Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, N1-752-1072/2018

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-06-06
Bylos Nr.: N1-752-1072/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00063-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: M. B., D. D.
Advokatai: Valentinas Giriūnas, Dalia Dudėnienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. N1-752-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajai M. B.,kaltinamajam D. D.,kaltinamosios M. B. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,kaltinamojo gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,liudytojai L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , tautybė – lietuvė, pilietybė – Lietuvos Respublikos, gyv. (duomenys neskelbtini) netekėjusi, išsilavinimas – pagrindinis, bedarbė, neregistruota darbo biržoje, teista: 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)182 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė –vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu M. B. paskiriant vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti neišeiti iš namų savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val., vakaro, iki 07.00 val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens arba jos mažamečio vaiko sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; c) uždrausti bendrauti su įvykdytų nusikaltimų bendrininkais-kaltinamaisiais G. G. ir E. J.; d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir e) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; LITEKO duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs – apskųstas.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tautybė – lietuvis, pilietybė – Lietuvos Respublikos, išsilavinimas – spec. vidurinis, įregistruota individuali veikla, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas:

1) 2009 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 2010 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, 2017 m. sausio 16 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę;

3) 2017 m. liepos 17 d. Molėtų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmės subendrintos, prie Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti bausmės dalį - 6 mėnesius, paskirtos Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir paskirti D. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017 m. gruodžio 15 d. Anykščių r. apyl. teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės pagal du neįvykdytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžius, t. y. 2017 m. liepos 17 d. Molėtų r. apyl. teismo nuosprendį ir 2017 m. rugsėjo 5 d. Anykščių r. apyl. teismo nuosprendį, paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – keturis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; LITEKO duomenimis, 2018-05-28 Vilniaus apygardos teismo apeliacinis skundas atmestas; turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, veikdama bendrininkų grupėje su asmeniu, kuris 2017 m. birželio 23 d. telefoninio pokalbio metu prisistatęs Santakos policijos komisariato policijos pareigūnu, iš nukentėjusiojo T. M. apgaule išviliojo prisijungimo prie jo AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko, pasinaudodami šiais duomenimis ir elektroniniu būdu prisijungę prie nukentėjusiojo T. M. vardu atidarytos AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš jos į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų sąskaitas pervedė 1500 eurų, nuskaičiuojant bendrą 160 eurų komisinį mokestį, kurių dalį, o būtent – 1500 eurų, pervedė į jos (M. B.) vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ji minėtus pinigus 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. birželio 24 d. išgrynino bankomatuose (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) pasilikdama sau 100 eurų atlygį, o likusius 1400 eurų perdavusi 2017 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio miškelio ties pėsčiųjų taku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, T. M. priklausantį, 1500 eurų vertės turtą.

Be to, ji apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su D. D. ir kitais nenustatytais asmenimis, D. D. suteikė D. D. savo sesers L. B. sąskaitos banke AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2017 m. gegužės 30 d. laikotarpiu nuo 13.59 val. iki 17.33 val. nenustatytiems asmenimis, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, Kybartų pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB ,,Bite Lietuva“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus 8 kartus nukentėjusiajai Z. D. S. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnais bei apgaule išviliojus nukentėjusiosios Z. D. S. internetinės prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenis – elektroninės bankininkystės naudotojo ID, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei pasinaudojus internetiniu ryšiu per internetinės prieigos adresą https://ib.swedbank.lt/private, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, 2017 m. gegužės 30 d. 17.58 val. iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas IP 90.140.180.67 su mobiliojo ryšio operatoriaus UAB ,,Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungus prie Z.s D. S. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgaule Z. D. S. vardu inicijavus finansinę operaciją – iš pastarosios sąskaitos neteisėtai pervedus 1100 Eur į L. B. sąskaitą banke AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), ji (M. B.) 2017 m. gegužės 30 d. 18.02 val. AB „Swedbank“ bankomate H282, esančiame (duomenys neskelbtini), iš L. B. AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išgrynino 1100 Eur ir tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu metu, 1000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini) automobilio stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro (duomenys neskelbtini), D. D., 100 Eur pasilikdama sau kaip atlygį, tokiu būdu ji (M. B.) apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, Z. D. S. priklausančius 1100 Eur.;

D. D. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, M. B. suteikus jam L. B. sąskaitos banke AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), jis gautą informaciją perdavė nenustatytiems asmenimis, po ko 2017 m. gegužės 30 d. laikotarpiu nuo 13.59 val. iki 17.33 val. nenustatytiems asmenimis, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu J(duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB ,,Bite Lietuva“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus 8 kartus nukentėjusiajai Z. D. S. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnais bei apgaule išviliojus nukentėjusiosios Z. D. S. internetinės prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenis – elektroninės bankininkystės naudotojo ID, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei pasinaudojus internetiniu ryšiu per internetinės prieigos adresą https://ib.swedbank.lt/private, pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, 2017 m. gegužės 30 d. 17.58 val. iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio operatoriaus UAB ,,Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonento Nr. 867159771, neteisėtai prisijungus prie Z. D. S. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgaule Z. D. S. vardu inicijavus finansinę operaciją – iš pastarosios sąskaitos neteisėtai pervedus 1100 Eur į L. B. sąskaitą banke AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. 2017 m. gegužės 30 d. 18.02 val. AB ,,Swedbank“ bankomate H282, esančiame (duomenys neskelbtini), iš L. B. AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išgryninus 1100 Eur ir tą pačią dieną tiksliai nenustatytu metu 1000 Eur jam (D. D.) perdavus (duomenys neskelbtini) automobilio stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jis (D. D.) apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. Z. D. S. priklausančius 1100 Eur.

Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Byloje surinkti duomenys

Dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiojo T. M. atžvilgiu (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6)

Kaltinamoji M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi padarytos nusikalstamos veikos, ir parodė, jog tikslių įvykio detalių nepamena, bet maždaug 2017 m. birželio 20 d., jai į jos telefoną, kurio prisiminti negali, paskambino vyriškis, kuris pasiteiravo, ar ji yra „D. dukterėčia“. Jam pasakė, kad taip, ji yra savo dėdės G. G., kurio pravardė „d.“, dukterėčia. Jos dėdė tuo metu ir iki šiol atlikinėja laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Pokalbio metu jos paklausė, ar jai reikalingi pinigai. Kas toks jai skambino, tiksliai nežinojo, tačiau prisistatė A.. Pokalbio metu girdėjo, kad kažkas jį kvietė dar „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ pravarde. Skambinusiam vyrui A. pasakė, kad pinigai jai reikalingi, todėl jis pasiūlė būdą užsidirbti 100 eurų, o būtent leisti į jos sąskaitą pervesti tam tikrą pinigų sumą, kurią ji turės išgryninti. Jos manymu, A. atlikinėja ar atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kadangi pokalbio metu jai aiškino, kad nežino, ar galės vėliau paskambinti ar atsiliepti, todėl jos paprašė atsiųsti savo vardą bei pavardę, o taip pat banko sąskaitos numerį. Iš esmės ji suprato, kokiu principu ir už ką bus siunčiami pinigai, kadangi tokiu būdu pinigus nuiminėja ne pirmą kartą. Dėl analogiškos situacijos Ukmergės teisme priimtas nuosprendis, kuriuo ji yra nuteista kartu su savo dėde G. G. ir E. J.. Ji suprato, kad išgrynindama pinigus daro nusikaltimą. Praėjus po pokalbio kelioms dienoms, tai galėjo būti ir tikriausiai buvo 2017 m. birželio 23 d., jai vėl paskambino tas pats A. ir pasakė, kad į jos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, pervesti 1500 eurų, kuriuos ji turi kuo greičiau nuimti nuo sąskaitos. Iš kokio numerio jai skambindavo A., nežinojo, nes nebuvo išsaugojusi, o be to, tą telefono aparatą pardavė. Po A. skambučio, praėjus maždaug valandai laiko, nuėjo iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten išėmė 1000 eurų. Nors buvo pravesta 1500 eurų, daugiau nuimti negalėjo dėl kortelės limito. Asmens, kuris pervedė pinigus, vardo ir pavardės neprisimena. Tą dieną daugiau nuimti negalėjo, todėl sulaukusi kitos dienos 00.00 val., nuėjo iki bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) prie PC „IKI“ ir ten nuėmė dar 500 eurų. Kaip žadėtą atlygį sau pasiliko 100 eurų, o likusius 1400 eurų atidavė kitą dieną atvažiavusiam vyrui, su tamsios spalvos BMW markės automobiliu, valstybinio numerio neprisimena. Ji su juo susitiko (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos esančio miškelio, ties pėsčiųjų taku. Susitikimo vietą pasiūlė ji, nes tuo metu buvo pas draugę, kuri gyvena netoli. 2017 m. birželio 24 d., apie 17 val. 00 min. ar 18 val. 00 min. minėtoje vietoje susitikusi su atvažiavusiu vyriškiu, jam padavė 1400 eurų. Jis atvažiavo vienas, nuo miesto centro pusės. Jo nepažįsta, matė pirmą kartą. Kas išviliojo nukentėjusiojo T. M. bankininkystės duomenis ir jais pasinaudoję apgaule išviliojo pinigus, kurių dalį išgrynino ji, nežino. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašys, padarytą žalą atlygins. Jos atžvilgiu jau yra priimtas vienas teismo nuosprendis dėl analogiškos nusikalstamos veikos.

M. B. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jos parodymams (t. 1 ., b. l. 146, 147).

Nukentėjusysis T. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (t. 1., b. l. 195). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kad 2017 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 23 d., apie 9 val. 00 min., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į jo mobilaus ryšio telefoną 860390718 paskambino vyriškis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisistatė esantis Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK policijos darbuotoju. Pastarasis paaiškino, kad prie M. M. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kažkas prisijungęs ir bandė nuo sąskaitos nuimti jam priklausančius pinigus. Taip pat vyriškis apsimetęs policijos darbuotoju paaiškino, kad jam paskambins AB „SEB“ banko darbuotojas, kuris bandys jam padėti susigrąžinti pinigus. Po minutės paskambino vyriškis, kuris prisistatė esantis AB „SEB“ banko darbuotoju (numerio nerodė, rašė, kad privatus) ir paaiškino, kad jis turi pasakyti prisijungimo vardą bei slaptažodį, nes jie kitaip negalės padėti. Taip pat vyriškis, kuris prisistatė banko darbuotoju paprašė, kad jis atsiųstų šešis PIN kodus iš elektroninės bankininkystės kodų kortelės. M. M. pasakius minėtus kodus, tuomet vyriškis įtartinai pradėjo nervintis, kelti balso toną, todėl jam kilo įtarimų, kad galbūt jį bando apgauti. Pabaigus pokalbį su minėtu „banko darbuotoju“, iš privataus numerio paskambino vyriškis, kuris prisistatė esantis policijos pareigūnas, ir reikalavo, kad kuo skubiau atvykčiau į Vilnių. Papildomos apklausos metu, T. M. paaiškino, kad jam atsisakius vykti į Vilnių, jų pokalbis su minėtu vyriškiu baigėsi. Tuomet M. M. paskambino į oficialių AB „SEB“ banko filialą, kur buvo paaiškinta, kad iš jo banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą buvo pervesti 5000 eurų skubos tvarka, todėl už pavedimą iš banko sąskaitos taip pat buvo nuskaičiuotas 40 eurų dydžio mokestis. Taip pat nutrauktos indėlių sutartys. Į kokią banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, patikslins vėliau, kai pasiims banko sąskaitos išrašą. Šio įvykio metu T. M. patyrė 5040 eurų turtinę žalą. 2017 m. spalio 6 d. papildomos apklausos metu T. M. nurodė, kad prie ankstesnių duotų savo parodymų nori papildyti, kad praeitoje apklausoje minėjo, jog iš jo „SEB“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip sužinojo iš atsakingo „SEB“ banko darbuotojo, apgaulės būdu išgavus jo elektroninės bankininkystės duomenis, 2017 m. birželio 23 d. buvo pervesta, kaip vėliau sužinojo į M. K. sąskaitą „Ulster“ banke, 5000 Eurų ir už labai skubų atliktą pavedimą dar buvo atskaičiuotas komisinis mokestis 40 eurų. Savo pirmoje apklausoje tada minėjo, kad viso jam padaryta 5040 eurų materialinė žala. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 23 d., apie 12 val. 30 min., nuėjęs į „SEB“, AB banką išsiėmė savo turimų sąskaitų „SEB“, AB banke išrašus 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. birželio 23 d. laikotarpiu. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše pamatė, kad tą jaučia, dieną iš šios jo banko sąskaitos antrą kartą buvo pervesta į M. K. sąskaitą „Ulster Bank“ 1000 eurų ir už labai skubų atliktą pervedimą dar buvo atskaičiuotas komisinis mokestis 40 eurų. Taip pat iš šios jo banko sąskaitos dar buvo pervesti pinigai į M. B. banko sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 eurų sumoje ir už labai skubų atliktą pervedimą dar buvo atskaičiuotas komisinis mokestis 40 eurų. Šių asmenų jis nepažįsta ir jiems pinigų nepervedinėjo. Jie buvo pervesti apgaule išgavus jo elektroninės bankininkystės duomenis. Kas galėjo tai padaryti, nežinojo. Prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu 7620 eurų sumai. 2017 m. spalio 18 d. papildomos apklausos metu T. M. nurodė, kad „SEB“ banke turi tris sąskaitas savo vardu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Elektroninės bankininkystės kodai yra bendri visoms sąskaitoms. Jungiantis prie vienos, t. y. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra galimybė matyti visų sąskaitų turinį, minėtoji sąskaita yra atsiskaitomoji. Sąskaita (duomenys neskelbtini) yra jo debetinė, kaupiamoji. Iš šios sąskaitos į M. K. sąskaitą „Ulster“ banke taip pat buvo pervesta 5000 eurų, taip pat nuskaitant komisinį mokestį už skubų pervedimą 40 eurų. Tokiu būdu šiuo nusikaltimu jam padaryta turtinė žala yra 12660 eurų sumoje (t. 1., b. l. 18-21, 40-43).

