Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Gyčio Večersko ir teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui advokatui Alvydui Tamulioniui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. nužudė savo artimąjį giminaitį. Būtent, laikotarpyje nuo 2009-11-18 iki 2009-11-19 11 val 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, name adresu(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu stūmė savo motiną I. P., ko pasekoje ši krito, po to sudavė jai smūgius į krūtinę ir galvą ir tokiu būdu devyniais trauminiais poveikiais jai padarė poodinę kraujosruvą krūtinėje, krūtinės dešinės pusės III-IX, VII-IX ir kairės pusės III-VIII šonkaulių lūžius, krūtinkaulio lūžį, abiejų plaučių pažeidimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, abiejuose žanduose, smakre, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, apatinio žandikaulio ir dešiniojo stipinkaulio stipinkaulio lūžius, ko pasekoje nuo kūtinės sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimais ir dešinio plaučio pažeidimu komplikavosi oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, ūmus plaučių funkcijos nepakankamumas, plaučių židininis uždegimas ir I. P. 2009-11-22 ligoninėje mirė.

Kaltinamasis P. P. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad 2009 metais lapkričio mėnesį pradėjo stipriai vartoti alkoholinius gėrimus, taip pat dėl depresijos dažnai vartojo raminančius vaistus ir būtent dėl to jam aptemdavo sąmonė, tapdavo agresyviu. Minimu laiku jis taip pat buvo neblaivus, buvo gėręs ir vaistų, namuose buvo tik jis ir motina, o kai užėjo į kambarį motiną rado tupinčią prie lovos. Kaip jai tuo metu sudavė smūgius jis neprisimena, bet mano, kad taip padarė jis, nes daugiau namuose nieko nebuvo, taip pat mano, kad motina galėjo susižaloti ir krisdama ant stalo.

Iš kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t-1 b.l. 95, 98-99,108) seka, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad su motina kilo konfliktas, kai ją tupinčią keliant nuo grindų išsitepė rankas į jos nešvarias kelnaites, o po to motiną pastūmė ir ši krito ant stalo, grindų. Taip motiną jis paliko gulėti ant grindų iki atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Kad būtų daugiau mušęs motiną, kaltinamasis neprisiminė. Mano, kad šį nusikaltimą padarė dėl girtumo ir vartotų vaistų.

Motyvuojamoji dalis

Tapačias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (parodymų patikrinimo vietoje protokolas t1 b.l. 103-106).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusios V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (kurie buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p.) seka, kad 2009-11-19, apie 9:50 val., sugrįžusi į namus, ji norėjo užeiti pas tame pačiame name kartu su broliu P. P. gyvenančią motiną I. P., tačiau pasibeldus durų niekas neatidarė. Pro langą ji pamatė kambaryje išvartytus daiktus, todėl kilo įtarimas, kad P. galėjo sumušti mamą. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, P. P. juos įsileido į buto vidų ir užėjus į kambarį jie rado ant grindų gulinčią sumuštą motiną. Taip pat pastebėjo, kad sulaužytas stalas, išmėtyti įvairūs daiktai. Ji suprato, kad motiną galėjo sumušti tik brolis P., nes be jo bute daugiau nieko nebuvo, be to, paskutiniu metu, brolis iš namų niekur neišeidinėjo ir negirdėjo, kad pas jį kas nors lankytųsi. Vėliau, 2009-11-23, kai atėjo brolis ir pasiteiravo, kur motina, atsakius, kad ši mirė nuo jo sumušimo, pastarasis labai išsigando ir nubėgo į namus.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-11-19 į policijos komisariatą buvo gautas pranešimas apie sūnaus sumuštą motiną. Atvykus į vietą, į namo vidų jų niekas neįleido. Vėliau ten pat atvyko ir moteris, prisistačiusi nužudytosios dukra, dar kartą pabeldus į duris, jas atidarė kaltinamasis, matėsi, kad jis stipriai neblaivus. Užėjus į vidų jie kambaryje rado sumuštą nukentėjusiąją, kuri gulėjo ant grindų. Sužalota moteris tepasakė, kad pareiškimo nerašys, po to atvyko greitoji ir išvežė ją į ligoninę. Paklausus kaltinamojo, ar jis sumušė moterį, iš pradžių jis tai neigė, bet vėliau užuominomis davė suprasti, kad tai padarė jis.

Liudytojas Viktoras A. K. parodė, kad 2009-11-19, dirbant greitosios medicinos pagalbos gydytoju, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvykus ten į vietą, rado senyvo amžiaus sumuštą moterį – I. P.. Ši buvo sąmoninga, skundėsi skausmais. Iš sumušimų pobūdžio jis suprato, kad moteris negalėjo susimušti pati, krisdama. Vėliau šią moterį jų brigada išgabeno į ligoninę.

Liudytojas V. V. patvirtino tapačias aplinkybes, kaip ir liudytojas V. A. K..

