pareiga pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus nustatyta Įstatyme, todėl turi būti vykdoma laiku ir tinkamai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimas buvo sustabdytas tiek 2015 m., tiek 2016 m., todėl atsakovė remdamasi Įstatymo 10 str. 6 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytas priežastis, pagrįstai ir teisėtai panaikino kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti aiškiai pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą nuostatą, nurodė, kad ja yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Skundžiami aktai nepažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų.
Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti šių sprendimų pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.