Iš 2017 m. birželio 27 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. M. pateikė banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. iš šios sąskaitos 1500 eurų pervesta į M. B. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 33, 35).

Iš M. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“ AB banke išrašo nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. iš T. M. sąskaitos į M. B. sąskaitą pervesta1500 eurų. 2017 m. birželio 23 d. iš sąskaitos išgryninta 1000 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 24 d. išgryninta 500 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72-73, 76).

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kuris veikė galimai kartu su įtariamąja M. B., atžvilgiu išskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 4-5).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 1 d.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą.

LR BK 24 str. numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. LR BK 25 str. nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios M. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji M. B. apklausiama teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, M. B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, todėl kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pakaltinama, sulaukusi baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus kaltinamoji M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmenuo (t. 1., b. l. 4-5) dalyvavo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyjant svetimą turtą. Nustatyta, kad M. B. paskambino A. prisistatęs nepažįstamas vyras, kuris gavęs teigiamą atsakymą, kad ji yra G. G., sėdinčio įkalinimo įstaigoje, dukterėčia ir sutinka, kad jai į sąskaitą būtų pervesti pinigai, už kurių išgryninimą jai teks 100 eurų, 2017 m. birželio 23 d. telefoninio pokalbio metu prisistatęs Santakos policijos komisariato policijos pareigūnu, iš nukentėjusiojo T. M. apgaule išviliojo prisijungimo prie jo AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, po ko, pasinaudodami šiais duomenimis ir elektroniniu būdu prisijungę prie nukentėjusiojo T. M. vardu atidarytos AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iš jos į trečiųjų asmenų vardu atidarytas bankų sąskaitas pervedė 1500 eurų, nuskaičiuojant bendrą 160 eurų komisinį mokestį, kurių dalį, o būtent – 1500 eurų, pervedė į jos (M. B.) vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini), kas matyti iš banko pateiktų sąskaitų išklotinių (t. 1., b. l. 33, 35), po ko ji minėtus pinigus 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. birželio 24 d. išgrynino bankomatuose (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) kas matyti iš banko išklotinių (t. 1., b. l. 72-73, 76), pasilikdama sau 100 eurų atlygį, o likusius 1400 eurų perdavusi 2017 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos esančio miškelio ties pėsčiųjų taku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, T. M. priklausantį, 1500 eurų vertės turtą. Taigi, teismas vertina, kad M. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, darydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., veikė bendrininkų grupe.

Dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiosios Z. D. S. atžvilgiu (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-01-1-26754-2017-7)

Kaltinamoji M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, jog ne viską pamena, nes viską stengiasi pamiršti, negalvoti apie tai, kas įvyko. D. D. yra draugas, jis ją (M. B.) įtraukė į nusikaltimą, kuriuo dabar kaltinama. Buvo nepilnametė, turėjo vaiką, reikėjo nuomotis butą - jai reikėjo pinigų. D. D. jai pasiūlė užsidirbti pinigų: „man pasiūlė 100 eurų atlygį, kad nuimsiu pinigus iš banko sąskaitos, bet pas mane buvo limitas, tai aš paprašiau sesės“. Pokalbio metu daugiau niekas nedalyvavo. Ji suprato, kad pinigai yra iš nusikalstamos veikos. Ji (M. B.) nuvyko pas L. B. ir paprašė paskolinti banko kortelę bei prisijungimo duomenis, sakydama, kad nori internetu nusipirkti drabužių, o su sese viena kitos kortele naudojasi karts nuo karto, todėl jai papildomų klausimų nekilo. Banko kortelės duomenis nusiuntė D. D. sms žinute. Į kokį telefoną nusiuntė nežino. D. D. susisiekė su ja (M. B.) pasakė, kad pinigai pervesti ir reikia nuimti. Tuomet ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančios Maximos bankomatą ir nuėmė 1100 eurų, iš kurių 100 eurų pasiliko sau, o 1000 eurų nunešė į sutartą susitikimo vietą – automobilių aikštelę prie Kultūros centro, kur atvažiavo D. D., ir jam perdavė.

