Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-728-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
2A-728-567/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
Vokietijos Federacijos Respublikos įmonės DB Internacional GmbH
Atsakovas
UAB „Lietuvos geležinkeliai“
Advokatai
Adomas Kunčius, Vilija Viešiūnaitė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Adomui Kunčiui ir advokatei Vilijai Viešiūnaitei,atsakovo atstovui V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos Federacijos Respublikos įmonės DB Internacional GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2089-391/2010 pagal ieškovo Vokietijos Federacijos Respublikos įmonės DB Internacional GmbH ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl viešojo pirkimo sutarties spragos užpildymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vokietijos Federacijos Respublikos įmonės DB Internacional GmbH 2010-01-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pašalinti 2008 m. vasario 8 d. viešojo Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP-86 „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160km/h“, sudarytos tarp DB International GmbH ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, priedo Nr. 2 „Sutarties sąlygos“ 30 straipsnio spragą ir patikslinti bei naujai išdėstyti sutarties sąlygų 30 straipsnį taip: „Bendra sutarties kaina (suma be PVM) negali būti keičiama“ ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Vokietijos Federacijos Respublikos įmonė DB Internacional GmbH, laimėjęs atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbtą viešą konkursą, 2008-02-08 sudarė sutartį Nr. SP-86 „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160km/h“. Pagal sutarties sąlygas ieškovas, kaip projektuotojas, įsipareigojo parengti projektą geležinkelio linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui iki 160 km/h bei pirkimo dokumentus, užpildyti parašką ES Sanglaudos fondui, suteikti kitas sutartyje nurodytas apsaugas, o atsakovas, kaip perkančioji organizacija, įsipareigojo darbus priimti ir sumokėti projektuotojui sutartyje numatytą kainą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nuo 2009-01-01 Lietuvos Respublikoje taikytinas standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas padidėjo nuo 18 proc. iki 19 proc., o nuo 2009-09-01 – iki 21 proc. Sutarties sąlygos yra ydingos, nes aiškiai nenustato „sutarties kainos“, „bendros sutarties kainos“ sąvokų, todėl dėl šios spragos tarp šalių iškilo ginčas dėl „bendros sutarties kainos“ sąvokos sampratos ir pareigos padengti padidėjusio PVM tarifo skirtumą. 2009-02-24 įsigaliojus naujam, padidėjusiam 19 proc. PVM tarifui, ieškovas iš atsakovo gavo raštą Nr. 2-674 „Dėl sutarties Nr. SP-86 kainų sudedamųjų dalių perskaičiavimo, pasikeitus PVM dydžiui“, kuriuo atsakovas reikalavo iš ieškovo išrašant PVM sąskaitas-faktūras dėl PVM tarifo atsiradusį skirtumą 1 proc. išskaičiuoti iš sutartyje nurodytos kainos be PVM, kad bendra sutarties kaina būtų nekeičiama. 2009-05-29 atsakovas raštu Nr. 2-2144 pakartotinai pareikalavo perskaičiuoti sutarties kainos sudedamąsias dalis ir pridėjo 2009-04-24 Viešųjų pirkimų tarybos išaiškinimą „Dėl vykdomų investicinių projektų sutarčių kainų sudedamųjų dalių perskaičiavimo pasikeitus PVM dydžiui“. Ieškovas negalėjo vadovautis ir remtis išaiškinimu, kuriame pateikiama tik bendro pobūdžio informacija ir nėra įvertintos konkrečios sutarties sąlygos, todėl ieškovas, vykdydamas sutartį, pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras su teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuotu padidėjusiu tarifu. 2009-06-10 atsakovas raštu Nr. 2-2301 grąžino ieškovui jo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, argumentuodamas tuo, kad visą riziką dėl kainos pokyčių privalo prisiimti tiekėjas ir nurodė, kad ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros bus nepriimamos iki to momento, kol ieškovas neperskaičiuos kainos sudedamųjų dalių. 