Liudytojas V. B. parodė, kad 2009-11-19, dirbant ligoninėje krūtinės chirurgu, jis buvo skubiai iškviestas apžiūrėti I. P. dėl krūtinės traumos. Apžiūrėjus ligonę, jis jai nustatė krūtinės pažeidimą, šonkaulių lūžius, orą tarp plaučių ir krūtinės sienos. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, pasakė, kad buvo sumušta, bet sumušimo aplinkybių nenurodė.

Liudytoja J. L. S. parodė, kad anksčiau kartu gyveno su kaltinamuoju, bet po pastarojo smurtavimo, išsiskyrė. Jis pastebėjo, kad išgėrus alkoholio, P. P. užeidavo pykčio priepuoliai, jis smurtaudavo. Apie I. P. sumušimo aplinkybes ji nieko nežino.

Iš specialisto išvados Nr. T-N 567/09(02), medicininės apžiūros akto Nr.1498 ( t-1 b.l. 131, 132) matyti, kad 2009-11-19 P. P. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat nustatyta, kad tiriamasis yra vartojęs ir medikamentų..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t1 b.l.6-9) matyti, kad 2009-11-19 apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje, pirmame aukšte buvo rasta ant grindų gulinti moteris, ant jos kūno matosi sumušimo žymės. Taip pat kambaryje rasti išmėtyti įvairūs buities daiktai, sulaužytas žurnalinis staliukas, įsilaužimo pėdsakų nenustatyta.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1227/09 (02) (t1 b.l. 27-31) seka, kad I. P., prieš mirtį, buvo padaryti aukščiau paminėti kūno sužalojimai, ko pasekoje, dėl krūtinės sumušimo, jai komplikavosi oro susikaupimas krūtinės ertmėse, ūmus plaučių funkcijos nepakankamumas, plaučių židininis uždegimas ir nukentėjusioji 2009-11-22 ligoninėje mirė.

Tad vertinant virš paminėtuosius įrodymus, tai yra paties kaltinamojo paaiškinimus, jo nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojo parodymus, kuris iš kaltinamojo elgesio ir užuominų suprato, kad pastarasis sumušė motiną, bei įvertinant nustatytas aplinkybes apie I. P. sužalojimo pobūdį, mirties priežastį, kad bute, kuriame gyveno kaltinamasis ir jo motina I. P., jokie kiti asmenys nesilankė, o patekus į butą, ten buvo surasta sužalota nukentėjusioji, kuri taip pat patvirtino, nors ir neįvardydama kaltininko, sumušimo faktą, darytina išvada, kad nukentėjusiąją stumiant, suduodant smūgius, sužalojo P. P.. Šių sužalojimų pasekoje nukentėjusioji mirė. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.. Nors kaltinamasis ir neturėjo tyčios nužudyti savo motiną, tačiau laikytina, kad suduodant nevienkartinius smūgius nukentėjusiajai jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, galimas pasekmes ir todėl veikė tyčia (netiesiogine tyčia). Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo ir raminamųjų vaistų panaudojimo nesuvokė savo veiksmų, negali jų tiksliai prisiminti, pagrindo manyti, kad jis veikė patologinio girtumo būsenoje, nėra. Iš teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-149 (t.1, b.l. 134) matyti, kad P. P. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, pasikartojantis depresinis sutrikimas. Tačiau įvertinant, kad kaltinamasis pats suvokė, jog vartojant alkoholį ir geriant vaistus tai neigiamai veikia jo sąmonę, laikytina, kad jis veikė sąmoningai ir tuo pačiu suvokė galimas savo elgesio pasekmes. Iš kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jis dar iki konflikto su motina savo veiksmus kontroliavo, suvokė savo pyktį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, sukeltas sunkias pasekmes. P. P. padarytas nusikalstimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos. Atsižvelgiama taip pat ir į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaltinamajam buvo inkriminuojama tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau įvertinant tai, kad toks jo apsvaigimas turėjo neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, be to kaltinamajam dar buvo diagnozuotas kitas susirgimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ir šie veiksniai taip pat turėjo įtakos jo mąstymui, aplinkos suvokimui, pastaroji aplinkybė nelaikytina atsakomybę sunkinančia. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis tiksliai ir nenurodė motinos sumušimo aplinkybių, tačiau, įvertinant jo apsvaigimą nuo vartoto alkoholio ir vaistų, tikėtina, kad jis dėl to ir negali detaliai jų prisiminti. Kaip asmenybė kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l. 176).

Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, sudarančių 4815,70 Lt priteisimo tenkintinas. Ši žala Valstybinei ligonių kasai padaryta nusikalstamų P. P. veiksmų pasekoje, todėl jis ją ir privalo atlyginti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3p. ir paskirti jam bausmę devynerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. P. suėmimo dienos – 2009m. gruodžio 2d. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš P. P. 4815,70 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.