Kaltinamoji M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji draugavo su D. D. nuo 2017 m. birželio mėnesio paskutinės savaitės, tiksliai datos nepasakys, iki 2017 m. rugsėjo 28 d., ir jie gyveno kartu su jos mažamečiu sūnumi. 2017 m. rugsėjo 28 d. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po to vėliau suimtas kitoje byloje dėl telefoninių sukčiavimų. Gyvendama ir draugaudama su D. ji juo pasitikėjo, nors ir žinojo, kad 2017 m. sausio mėnesį jis yra grįžęs iš kalėjimo, kur sėdėjo už nužudymą. M. B. manė, kad jis (D. D.) pasitaisė, todėl su juo draugavo. D. ją įtraukė į nusikaltimus, kuriais dabar ji yra įtariama. Tiesiog buvo niekur nedirbanti, augino 3 metų sūnų, jos materialinė padėtis buvo sudėtinga, susigundė D. pasiūlytais greitais pinigais. 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje, datos tiksliai pasakyti negali, kada dar su D. buvo tik pažįstama, o ne jo mergina, D. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną (duomenys neskelbtini) pas G. B., kur ji buvo, jai pasiūlė užsidirbti lengvų pinigų. G. negirdėjo jos ir D. pokalbio. D. jai sakė, kad į jos sąskaitą kažkas perves pinigus, kuriuos ji turės nuimti, juos atiduoti D., o jis už tai jai duos 100 eurų. Kodėl jis pats negali tų pinigų gauti į savo sąskaitą banke, jis jai nesakė, o ji to neklausė. Jai reikėjo pinigų, nes neturėjo pastovių pajamų, todėl ir sutiko tai daryti. D. jos iš karto paklausė koks jos sąskaitos banke limitas, t. y. kiek pinigų nuo savo banko kortelės galės nuimti imdama vienu kartu tą pačią dieną. Ji žinojo, kad jos limitas yra 800 eurų. D. jai leido pagalvoti ar ji nori užsidirbti 100 eurų ir sutarė, kad ji jam tai praneš kitą dieną. Kadangi ji pinigų norėjo, grįžus į namus pamąstė, kad gali pasiskolinti savo sesės L. banko kortelę. Ji pati naudojasi banko AB „Swedbank“ sąskaita ir žinojo, kad L. turi sąskaitą taip pat šiame banke. Sekančios dienos rytą ji nuėjo pas L. į jos namus (duomenys neskelbtini) prie turgaus, adreso nežino. Ji (duomenys neskelbtini) prašė jai paskolinti L. vardu išduotą banko kortelę, jos PIN kodą bei prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, t. y. slaptažodį, kodą ir kodų kortelę. Sesei (L. B.) sakė, kad nori internetu nusipirkti drabužių, sakė, kad į sesers kortelę banke įsidės pinigų ir per el. bankininkystę susimokės už drabužius. Už kokius drabužius mokės ir ką įsigys L. nesakė, o ji to ir neklausė. L. jai davė banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, du lapelius, ant kurių ranka buvo užrašiusi kortelės PIN kodą bei el. bankininkystės prisijungimo kodą ir slaptažodį bei kodų kortelę. Ji suprato, kad sesę (L. B.) apgavo, jai pamelavo ir taip neteisėtai iš jos gavo jos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir jos duomenis bei prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Apie tai, kad turi sesės kortelę ji telefonu pranešė D. ir SMS žinute nusiuntė sesės (L. B.) sąskaitos banke numerį, kurio dabar nepamena. Tas sąskaitos numeris buvo užrašytas ranka sesės ant lapelio, kuriame buvo užrašyti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenys. D. jos prašė sąskaitos numerio ir sakė, kad į sesės sąskaitą banke neužilgo kažkas perves pinigus, kuriuos jai reikia nuimti. D. nesakė kiek bus tų pinigų. Ji negali pasakyti, kokiu telefono numeriu tuo metu D. naudojosi, nes neturi jo išsaugojusi, jis dažnai juos keičia. Ji pati naudojosi savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šiuo metu nebeturi. Tą pačią dieną, kada ryte iš sesės gavo jos banko kortelę, po pietų D. jai paskambino ir pasakė, kad į sesės sąskaitą jau yra pervesti pinigai, kuriuos ji turi nuimti. Ji viena nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), kur banko ,,Swedbank“ bankomate įkišo sesės vardu išduotą mokėjimo kortelę, suvedė jos PIN kodą, kurio nepameną ir nuo sesės (L. B.) sąskaitos nuėmė 1100 eurų, kuriuos matė ten pervestus. Buvo berods dar likę keletą centų, matyt L. B., tik nepamena kiek tiksliai. Bankomatas jai išdavė 1100 eurų kupiūromis po 50 ir po 100 eurų. Vos nuėmusi pinigus, jau vakarop paskambino D., pasakė, kad tai padarė. Tada su D. susitiko prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro automobilių stovėjimo aikštelėje už šio centro ir D. perdavė nuimtus pinigus. Iš šių pinigų jis jai davė 100 eurų, o kitus 1000 eurų pasiėmė pats. Jis į aikštelę buvo atvažiavęs, berods, Audi juodos spalvos automobiliu, kurio valstybinio numerio nežino. Ji neklausė D. kur jis dės tuos pinigus, o pati gavusi 100 eurų juos išleido savo ir savo vaiko reikmėms, daugiausia maistui. Niekam apie tai, kad tokius pinigus gavo, nepasakojo. Ji suprato, kad daro nusikaltimus, suprato, kad tie pinigai matyt buvo gauti kažką apgaunant telefonu, kada žmonėms skambina sukčiai ir taip išvilioja iš jų sąskaitų pinigus. Jos sesuo nežinojo ką ji darė, nes apie tai sesei nepasakojo. Supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Tiesiog susigundė paprastais ir lengvais pinigais. Kiek ji supranta ir kiek suprato iš D. tie, kurie skambino kažkokiai moteriai, buvo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur prieš tai yra sėdėjęs D.. Kas tiksliai skambino ji nežino. D. yra minėjęs apie kažkokį draugą pravarde berods „(duomenys neskelbtini)“, taip pat sakė, kad pažįsta jos dėdę G. G., kažkokį A. ir V., kurie taip pat su juo sėdėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Ar šie vyrai yra kažkuo prisidėję prie nusikaltimų, kuriuos darė toliau grįžęs į laisvę D.s ji nežino (t. 1., b. l. 108-110, 118).

Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Davus kaltinamajai M. B. parodymus, D. D. pasakė, kad “nenoriu nieko paaiškinti, teisybę sako, viskas reiškia taip ir buvo”. Pasakęs, kad duos parodymus, paaiškino, kad neatsimena tokių įvykių, kuo įtariamas, gal buvo girtas. Su daug kuo bendrauja iš įkalinimo įstaigų per socialinį tinklą „Facebook“. Telefono numerius keičia dažnai, nes plano papildymas kainuoja 5 eurus, o nauja kortelė - 2 eurai. Sakydamas paskutinį žodį, neprašė išteisinti, o sakė, kad nėra įrodymų, prokuroro pasiūlyta bausmė per griežta, vieninteliai parodymai B., “ji šneka bijodama, bet ji ir turi ko bijoti, ji turi mažą vaiką, ne iš gero gyvenimo ji čia atsidūrė, ji taip šneka, nes jai bus lengviau”.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. atsisakė duoti parodymus (t. 1., b. l. 162-163).

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena su draugu, santykiai su seserimi M. B. geri. Kiek pamena, 2017 m. gegužės mėn. jos sesuo M. pasiskolino iš jos banko kortelę, sakė, kad kažką užsisakinės internetu, joks įtarimas nekilo, nes kortele leisdavo naudotis ir anksčiau, todėl davė kortelę, slaptažodį ir PIN kodą. Kortelę sesuo M. grąžino gal po mėnesio, apie pirkinius neklausinėjo, M. pati pirkinių nerodė. Elektronine bankininkyste ji (L. B.) nesinaudoja, kortelė reikalinga išgryninti pinigus. M. B. kartais neturėdavo pinigų, tai ji, L. B. paskolindavo penkis eurus, kelių šimtų nėra skolinusi, gal M. padeda močiutė.

Liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. B. yra jos sesuo. M. gyvena atskirai. M. gyvena su savo mažamečiu 3 metų sūnumi pas močiutę. Ji, t .y. L. B., pati turi AB „Swedbank“ sąskaitą. Ji turi vieną sąskaitą banke ir vieną mokėjimo kortelę, kuria naudojasi, berods, nuo 16 metų, t. y. jau apie 4 metus laiko. 2017 m. gegužės ar tai birželio mėnesį, pas ją į namus buvo atėjusi M.. Buvo dienos metas, kai M. jos paprašė paskolinti jai banko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. slaptažodį, PIN kodą. M. jai sakė ir jos to prašė, nes, neva, norėjo internetu užsisakyti ir nusipirkti drabužius. Ji davė sesei (M. B.) savo banko AB „Swedbank“ kortelę, jos PIN kodą, kurį užrašė savo ranka ant popieriaus lapelio. Taip pat M. davė banko kodų kortelę bei prisijungimo prie el. bankininkystės kodą ir slaptažodį, kurie buvo užrašyti ranka ant atskiro lapelio. Kada L. B. M. davė savo banko kortelę ir jos duomenis, jos sąskaitoje daug pinigų nebuvo, gal keletą euro centų, tiksliai nežino. Ji savo banko kortelės tuo metu, kai ją buvo paskolinusi M., nenaudojo, bet maždaug po poros savaičių, kada ją buvo davusi M., ji įsidarbino ir jai į banko kortelę turėjo būti pervestas atlyginimas. Tada ji M.s paprašė ir pastaroji grąžino jai banko kortelę, kodų kortelę ir du lapelius su kortelės PIN kodu ir el. bankininkystės prisijungimais. Ji M. nepaklausė ar pastaroji nusipirko drabužius internetu ar ne. Ji nežino, kodėl M. iš jos skolinosi jos banko kortelę. M. vėliau jai pati papasakojo, kad į jos kortelę banke buvo pervesti pinigai, kuriuos M. nusiėmė. M. jai daugiau nieko detaliau nepapasakojo, bet ji suprato, kad tie pinigai galimai gauti sukčiaujant ir kažką apgaunant. Ji žino, kad M. jau buvo papuolusi kažkur į sukčiavimus, kada į M. sąskaitą ar kažkur panašiai buvo pervesti pinigai sukčiaujant telefonais, kai skambinama ir apgaunama žmones. Žino tik tiek, kad M. tokius sukčiavimus darė su tuometiniu savo draugu D. D., kuris dabar yra suimtas. Ji tikrai nežino iš kokio asmens ir kokia pinigų suma į jos sąskaitą banke buvo pervesta, nes pati to netikrino, o M. to nesakė. Jokių pinigų, pervestų iš kažkokių neaiškių asmenų ji pati nenuiminėjo, į savo sąskaitą gaudavo pinigus tik iš darbo kaip atlyginimą. M. savo banko kortelę, jos duomenis bei prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis buvo davusi tik vieną kartą, apie ką dabar pasakojo. Su D. D. ji nelabai gerai sutardavo, daugiau tik pasilabindavo, kada jį sutikdavo kur su savo sese (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-01-1-26754-2017-7 1 t., b. l. 102-103).

Nukentėjusioji Z. D. S. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 2., b. l. 13). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kad 2017 m. gegužės 30 d. apie 13 val. 00 min., į jos fiksuotą laidinį namų telefoną paskambino telefono numeris (duomenys neskelbtini), jai atsiliepus išgirdo vyrišką balsą, kuris prisistatė neva policijos pareigūnų tyrėju R. Ž. ir pranešė, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, dėl AB „Swedbank“ darbuotojų neteisėtos veikos ir jų galimo pinigų plovimo per jos ir kitų asmenų sąskaitas. Todėl jos prašė pateikti bylai ištirti padėsiančius jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jai pasakius, kad jų neturi, liepė juos išsiimti. Todėl ji mandagiai ir įtikinančiai kalbėjusio vyriškio policijos pareigūno patikėjo ir tą pačią dieną nuvyko į Šilalės mieste, esantį AB „Swedbank“ banką, kuriame išsiėmė elektroninės bankininkystės kortelę su reikiamais prisijungimo duomenimis. Kelių valandų bėgyje minėtas numeris perskambino į jos mobilaus ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame atsiliepė tas pats vyriškis ir liepė jam pasakyti jos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, ji nedvejodama jam tai ir pasakė. 2017 m. gegužės 31 d. supratusi, kad čia galėjo būti sukčiai, nuvyko į AB „Swedbank“ banką ir pasitikrino jos sąskaitotoje Nr(duomenys neskelbtini) laikytų pinigų sumos likutį bei sąskaitos išrašą suprato, kad iš jos sąskaitos apgaulės būdu, t. y. 2017 m. gegužės 30 d. į L. B. sąskaita yra pervesta 1100 eurų suma. 2017 m. gegužės 31 d., apie 10 val. 50 min., į jos mobilų telefoną paskambino iš telefono Nr(duomenys neskelbtini) ir tai buvo tas pats vyriškis, pristatęs R. Ž., kuris teigė, jog norintis susitikti su ja Šilalės policijos komisariate 115 kabinete arba geriau namuose pas ją, tačiau ji jam pasakė, kad ji užsiėmusi ir išvykusi iš namų (t. 1., b. l. 25, 28).

