- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 1-232-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42745-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Sekretoriaujant S. V., dalyvaujant prokurorei O. G., nukentėjusiajai M. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, laikinoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. 2019 m. spalio 6 d., apie 19 val. 30 min., bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine M. J. metu, tyčia mediniu šluotos kotu sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajai M. J. į nugaros sritį bei sėdmenis, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai nukritus ant grindų, kumščiais ir kojomis sudavė jai daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai M. J. minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas smakre, kairės krūtinės pusėje, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, kairio sėdmens srities sumušimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios M. J. sveikatą.
Kaltinamasis R. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad galimai 2019 m. spalio 6 d. vakare jis buvo (duomenys neskelbtini). Kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusios, nes ji jo neišleido iš namų. M. J. jį puolė su šluota, jis šluotą atėmė ir šluotkočiu sudavė apie penkis smūgius per sėdmenis. Nuo suduotų smūgių ji atsitrenkė į lovą. Daugiau nesmurtavo, nespardė. Nukentėjusioji pradėjo verkti ir nuėjo pas dukrą, kuri iškvietė pareigūnus. Įvykio metu buvo neblaivus, jei būtų blaivus taip nesielgtų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinti nukentėjusios M. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sugyventinis., jie kartu gyvena apie dvidešimt tris metus, kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini), turi du vaikus - S. P., (duomenys neskelbtini), ir S. P., (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 6 d. apie 15 val. sugyventinis R. P. grįžo namo iš žvejybos, buvo neblaivus. Ji įvykio dieną taip pat buvo neblaivi. Vakare sugyventiniui paskambino draugas ir pakvietė susitikti. Tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes ji neleido sugyventiniui eiti pas draugą. Konflikto metu ji mėtė įvairius daiktus, paėmusi medinį šluotos kotą pagrūmojo juo sugyventiniui, tačiau smūgių jam nesudavė. Sugyventinis atėmė iš jos šluotos kotą ir juo sudavė jai per nugarą, sėdmenis, šonus. Nuo suduotų smūgių ji nukrito, o jai gulinčiai ant grindų sugyventinis rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Kiek jai buvo suduota smūgių pasakyti negali. Po to ji išėjo į laiptinę, nuėjo pas kaimynę, pas kurią buvo jos dukra S. ir S. iškvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio nereiškia, su sugyventiniu susitaikė. (1 t. b. l. 49-52, 55-58)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2699/2019(02), nustatoma, kad M. J. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos smakre, kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai, kairio sėdmens srities sumušimas padaryti mažiausiai trimis smūgiais kietu buku daiktu. Konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir galėjo atsirasti smūgiuojant rankomis, kojomis, lazda ar panašiai. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi. Sužalojimai dėl šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 63).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio L. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jai rankomis ir kojomis sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas sugyventinis R. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat sudavė jai smūgius mediniu šluotos kotu. Bute buvusi nepilnametė S. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad įvykio metu namuose nebuvo, konflikto nematė. Užfiksuoti smurtą rodantys požymiai - įdrėskimai, paraudimai M. J. nugaros srityje (1 t. b. l. 6-9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2019 m. spalio 6 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas medinis šluotos kotas (1 t. b.l.25-33)
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas medinis šluotos kotas, paimtas 2019 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t. b. l. 34-38)
Asmens blaivumo testo duomenimis nustatoma, kad 2019 m. spalio 6 d. 20.21 val. M. J. nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, 2019 m. spalio 6 d. 20.46 val. R. P. nustatytas 1,36 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 111-112)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusios parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai sudavė šluotkočiu tik per sėdmenis ir jis nežino kaip galėjo atsirasti kiti sužalojimai. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2699/2019(02), nustatoma, kad M. J. konstatuota minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos smakre, kairėje krūtinės pusėje, kairės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai, kairio sėdmens srities sumušimas padaryti mažiausiai trimis smūgiais kietu buku daiktu. Konstatuoti sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir galėjo atsirasti smūgiuojant rankomis, kojomis, lazda ar panašiai. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi.
Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Nenustatyta, kad buvo kitų asmenų, kurie galėjo sužaloti nukentėjusiąją, konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios. Nukentėjusioji išsyk po įvykio nurodė, kad ją sužalojo sugyventinis.
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. R. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas (1 t. b. l. 154-162), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 164), Jonavos pirminio sveikatos priežiūros centro įskaitoje neįrašytas (1 t. b. l. 168). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. P. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 134,32 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l. 72-73). Kaltinamasis R. P. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs M. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jai buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l. 72-73). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą R. P. jį atlyginti.
Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 416,29 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l . 94-100). R. P. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs M. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jai buvo išmokėta ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondui padaryta 416,29 Eur žala. Žalos dydis įrodytas dokumentais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigą R. P. jį atlyginti.
Daiktinis įrodymas – šluotos kotas – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (LR BPK 94 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.
Tęsti darbą arbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 7 d.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.
Priteisti iš R. P., gim. (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:
Kauno teritorinei ligonių kasai 134, 32 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 32 ct).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 416,29 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų ir 29 ct).
Daiktinį įrodymą – šluotos kotą – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti R. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.