2009-08-24 ieškovas ir atsakovas sudarė laikiną kompromisinį susitarimą Nr. SP-382, kuriuo atsakovas ir ieškovas nurodė savo skirtingą poziciją dėl PVM skaičiavimo ir bendros sutarties kainos dydžio, o nuo 2009-09-01 standartiniam PVM tarifui padidėjus iki 21 proc., 2009-10-09 sudarė papildomą susitarimą Nr. SP-451 prie susitarimo Nr. SP-382, kuriuo patikslino ginčytinos sumos dydį. Šiuo metu sutartis yra vykdoma ir atsakovas po minėto susitarimo sudarymo yra apmokėjęs ieškovo pateiktas sąskaitas-faktūras. Tačiau ieškovas, siekdamas išvengti didesnių nuostolių dėl ketinimo ateityje nevykdyti mokėjimo bei išvengti bet kokių galimų ginčų ateityje dėl skirtingo sutarties aiškinimo, prašo užpildyti sutartyje esančią spragą dėl skirtingos sutarties kainos ir jos sudedamųjų dalių aiškinimo. Ieškovas nurodo, jog įvertinęs tai, kad paslaugos teikiamos etapais ir už konkretaus etapo darbus nustatyta atskira kaina, kuri sumuojama į bendrą sutarties kainą, jis mano, kad sąvokos „sutarties vertė“, „bendra sutarties vertė“, „sutarties kaina“, „bendra sutarties kaina“, „visa sutarties kaina“ yra analogiško turinio sąvokos, reiškiančios sutarties formoje nurodytą sumą be PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą, kaip tai apibrėžta sutarties sąlygų 5.2 p. prie „sutarties kainos“ sąvokos. Ieškovas ir atsakovas aiškiai patvirtino atskirų etapų darbų kainą ir bendrą sutarties kainą už visus etapus, atskirai išskirdamas bendrą sutarties kainą/vertę be PVM ir nurodė, kad PVM mokėtojas mokamas pagal privalomuosius norminius aktus, todėl sutarties sąlygų 30 str. nurodyta bendra sutarties kaina, kuri negali būti keičiama, reiškia sumą be PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą ir į šios sąvokos turinį nepatenka PVM. Ieškovo ketinimas nurodyti bendrą sutarties kainą be PVM buvo nurodytas ir ieškovo pasiūlyme. Atsakovas pasiūlymo formoje reikalavo aiškiai išskirti „bendrą kainą“, PVM ir „bendrą kainą su PVM“. Standartinis PVM tarifas yra imperatyvaus įstatymo pagrindu nustatomas ir įstatymo nustatytais atvejais privalomas mokėti mokestis, kurio dydį sutarties šalys neturi teisės laisvai susitarti ar keisti ir turi pareigą jį teisės aktu nustatytą tvarka mokėti bei prisiimti su mokesčių dydžiu pasikeitimu susijusią riziką. PVM tarifas nėra derybų objektas, ir šio tarifo pasikeitimo rizika tenka mokesčių mokėtojui. PVM mokestis yra susigrąžintinas mokestis ir atsakovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę pagal LR PVM įstatymo 57 str. 1 d. į PVM atskaitą. Ieškovas teigia, jog ieškovui įvykužius atsakovo nepagrįstą reikalavimą ir sumažinus bendrą sutarties kainą be PVM, o atsakovui vėliau susigrąžinus sumokėto PVM dydį, atsakovas nepagrįstai praturtėtų 198014,61 eurų suma. Atsakovas, siekdamas pasinaudoti sutarties spraga, elgiasi nesąžiningai (LR CK 1.5 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.195 str., 6.200 str., 6.237 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2009-12-23 buvo priimtas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1, 19, 51, 56, 58, 92, 125¹ straipsnių pakeitimas ir 125¹ str. pripažinimo netekusiu galios Nr. XI-114. Nepriklausomai nuo to, jog sutartis sudaryta anksčiau, o joje yra numatytas 18 proc. PVM tarifas, už po 2009-09-01 atliekamus darbus sąskaitos turi būti išrašomas taikant 21 proc. PVM tarifą, t.y. 2009-09-01 standartinis 21 proc. PVM tarifas taikomas darbams, kurie bus atliekami ar sąskaitos už juos bus išrašomos po 2009-09-01. Civiline teisine prasme kaina yra suprantama kaip pinigų suma, mokama kaip atlyginimas už priešpriešinių prievolių įvykdymą. Atsakovas teigia, jog būtina atsižvelgti į viešojo pirkimo sutarčių kainodaros specifiką, kurią lemia specialus Viešųjų pirkimų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. 