Iš AB ,,Swedbank“ pateiktos raštu informacijos nustatyta, kad iš Zofijos D. S. sąskaitos Nr. 347300010029470469 2017 m. gegužės 30 d. į L. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 padarytas pavedimas 1100 Eur. Operacija atlikta iš galinio tinklo įrenginio IP 90.140.180.67 2017 m. gegužės 30 d. 17 val. 58 min. 42 sek., kuriame buvo įstatyta SIM kortelė Nr. 867159771, mobiliojo ryšio operatorių bokštų celės yra (duomenys neskelbtini) r. (t. 1., b. l. 42, 45, 52, 52, 56).

Iš Z. D. S., gyv. (duomenys neskelbtini) naudojamų telefonų numerių, AB „Telia Lietuva“ operatoriui priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir UAB „Bitė“ operatoriui priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) vykusių sujungimo išklotinių nustatyta, kad į AB „Telia Lietuva“ operatoriui priklausantį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 30 d. 13 val. 59 min. 46 sek., 14 val. 55 min. 09 sek., 17 val. 33 min. 58 sek. skambino ir pokalbis vyko iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Taip pat išanalizavus UAB „Bitė“ operatoriui priklausančio telefono numerio (duomenys neskelbtini) vykusius sujungimus, nustatyta, kad tas pats numeris Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 2017 m. gegužės 30 d. 5 kartus laikotarpyje nuo 14 val. 56 min. 06 sek. iki 16 val. 41 min. 15 sek. (t. 1, b. l. 64).

Iš UAB „Bitė“ operatoriui priklausančio IAP Nr. (duomenys neskelbtini) vykusių sujungimo išklotinių nustatyta, kad minėtas numeris buvo sujungtas su abonentiniu Nr. 8 449 43251 2017-05-30 13 val. 59 min. 46 sek, 14 val. 55 min. 09 sek., 17 val. 33 min. 58 sek., bei su telefono numeriu 8 640 16479 2017 m. gegužės 30 d. 5 kartus laikotarpyje nuo 14 val. 56 min. 06 sek. iki 16 val. 41 min. 15 sek. Taip pat nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė po celėmis VIL18C, A. C. VIL18C adresas (duomenys neskelbtini) celės (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 80-81).

Iš L. B. banko sąskaitos AB ,,Swedbank“ (duomenys neskelbtini) išklotinės matosi, kad į jos sąskaitą 2017 m. gegužės 30 d. iš Z. D. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pavedimas 1100 eurų. Minėti pinigai buvo išgryninti tą pačią dieną 18 val. 02 min. (duomenys neskelbtini) bankomate H282 vaizdo stebėjimo įrangą užfiksavo, kad pinigus išgrynino M. B. (t. 1., b. l. 93, 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu asmenys, kurie veikė galimai kartu su įtariamaisiais M. B. ir D. D. nenustatyti, ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu išskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 20-21).

Iš 2018-03-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog nukentėjusiajai Z. D. S. buvo skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės prisijungta iš IP 90.140.180.67 2017, galinio įrenginio su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Atlikus Policijos registruojamų įvykių registro ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) informacijos analizę nustatyta, kad informacijos apie asmenis, kurie naudojasi abonentų Nr. 863078239 ir Nr. 867159771, nėra (t. 2, b. l. 85).

Iš Kybartų pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad kratų ir apžiūrų metu mobiliojo ryšio telefonai ar kiti galinio tinklo įrenginiai su SIM kortelėmis, kurių abonentai Nr. 863078239 ir Nr. 867159771 rasti ir paimti nebuvo. (t. 2, b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui kaltei būdinga tiesioginė tyčia.

Teismas, įvertinęs kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios M. B. ir kaltinamojo D. D. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji M. B. apklausiama teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, M. B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, todėl kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nors kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu nedavė išsamių parodymų, tačiau dėl kaltinamosios M. B. parodymų paaiškino kad “nenoriu nieko paaiškinti, teisybę sako, viskas reiškia taip ir buvo”, parodė, kad pats nieko nepamena, nes matyt buvo girtas, ką teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi M. B. davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, jie sutampa su objektyviais rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ištirtais bylos nagrinėjimo metu, jiems neprieštarauja, teismas būtent jais ir vadovaujasi, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl ko M. B. būtų siekusi duoti melagingus parodymus D. D. atžvilgiu, priešingai, vertindamas tokius D. D. parodymus, kad “ji šneka bijodama, bet ji ir turi ko bijoti, ji turi mažą vaiką, <…> ji taip šneka, nes jai bus lengviau todėl teismas M. B. parodymais tiki ir konstatuoja, kad kaltinamojo D. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje jau suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pakaltinami, sulaukę baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus kaltinamoji M. B. ir kaltinamasis D. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys dalyvavo apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyjant svetimą turtą. M. B. parodymais, nustatyta, kad D. D. pasiūlė uždirbti lengvų pinigų, tai yra, uždirbti 100 eurų išgryninant į jos sąskaitą pervestus pinigus. Kadangi jos sąskaitos limitas mažas, ji pasiskolino iš sesers L. B. banko kortelę ir PIN kodą, pasakydama, kad persives į jos sąskaitą pinigus ir pirks drabužius internetinėje parduotuvėje. Remiantis L. B. parodymais, tai nebuvo pirmas kartas, kada M. B. naudojasi jos kortele, todėl nieko neįtarė. L. B. banko sąskaitos numerį M. B. sms žinute nusiuntė D. D., kuris perdavė jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie iš galinio tinklo įrenginio IP (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. 17 val. 58 min. 42 sek., kuriame buvo įstatyta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio operatorių bokštų celės yra (duomenys neskelbtini) iš Z.s D. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 30 d. į L. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2017-05-30 padarė pavedimą 1100 Eur sumai (t. 1., b. l. 35, 42, 45, 52, 52, 56). Remiantis byloje esančiais banko sąskaitų išrašais matyti, kad pinigai buvo išgryninti tą pačią dieną 18 val. 02 min. (duomenys neskelbtini) bankomate H282 (t. 1., b. l. 93, 98-100), o iš vaizdo stebėjimo įrangos duomenų matyti, kad pinigus išgrynino M. B. (t. 1., b. l. 93, 98-100). M. B. parodymais, ji pasiėmė 100 eurų, o 1000 eurų perdavė D. D. (duomenys neskelbtini) kultūros centro automobilių stovėjimo aikštelėje už šio centro. D. D. parodymais, „teisybę sako, viskas reiškia taip ir buvo”. Taigi, teismas vertina, kad M. B. ir D. D. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, darydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., veikė bendrininkų grupe.

Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, vertina, kad nėra surinkta pakankamai ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad M. B. ir D. D. susitarė savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą su asmenimis, atliekančiais bausmę Kybartų pataisos namuose, taip pat, kad būtent asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė L. B. banko sąskaitos duomenis. Iš 2018-03-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog nukentėjusiajai Z. D. S. buvo skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš Kybartų pataisos namų, prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės prisijungta iš IP (duomenys neskelbtini) 2017 iš galinio įrenginio su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš Kybartų pataisos namų. Atlikus Policijos registruojamų įvykių registro ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) informacijos analizę nustatyta, kad informacijos apie asmenis, kurie naudojasi abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (t. 2, b. l. 85). Iš Kybartų Pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad kratų ir apžiūrų metu mobiliojo ryšio telefonai ar kiti galinio tinklo įrenginiai su SIM kortelėmis, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti nebuvo. (t. 2, b. l. 103). Taip pat nepatvirtinta, kad M. B. už atlygį D. D. perdavė L. B. sąskaitos duomenis. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad 100 eurų atlygį gavo už 1100 eurų, pervestų į L. B. sąskaitą banke AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynimą, o ne už banko sąskaitos duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad M. B. ir D. D. neteisėtai panaudojo L. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, nes ir M. B. ir L. B. parodymais, M. B. skolinosi sesers banko kortelę, pasakė jai, kad persives pinigus pirkiniams, taigi teismas nenustato neteisėtumo aspekto įgyjant ir naudojant L. B. banko kortelę. Taigi konstatuotina, kad kaltinimas šioje dalyje (dėl nenustatytų asmenų, su kuriais bendradarbiauta, identifikavimo kaip atliekančių bausmę Kybartų pataisos namuose; dėl L. B. sąskaitos perdavimo M. B. D. D. už atlygį, dėl neteisėto L. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų naudojimo) nepripažintinas įrodytu, dėl ko nurodytos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad D. D. ir M. B., neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, be to, D. D. ir M. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kvalifikuojant kiekvieno bendrininko veiką pagal BK specialiosios dalies straipsnį turi būti nustatyta atitinkamos nusikalstamos veikos objektyvių ir subjektyvių požymių visuma.

Pagal LR BK 214 str. 1 d., atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015; 2K-555-788/2015).

Pagal LR BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik aktyviais veiksmais ir tiesiogine tyčia. Prisijungimas prie informacinės sistemos, tai informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kompiuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduodamos kompiuterinės informacijos ir pan.). Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudojant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas (ugniasienes) ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę pamatyti informacinės sistemos laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.).

Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teisiamojo posėdžio metu D. D. kaltės nepripažino. M. B. parodė, kad jai D. D. siūlė 100 eurų už pinigų išgryninimą, jai nebuvo aiškinamos jokios detalės, iš kur bus gaunami pinigai, ji įtarė, kad iš nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini), skambinęs Z. D. S. veikė po celėmis VIL18C, A. C. VIL18C adresas (duomenys neskelbtini) celės VIL09A adresas (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 80-81). Pinigų pervedimo operacija iš Z. D. S. sąskaitos į L. B. sąskaitą atlikta iš galinio tinklo įrenginio IP 90.140.180.67 2017 m. gegužės 30 d. 17 val. 58 min. 42 sek., kuriame buvo įstatyta SIM kortelė Nr. 867159771, mobiliojo ryšio operatorių bokštų celės yra (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 35, 42, 45, 52, 52, 56). Iš 2018-03-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog nukentėjusiajai Z. D. S. buvo skambinta iš Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš Kybartų pataisos namų, prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės prisijungta iš IP (duomenys neskelbtini) 2017 iš galinio įrenginio su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) galimai iš Kybartų pataisos namų. Atlikus Policijos registruojamų įvykių registro ir Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) informacijos analizę nustatyta, kad informacijos apie asmenis, kurie naudojasi abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra (t. 2, b. l. 85). Iš Kybartų pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad kratų ir apžiūrų metu mobiliojo ryšio telefonai ar kiti galinio tinklo įrenginiai su SIM kortelėmis, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti nebuvo. (t. 2, b. l. 103). Teismo vertinimu, nėra objektyvių duomenų, kad D. D. tarėsi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis iš anksto vykdyti nusikalstamą veiką, ar ją koordinavo. Surinkti objektyvūs duomenys neperžengia prielaidų lygmens. Nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teismui vienareikšmiškai tvirtinti, kad D. D. ir M. B. iš anksto susitarė vykdyti nusikalstamą veiką, tik tuomet D. D. ieškojo asmenų, kurių sąskaitomis būtų galima pasinaudoti, ir pervesti iš apgautų nukentėjusiųjų išviliotus pinigus, siekdami savanaudiškų tikslų, perdavė duomenis bendrininkų grupės nariams, o jiems paskambinus 8 kartus nukentėjusiajai Z. D. S. ir melagingai prisistačius policijos pareigūnais bei apgaule išviliojus nukentėjusiosios Z. D. S. internetinės prieigos prie elektroninės bankininkystės duomenis – elektroninės bankininkystės naudotojo ID, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei atlikus neteisėtas finansines operacijas ir neteisėtai prisijungus prie nukentėjusiosios vardu atidarytos elektroninės bankininkystės sąskaitos, savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai užvaldė Z. D. S. pinigines lėšas, kas leistų daryti išvadą, kad M. B. ir D. D. veikė suderinę savo veiksmus, suvokdami faktą, kad veikė ne kiekvienas atskirai, o bendrai su kitu asmeniu.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Šioje byloje teismas vertina, kad nepakanka objektyvių duomenų patraukti kaltinamąjį D. D. ir kaltinamąją M. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų D. D. ir M. B. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, o remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl bausmės skyrimo

