- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-1111-383/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 6 d. nutarimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d. - 11 m. laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 2 d. 3 p. numatytą privalomą dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 6 mėn. 29 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-06-02). Bausmės pradžia 2008 m. sausio 1 d., bausmės pabaiga 2019 m. sausio 1 d. 2016 m. birželio 6 d. Komisijos priimtu nutarimu, nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog tik atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, šiuo metu taip pat dirba. Atlikdamas bausmę pataisos namuose buvo skatintas 16 kartų, laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas, yra dalyvavęs adaptacijos pataisos integracijos programose, socialinio švietimo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Paleistas iš pataisos įstaigos žada laikinai vykti gyventi į Vilniaus arkivyskupijos CARITAS namus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis mokėsi, baigė vytelių pynėjo, batsiuvio bei siuvėjo kursus. Išėjęs į laisvę, žada iš karto užsiregistruoti į darbo biržą, laikytis visų nurodymų ir daugiau nenusikalsti.
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas BVK. Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis D. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis – 68 balai, taigi D. K. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad žada nepažeidinėti įstatymų ir gyventi dorai, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis D. K., kaip jau minėta, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien dalyvavimas minėtose programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (pagal „OASys“ nustatyti 53 balai) ne sumažėjo, tačiau padidėjo net iki 68 balų, todėl akivaizdu, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu D. K. nesielgė nepriekaištingai, keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, tris kartus už grubius pažeidimus buvo baustas ypač griežtomis drausminėmis nuobaudomis (uždarytas į baudos izoliatorių). Nors D. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis D. K. atlieka bausmę už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine metu tyčia ją nužudė, tuo tarpu duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kursuose ar programose, kurios mažintų nusikaltimų darymų apsvaigus nuo alkoholio pakartotinumo riziką, byloje nėra. Pastebėtina ir tai, kad, D. K. turi neapmokėtą civilinį ieškinį, atlyginta tik nedidelė dalis jam priteisto civilinio ieškinio – 385,02 Eur iš 16596,21 Eur, kurį apmokėti neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam nustatyti net keturi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti; emocinė gerovė (neadekvati savivertė, suicidiniai ketinimai); mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, problemų sprendimų įgūdžių stoka, konkretus mąstymas). Nors D. K. bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, 15 kartų skatintas, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, jog D. K. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat, kaip jau buvo minėta, svarbi aplinkybė yra ir tai, jog nuo paskutinio vertinimo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, o priešingai ženkliai padidėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, siekiant eliminuoti nuteistajam būdingus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, kad lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos D. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo. Sprendžiant lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimą turi būti atsižvelgta ir į tai, ar bus užtikrinti bausmės tikslai bei teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Apibendrinus visa kas išdėstyta, įvertinus skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, atsižvelgiant į nuteistojo pastangas taisytis ir norą tinkamai elgtis visuomenėje, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu pagal BVK 157 str. 3 d. Taip pat įvertinus atliktos bausmės dydį, jo santykį su dar likusia neatlikta laisvės atėmimo bausme, teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą jo atžvilgiu.Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Išanalizavus bylą konstatuojama, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.