2 d. 12 p. yra numatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodyta kaina, o į kainą turi būtų įskaityti visi mokesčiai. Vertinant pasiūlymų kainas be PVM būtų sukuriamos diskriminacijos sąlygos PVM mokėtojams, tų tiekėjų atžvilgiu, kurie nėra PVM mokėtojai. Sutarties kainos sudedamosios dalys aptartos sutarties formoje, kur numatyta, kad bendra sutarties kaina sudaro: sutarties vertė – 7096181,30 eurų, PVM – 1277312,63 eurų, bendra sutarties vertė su PVM – 8373493,93 eurų. Ieškovo reikalavimas patikslinti sutartyje nurodytas sąvokas prieštarauja imperatyvioms Viešojo pirkimo įstatymo nuostatoms, draudžiančioms keisti viešojo pirkimo sutarties nuostatas, tame tarpe ir sutarties kainą. Sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas kartu su viešojo pirkimo sutarties kainos sąvoką reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, tikrieji ketinimai buvo nekeisti sutarties kainos dėl įstatymų pasikeitimo bei kitų kainų pokyčių, bendra sutarties kaina turi būti suprantama kaip visa ieškovui pagal sutartį mokama kaina, įskaitant PVM (LR CK 6.189 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.313 str. 1 d., 6.653 str. 5 d., 6.382 str., LR Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 11 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-06-29 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė išieškoti iš ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės DB International GmbH 10,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovui laimėjus konkursą, šalys sudarė 2008-02-08 paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-86 „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“. Šalių sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį sudaro: 1. Sutarties forma, 2. Sutarties sąlygos, 3. Techninė užduotis, 4. Projektuotojo pasiūlymo paaiškinimai, pirkimo dokumentų paaiškinimai (patikslinimai); 5. Projektuotojo techninis pasiūlymas (413 lapų) į bylą nepateiktas (b.l. 106-157). Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties formoje numatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovas) apmokės projektuotojui (ieškovui) paslaugas pagal sutartyje numatytas sąlygas, kad sutarties vertė – 7096181,30 eurų, PVM – 1277312,63 eurų, bendra sutarties vertė su PVM – 8373493,93 eurų. Sutarties formoje taip pat nurodytas apmokėjimas už atskirus darbų etapus, viso už 7096181,30 eurų, taip pat numatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos kaina 496732,70 eurų be PVM, kuri negali būti keičiama (b.l. 106-108). Viešojo pirkimo metu ir ieškovo pasiūlymo teikti perkamas paslaugas teikimo metu Lietuvos Respublikoje buvo taikomas 18 proc. standartinis pridėtinės vertės mokestis, kuris atitinkamai buvo apskaičiuotas ir nurodytas ieškovo pasiūlymo formoje, o vėliau – sutartyje. Teismas pažymėjo, jog pirkimo-pardavimo sutarties formoje PVM nurodytas tik prie kainos už techninės pagalbos kelio modernizavimui paslaugą. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasikeitė standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifas: nuo 2009-01-01 tarifas padidėjo iki 19 proc., o nuo 2009-09-01- iki 21 proc. Pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio tarifui, tarp šalių iškilo nesutarimai dėl sutarties vykdymo. Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų 30 str. „Kainų peržiūrėjimas“ numato: „Bendra sutarties kaina negali būti keičiama“. Ieškovas, nurodydamas ieškinyje, kad siekia užpildyti sutarties spragą, prašo sutarties sąlygų 30 str. išdėstyti taip: “Bendra sutarties kaina (suma be PVM) negali būti keičiama“. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.195 str.). Sutarties spragų užpildymas reiškia sutarties sąlygų, kurių sutarties šalys neaptarė sutartyje, nustatymą. Sutarties spragų užpildymą būtina skirti nuo sutartyje aptartų, nustatytų sąlygų pakeitimo. Teismas pripažino ieškovo argumentus nepagrįstais, kad šalių nesutarimai dėl sutarties vykdymo, pasikeitus PVM tarifui, iškilo dėl sutartyje aiškiai neapibrėžtų sutarties sąvokų, dėl ko šalys skirtingai interpretuoja Sutarties sąlygų 30 straipsnį. Sutartyje numatytos sąvokos yra visiškai aiškios, neleidžiančios skirtingai aiškinti ir interpretuoti sutarties sąlygų 30 straipsnį. Šalių sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties sąvokos išdėstytos sutarties sąlygų 5 str., kurio 5.2 p. visiškai aiškiai nurodyta „sutarties kainos“ sąvoka: „sutarties kaina: sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą. Sutarties sąlygų 30 str. nurodyta „bendra sutarties kaina“ reiškia sutarties kainą, nurodytą sutarties sąlygų 5 str., t.y. sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą. Kitoks sutarties sąvokų „sutarties kaina“ ir „bendra sutarties kaina“ aiškinimas negalimas, nes, jeigu „sutarties kaina“ reiškia sutartyje numatytą kainą su PVM, yra nepagrįsta teigti, kad „bendra sutarties kaina“ reiškia sutartyje numatytą kainą be PVM. Teismas konstatavo, jog ieškiniu siūloma sutarties sąlygų 30 str. redakcija ieškovas akivaizdžiai siekia ne sutarties spragos užpildymo, o sutartyje aptartos sąlygos pakeitimo - siekia numatyti sutartyje sąlygą, neleidžiančią keisti sutarties formoje nurodytą ieškovui mokėtiną už paslaugas lėšų suma be PVM. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad šalių nesutarimai, pasikeitus PVM tarifui, iškilo dėl ydingai paruoštų sutarties sąlygų, kurių ieškovas pagal viešojo pirkimo sąlygas negalėjo reikalauti keisti ar tikslinti. Paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties forma, sutarties sąlygos buvo atviro konkurso pirkimo dokumentų sudėtyje. Pirkimo dokumentų Bendrosios informacijos 1.6.3 punkte buvo numatyta, kad paslaugų teikėjas, pateikdamas pasiūlymą teikti paslaugas, garantuoja, kad susipažino su visomis pirkimo dokumentų nuostatomis, kad dokumentus priima be išlygų, kaip vientisą ir nedalomą dokumentą, kad be jokių apribojimų, atsisakydamas visų kitų sąlygų, sutinka su sutarties forma ir sąlygomis. Bendrosios informacijos 1.6.4 punktas numatė, kad paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis su konkurso nugalėtoju bus sudaroma pagal standartines perkančiosios organizacijos sąlygas, kurių projektas pateikiamas kaip pirkimo dokumentų priedas, kad derybos dėl konkurso dokumentuose nurodytų sutarties sąlygų neleidžiamos. Bendrosios informacijos 2.7.2 ir 2.7.3 punktai numatė, kad, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra apibūdinamos pirkimo dokumentų prieduose. Pirkimo dokumentų Bendrosios informacijos 2.20 punkte nurodyta, kad sutarties sąlygos yra pateikiamos pirkimo dokumentų priede Nr. 4 ( b.l. 14, 32). Šalių 2008-02-08 sudarytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr.SP-86 sutarties sąlygų 5 str. 5.2 punkte šalys numatė priešingą „sutarties kainos“ sąvoką, t.y. kad „sutarties kaina: sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą“ (b.l. 112) (LR CK 1.5 str., 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str., 6.195 str., 6.200 str., 6.237 str., LR CPK 259 str., 265 str., 270 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė DB International GmbH pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas pilna apimtimi, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:

1. Ydingai paruoštose viešojo pirkimo sutarties sąlygose vartojamos skirtingos sąvokos sutarties kainai apibrėžti: „bendra sutarties kaina“, „sutarties vertė“, „bendra sutarties vertė“, „sutarties kaina“, todėl tarp šalių iškilo ginčas dėl skirtingo sutarties sąvokų aiškinimo. Atvirojo konkurso „Techninė pagalba linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“ pirkimo dokumentų 2.10.1 p. buvo aiškiai nurodyta, kad potencialus projektuotojas turi nurodyti pirkimo kainą, nurodydamas pasiūlo kainą ir atskirai PVM. 2008-02-08 paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties formoje, kuri pagal pirkimo dokumentus yra aukščiausios svarbos, a) punkte yra išskirta: „sutarties vertė“, tuo metu galiojęs PVM ir „bendra sutarties vertė su PVM“ sutarties sąvokos „sutarties vertė“ ir „ bendra sutarties vertė“ yra tą pačią 7069181,30 eurų sumą reiškiančios sąvokos. Pagal sutarties b) punktą sutartis yra bendros kainos tipo sutartis, t.y. darbai vykdomi atskirais etapais, todėl šalys, nustatydamos kainą už atskirų etapų darbus, susitarė dėl 7096181,30 eurų bendros sutarties vertės. Iš sutarties formos yra aišku, kad sutarties šalys aiškiai išskyrė „bendra sutarties vertė“ ir atskirai PVM.

2. Viešojo pirkimo dokumentais pateiktoje sutartyje sąvokos „sutarties vertė“, bendra sutarties vertė“, „sutarties kaina“, „bendra sutarties kaina“, „visa sutarties kaina“ yra analogiško turinio sąvokos, reiškiančios sutarties formoje nurodytą suma be PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą. Sutarties sąlygų 30 str. draudžia keisti „bendrą sutarties kainą“ ir tai atitinka bendrą viešojo pirkimo sutarčių principą, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, nes taip būtų pažeisti viešojo pirkimo principai. Atsakovas nesąžiningai, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, draudžiančius keisti sutarties sąlygas, pakeitė esmines sutarties sąlygas, susijusias su sutarties kainos nustatymu ir sudarant sutartį, pakeitė ieškovui pasirašymui viešojo konkurso pirkimo dokumentuose nurodytos sutarties neatitinkančias sąlygas, dėl kurių ir iškilo ginčas. Lietuvos teismų praktikoje yra nurodyta, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų procedūrose aktualus ir kaip nuoseklumo bei stabilumo prielaida. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog viešojo pirkimo dokumentų 4 priedo „sutarties sąlygos“ 5.2 p. „sutarties kaina“ apibrėžia kaip sutarties formoje nurodyta suma be PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą. Teisminio ginčo metu paaiškėjo, kad sutarties sąlyga buvo pakeista šalių pasirašytoje sutartyje nustatant, kad tai suma su PVM. Be to iš sutarties 9.3 p. buvo išbrauktas atsakovo įsipareigojimas atsakyti „už nacionalinių įstatymų, ženkliai įtakojančių apelianto pajamas ar veiklą, susijusią su užduotimi, pasikeitimą“. Visi šie pakeitimai buvo esminiai ir turėjo esminę tiesioginę įtaką ginčo dėl sutarties spragos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas analizuojamu teiginiu pripažino, kad pagal viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas sutarties sąlygas ginčas dėl sutarties spragos turėjo būti išspręstas apelianto naudai, tenkinant ieškinį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atviro konkurso pirkimo dokumentai draudė tartis dėl pirkimo dokumentuose paskelbtų sutarties sąlygų, bet pirkimo dokumentai nedraudė apeliantui, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nesutikti su sutarties sąlygomis, neatitinkančiomis pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų. Apeliantas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie pakeistas sutarties sąlygas ir apie pakeitimus sužinojo tik šio teisminio ginčo metu. Sudarant ir pasirašant sutartį, ieškovo atstovai dėl kalbos nemokėjimo bei dėl fiziškai didelės pasirašomų dokumentų apimties, negalėjo pastebėti sutarties sąlygų pakeitimų. Sutartis buvo sudaroma pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų nuostatas, galiojant principui, jog bet kokie sąlygų pakeitimai yra draudžiami.

3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl liudytojo apklausos, visiškai netyrė liudytojo parodymų, turėjusių reikšmę aiškinant bendros kainos sutartyje sąvoką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005), esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 15 str. 2 d., 80 str. 1 d. 9 p. bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 14 str. 1 d., 15 str. 1 d., ir kiti mokestiniai teisės aktai nustato, kad prekių ir paslaugų kaina reiškia vertę be PVM. Sutartimi šalys pagal viešojo pirkimo dokumentus susitarė dėl bendros sutarties kainos, neskaičiuojant PVM. PVM mokestis yra atskaitomas mokestis ir atsakovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str. 1 d. į PVM atskaitą, todėl ieškovui įvykužius atsakovo nepagrįstą reikalavimą ir sumažinus bendrą sutarties kainą be PVM, o atsakovui vėliau susigrąžinus sumokėto PVM dydį, atsakovas nepagrįstai praturtėtų 198014,61 eurų suma. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto teismo posėdyje išdėstyto argumento dėl suteiktų paslaugų apmokestinamosios vertės nustatymo tvarkos. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas aiškiai apibrėžia atlygio ir apmokestinamosios vertės sąvoką bei nustato PVM apskaičiavimo tvarką. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu nebuvo pakeistos nuostatos, susijusios su apmokestinamąja vertės, nuo kurios turi būti skaičiuojamas PVM, nustatymu. Tokiu būdu iki 2008-12-31 sudarytose sutartyse nustatyta paslaugų, kurios teikiamos nuo 2009-01-01, apmokestinamoji vertė nesikeičia. Ieškovas 2010-06-15 teismo posėdyje pabrėžė, kad PVM yra vartojimo mokestis, o vieną iš esminių šio mokesčio principų sudaranti taisyklė - mokesčio našta yra perkeliama vartotojui. Praktika, kad visa ar dalis PVM naštos tenka teisę į visišką atskaitą turinčiam PVM apmokestinamajam asmeniui, laikoma ydinga. Todėl papildomų 3 proc. PVM našta turėtų būti perkeliama toliau tiekimo grandinėje, kur ji tektų vartotojui ar neturinčiam teisės į PVM atskaitą pirkėjui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl sutarties spragos užpildymo ir vertindamas sutarties ir viešojo pirkimo dokumentų turinį bei atitinkamai PVM apmokestinamosios vertės nustatymo tvarką, aiškiai neanalizavo apelianto argumentų, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl LR CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinto bendro civilinės teisės principo, kad įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas civilinių teisinių santykių subjektai privalo elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas, kad sutarties sąlygų peržiūrėjimas peržengia pareikšto ieškinio ribas, kurias apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Apeliantas teigia, jog sutarties sąlygų peržiūrėjimas ir jų analizė, yra ieškinio dalykas ir pagrindas, nes tik šios analizės pagrindu galima nustatyti tikruosius šalių ketinimus bei užpildyti sutarties spragą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik formaliai nurodė, kad ieškinys atmetamas, tačiau nepateikė jokių išsamių tokį sprendimą lėmusių argumentų bei nenurodė jokių motyvų dėl apelianto pateiktų argumentų ir įrodymų atmetimo. Motyvų teismo sprendime nebuvimas pripažįstamas vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CK 1.5 str., 6.158 str. 1 d., 6.193 str. 4 d., 6.195 str., 6.237 str., LR CPK 270 str., 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmeti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, liudytojo parodymus bei byloje pateiktus įrodymus, teisingai pažymėjo, kad sutarties spragų užpildymas reiškia sutarties sąlygų, kurių sutarties šalys neaptarė sutartyje, nustatymą, o sutarties spragų užpildymą būtina skirti nuo sutartyje aptartų nustatytų sąlygų pakeitimo. Apeliantas pareikštu ieškiniu siekė ne sutarties spragos užpildymo, o sutartyje numatytos sąlygos pakeitimo, t.y. apeliantas siekia sutartyje numatyti sąlyga, neleidžiančią keisti sutarties formoje nurodytą apeliantui mokėtiną už paslaugas sumą be PVM. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindų nurodytas aplinkybes. Atsakovas pabrėžė, jog apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė klausimo dėl to, kad tariamai atsakovas nesąžiningai vienašališkai pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, draudžiančius keisti sutarties sąlygas, pakeitė sutarties 5.2 ir 9.3 p. sąlygas. Apeliantas minėtomis aplinkybėmis nesirėmė ir jų nepagrindė. Atsižvelgiant į tai apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos naujomis, jos peržengia pareikšto ieškinio ribas, todėl apeliantas negali jomis remtis apeliaciniame skunde. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu sužinojęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių galimai yra pažeistos jo teisės, turėjo galimybę keisti ieškinio dalyką bei pagrindą, tačiau tokios savo teisės apeliantas nerealizavo ir todėl jo argumentas, kad dėl galimai vienašališkai pakeistų sutarties 5.2 ir 9.3 p. sąlygų apeliantas sužinojo tik teisminio ginčo nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas prieštarauja pats sau, suformuodamas ieškinio reikalavimą, kuriame nurodė, jog prašo pašalinti sutarties spragą, o iš tiesų siekė pakeisti iš esmės aiškią sutarties sąlygą, todėl tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo teismo patenkinti ieškinį, peržengdamas jo ribas (LR CK 6.305 str. 1 d., 6.313 str. 1 d., 6.653 str. 5 d., 6.382 str., Viešųjų pirkimų įstatymo (galiojusio iki 2008-09-15) 18 str. 6 d. 11 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. paskelbė atvirą konkursą dėl techninės pagalbos (projektavimo) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h; atviro konkurso pirkimo dokumentai buvo patvirtinti 2007-07-02. Paskelbtos informacijos apie pirkimo sąlygas ir procedūras – Bendrosios informacijos 2.10 punkte buvo nustatyta, kad pasiūlymo kainą turi sudaryti 1) techninės pagalbos (projektavimo) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h paslaugų kaina; 2) statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina; kad į pasiūlymo kainą turi būti įtrauktos visos paslaugų teikėjo tiesioginės ir papildomos išlaidos (atlyginimai darbuotojams, dienpinigiai, kelionės, ryšio palaikymo priemonės, vertimo paslaugos ir t.t.); PVM turėjo būti nurodytas atskirai (b.l. 26).

2007-10-29 ieškovas pateikė pasiūlymo formą, kurioje pažymėjo, jog sutinka su visomis pirkimo sąlygomis nustatytomis atviro konkurso skelbimuose, atviro konkurso sąlygose bei kituose pirkimo dokumentuose (b.l. 96-103). Minėtame pasiūlyme ieškovas nurodė, jog techninė pagalba linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h, kaina yra 7096181,30 eurų, statinių projekto vykdymo priežiūros siūloma kaina 496732,70 eurų. Bendra pasiūlymo kaina sudarė 7592914 eurų, PVM mokestis sudarė 1366724,52 eurų, o bendra pasiūlymo kaina su PVM sudarė 8959638,52 eurų (b.l. 96-103). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pasiūlyme sutarties kainą sudarė atskiros sudedamosios dalys.

2008-02-08 šalys sudarė sutartį Nr. SP-86 „Techninė pagalba linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“ (b.l. 106-146), nustatydamos, jog perkančiosios organizacijos ir projektuotojo teisės ir pareigos bus tokios, kaip numatyta sutarties sąlygose. Sutarties sudarymo dienai pridėtinės vertės mokestis sudarė 18 proc. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasikeitė standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifas, t.y. nuo 2009-01-01 tarifas padidėjo iki 19 proc., o nuo 2009-09-01- iki 21 proc.

Atmestini ieškovo Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės DB International GmbH argumentai, jog viešojo pirkimo sutarties sąlygose vartojamos skirtingos sąvokos sutarties kainai apibrėžti: „bendra sutarties kaina“, „sutarties vertė“, „bendra sutarties vertė“, „sutarties kaina“ yra be PVM, nes šalių pasirašytos sutarties sąlygose sutarties kaina yra apibrėžiama kaip sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą (sutarties 5.2 p., b.l. 112). Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingos sąvokos sutarties kainai apibrėžti neįtakoja 2008-02-08 pasirašytos sutarties Nr. SP-86 nustatytos 5.2 p. sutarties kainos, kuri apibrėžta, kaip suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą, nes viešojo pirkimo sutarties bendros kainos keitimai negalimi. Nagrinėjamu atveju sutarties 30 straipsnis imperatyviai nustato, kad bendra sutarties kaina negali būti keičiama (b.l. 126).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, kaip teikėjas, pasirašydamas sutartį, kurioje nenumatytas kainos perskaičiavimas, visą riziką dėl kainos pokyčių prisiėmė sau, todėl taikant pasikeitusį PVM tarifą, atsakovas pagrįstai skaičiavo bendrą sutartyje numatytos kainos sumą su PVM. Apelianto argumentą, jog viešojo pirkimo dokumentais pateiktoje sutartyje sąvokos „sutarties vertė“, „bendra sutarties vertė“, „sutarties kaina“, „bendra sutarties kaina“, „visa sutarties kaina“ yra analogiško turinio sąvokos, reiškiančios sutarties formoje nurodytą sumą be PVM, paneigia paties ieškovo pateikta pasiūlymo forma, kurioje ieškovas nurodė bendrą pasiūlymo kainą su PVM, suvokdamas, jog bendra sutarties kaina yra kaina su PVM.

Tai, kad atsakovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str. 1 d. į PVM atskaitą, neturi įtakos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nuostatai, nustatančiai, kad pirkimo sutarties, sudarytos viešojo konkurso būdu, sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, nes mokestinės teisės normų pasikeitimas dėl tarifų dydžio nesudaro teisinio pagrindo modifikuoti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį ar pildyti sutarties spragas, atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje.

Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.195 str.). Sutarties spragų užpildymas reiškia sutarties sąlygų, kurių sutarties šalys neaptarė sutartyje, nustatymą.

Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarties spragos užpildymo, savaime nereiškia, kad yra sutarties spraga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šalių ginčo dėl sutarties vykdymo priežastimi yra ne sutarties spraga, o ieškovo netenkinančios sutartyje numatytos ir visiškai aiškiai apibrėžtos sąlygos, kad sutarties kaina – tai sutarties formoje nurodyta suma su PVM, kuri yra visa suma, mokama už paslaugų suteikimą, kad bendra sutarties kaina negali būti keičiama.

2008-02-08 sutarties Nr. SP-86 „Techninė pagalba linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“ 21 p. nustatyta, jog sutarties sąlygos sutarties laikotarpiui negali būti keičiamos, išskyrus atvejus, numatytus sutarties 21.2 p., t.y. kai pasikeitimas neįtakoja pagrindinio sutarties tikslo, dalyko, apimčių ir kainos (b.l. 122). Atmestinas ieškovo argumentas, jog dėl sudarant ir pasirašant sutartį buvo fiziškai neįmanoma dėl didelės pasirašomų dokumentų apimties ar sutarties kalbos nemokėjimo pastebėti bet kokius galimus pasikeitimus pasirašomuose dokumentuose. Teisėjų kolegijos manymu, sutarties kaina yra viena iš pagrindinių sutarties sąlygų, todėl ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvis, kuris, būdamas apdairus bei atsakingas, suvokia, kad pakeitus viešojo pirkimo sutarties bendrą kainą (su PVM) didėjimo linkme, sudaryta viešojo pirkimo sutartis turi būti nutraukiama ir vykdomos naujos viešojo pirkimo procedūros.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatymo (galiojusio iki 2008-09-15) 18 str. 6 d. 11 punkte įtvirtintos imperatyviosios teisės normos, nustatančios, kad pirkimo sutarties, sudarytos viešojo konkurso būdu, sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, reiškia, kad ieškovas, kaip tiekėjas, negali jam tenkančios rizikos perkelti perkančiajai organizacijai, nes sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo viešojo pirkimo procedūros būdu, negali būti keičiama kitokia tvarka, kaip tik laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007).

Pažymėtina, kad 2008-02-08 sutartyje Nr. SP-86 „Techninė pagalba linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui greičiui iki 160 km/h“ yra numatytos sutarties pažeidimo ir nutraukimo sąlygos, kurių pagrindu šalys turi teisę nutraukti sudarytą sutartį, todėl ieškovas, kaip tiekėjas, manydamas, kad jo interesų netenkina viešojo pirkimo sutarties bendra kaina (su PVM), turi teisę pagal nustatytą tvarką nutraukti šią sutartį.

Tai, kad ieškovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CK 6.38 str., 6.158 str., 6.193 str. 6.195 str., 6.200 str., CPK 7 str., 12 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 121) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vokietijos Federacijos Respublikos įmonės DB Internacional GmbH valstybės naudai 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Alma UrbanavičienėAldona Tilindienė