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, kiekvieno asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamoji M. B. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, neteista, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir gailėjosi, ką teismas laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupe, teismas pripažįsta sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Taip pat teismas atsižvelgia į M. B. asmenybę, į tai, kad Z. D. S. atžvilgiu nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, augina mažametį vaiką (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, b. l. 124), 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK)182 straipsnio 1 dalį ( LITEKO duomenimis nuosprendis neįsiteisėjęs – apskųstas), nedirba (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, b. l. 121), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, b. l. 127), gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 1. b. l. 171-172). Gynyba išsakė poziciją, kad veikos padarytos dėl sunkios materialinės padėties, tačiau teismas nenustatė objektyvių duomenų, galinčių tai patvirtinti, priešingai, M. B. yra darbinga, ne kartą dirbo (b. l. 121 ), gyvena su močiute, parodė, kad močiutė padeda prižiūrėti vaiką, turi seserį, kuri esant būtinybei skolina pinigų, visgi M. B. nusikalstamas veikas darė, nes reikėjo lėšų, susigundė „lengvais“ pinigais, apsigyveno po nusiklatimo prieš Z. D. S. su D. D., bendrauja su dėde G. G., kuris atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje už sukčiavimą, taigi teismas daro išvadą, kad veikas darė iš savanaudiškų paskatų, siekdama sau naudos, jai priimtinas būtent toks gyvenimo būdas. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. jauno amžiaus, gali pakeisti vertybines nuostatas ir gyvenimo būdą, tokį norą teisiamojo posėdžio metu išsakė. Todėl teismas linkęs patikėti kaltinamąja. Manytina, kad baudos skyrimas M. B. netikslingas, nes nusikaltimus darė būtent dėl pinigų stygiaus, be to, ji bedarbė. Griežčiausios bausmės, susijusios su laisvės atėmimu skyrimas neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai, nes kaltinamoji augina mažametį vaiką, be to, teisiama pirmą kartą, o vadovaujantis BK 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamas veikas paskiriant laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu. Remiantis BK Remiantis BK 64¹ str., bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. D. kaltės nepripažino, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos padarymo metu teistas 2 kartus, nuosprendžio priėmimo metu teistas 5 kartus. D. D., paleistas iš įkalinimo įstaigos 2017-01-16, nuo tada iki nuosprendžio priėmimo dienos baustas administracine tvarka 47 kartus, nuobaudos galioja (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 2., b. l. 11-28.), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrijos ligoninėje ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Veikas darė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas sau naudos. Tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, teismas pripažįsta sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl bausmės tikslai kaltinamajam D. D., kaip recidyvistui, gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką paskiriant griežčiausias bausmių rūšį – laisvės atėmimo bausmę. BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bsumė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Priimant šį nuosprendį, LITEKO duomenimis, 2018-05-28 įsiteisėjo 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendis, todėl taikant BK 63 str. 9 d. nuostatas, vadovaujantis formuojama tuo klausimu teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-376-190/2016) šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018-02-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Nukentėjusysis T. M. 2018-03-09 pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 1., b. l. 30-32). Pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko (t. 1., b. l. 195).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, žala jam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamosios veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant 1500 eurų iš M. B. T. M. naudai.

Nukentėjusioji Z. D. S. pareiškė 1100 eurų civilinį ieškinį (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-01-1-26754-2017-7, t. 1., b. l. 34-36). Pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 2., b. l. 13).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstas, jis tenkintinas, žala jai padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, ši suma (1100 eurų) priteistina solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir D. D..

Dėl daiktinių įrodymų

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinius įrodymus:

- kompiuterinę laikmeną (CD, 1 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotine (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6, t. 1., b. l. 111);

- kompiuterines laikmenas (vokas (1 vnt.), kuriame CD (2 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotine ir vaizdo failais iš bankomato (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-01-1-26754-2017-7, t. 2., prie viršelio),

nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 17 d. nutarimu kaltinamajai M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6 1 t., b. l. 148, 149) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendė:

D. D. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2018-02-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nusprendžiu ir paskirti D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 6 d.

D. D. į bausmės laiką įskaityti pagal 2018-02-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Kardomosios priemonės nepaskirti, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

M. B. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1d., ir nuteisti:

- pagal LR BK 182 str. 1d. (svetimo turto įgijimo apgaule iš nukentėjusiojo T. M. epizodas) - laisvės apribojimu trims mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti neišeiti iš namų savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens arba jos mažamečio vaiko sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir d) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

- pagal LR BK 182 str. 1d. (svetimo turto įgijimo apgaule iš nukentėjusiosios Z. D. S. epizodas) - laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti neišeiti iš namų savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens arba jos mažamečio vaiko sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir d) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajai M. B. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti neišeiti iš namų savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamosios asmens arba jos mažamečio vaiko sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą, ir d) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios M. B. 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) T. M. naudai.

Nukentėjusiosios Z. D. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D. ir M. B. 1100 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) nukentėjusiosios Z. D. S. naudai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2018 m. sausio 17 d. nutarimu skirtą kaltinamajai M. B., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 3 p., daiktinius įrodymus:

- kompiuterinę laikmeną (CD, 1 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotine (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-03-2-00063-2018-6);

- kompiuterines laikmenas (vokas (1 vnt.), kuriame CD (2 vnt.) su telekomunikacijų įvykių išklotine ir vaizdo failais iš bankomato (baudžiamosios bylos proceso Nr. 1-01-1-26754-2017-7),

nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė