- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- I3-4866-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00265-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Gediminas Žlioba, Gintarė Bernotaitė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Gediminui Žliobai, advokato padėjėjai Gintarei Bernotaitei,
atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Julijai Paulikienei, Marijui Mockui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. sausio 26 d. raštą Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Ginčijamas raštas) ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei jam iš atsakovės priteisti 4420 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Skunde, kurį patikslino (b. l. 2-7, 105-110), nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Girulių detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nepateko į Detaliojo plano ribas. Siekdamas pakeisti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio bei atlikti garažo rekonstravimą, pareiškėjas pasitelkė uždarąją akcinę bendrovę „Uostamiesčio projektai“ (toliau – ir UAB „Uostamiesčio projektai“), kuri parengė, paviešino ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir „Infostatyba“) suderino mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos projektinius pasiūlymus. Po viešo svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. projektiniai pasiūlymai buvo patvirtinti be jokių pastabų. Buvo suformuotas teisėtas lūkestis pareiškėjui, kad jis be jokių trikdžių galės pradėti techninio projekto rengimo darbus ir jį parengus, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Su mažąja bendrija „Statinių konstravimas“ 2020 m. spalio 22 d. buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR-2020-38, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbo projekto konstrukcinės dalies dokumentaciją (toliau – ir Darbo projektas) ir Darbo projektas buvo pradėtas rengti. Atsakovė rekomendavo vykdomą projektą išskaidyti į atskirus etapus, kad viskas vyktų sklandžiau, nes tai esamas statinys, kuriame iš esmės niekas nepasikeičia, tik įstiklinami pastate esantys balkonai ir keičiama pastato paskirtis. Pareiškėjas telefonu buvo patikintas, kad Detaliojo plano korekcijos/keitimo nereikės. Kadangi projektas pradėtas vykdyti etapais, statybą leidžiantį dokumentą buvo siekiama gauti pirmajam pastatui. Pirmą kartą pilnai parengtas projektas per „Infostatyba“ buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d., vėliau jis buvo pakoreguotas ir 2021 m. sausio 18 d. pateiktas pakartotinai. 2021 m. vasario 23 d. gautas Ginčijamas raštas, kuriame nurodyta kad pagal Detaliojo plano Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas – planuojamą teritoriją, todėl turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas.
Pareiškėjas nesutinka su Ginčijamame sprendime išdėstyta pozicija, mano, jog Žemės sklypas nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, todėl atsakovės reikalavimas dėl Detaliojo plano keitimo/koregavimo yra perteklinis. Pažymi, jog Žemės sklypui jokie privalomieji ir kiti reglamentai nebuvo nustatomi.
Pareiškėjas teigia, jog dėl nepagrįsto Ginčijamo rašto jis patyrė turtinę žalą. Nurodo, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad Ginčijamą raštą parengė po pritarimo projektiniams pasiūlymams, dėl ko pareiškėjas negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, kad pareiškėjo patirta turtinė žala susideda iš 2420 Eur, sumokėtų UAB „Uostamiesčio projektai“ už projektinių pasiūlymų parengimą ir 2000 Eur, sumokėtų mažajai bendrijai „Statinių konstravimas“ už Darbo projekto parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai nurodė, jog skundą palaiko, prašo jį patenkinti visiškai skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, jog priešingai, nei teigia pareiškėjas, Žemės sklypas patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Pažymi, jog rengiant Ginčijamą raštą, buvo pateiktas užklausimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, siekiant gauti išaiškinimą. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai turėjo būti rengiami ir teritorijų tvarkymo režimas nustatomas visai teritorijai, apibrėžtai planuojamos teritorijos riba arba žemės sklypai, kuriems nebuvo poreikio rengti detalųjį planą, neturėjo patekti į planuojamos teritorijos ribas. Todėl pareiškėjui buvo pateikta pozicija, kad planuojant statybos darbus, turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nustatant galimus užstatymo rodiklius. Teigia, kad pareiškėjas teikė viešinti projektinius pasiūlymus, kuriems buvo pritarta, turėdamas tikslą pateikti informaciją visuomenei apie numatomą statinių projektavimą, nurodydamas, kad jie gali būti naudojami, rengiant specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nurodytas tikslas, kuris numatytas STR „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 13 priedo 3.5 punkte – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Vertina, jog pareiškėjo atlikti veiksmai yra visuomenės informavimas apie numatomą architektūros sprendinių idėją, tačiau jai įgyvendinti reikalinga atlikti Detaliojo plano koregavimo ar keitimo veiksmus. Teigia, jog ši informacija buvo pateikiama visuose atsakymuose į pareiškėjo teiktus užklausimus ar prašymus. Mano, jog pagal turinį Ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir niekaip nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos CK 6.271 straipsnyje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. rašto Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Ginčijamą raštą, pareiškėjas prašo jam išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Be to, pareiškėjas prašo jam iš atsakovės priteisti 4420 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Turėdamas tikslą atlikti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio bei poilsio pastato statybos darbus, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Uostamiesčio projektas“, kuri parengė ir suderino projektinius pasiūlymus, po viešo svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. jiems buvo pritarta. 2020 m. spalio 22 d. buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR/2020-38, pagal kurią projektuotoja MB „Statinių konstravimas“ įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus projektavimo darbus.
2021 m. sausio 18 d. projekto darbų vadovė architektė S. S. kreipėsi su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Be to, 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti aiškų sprendimą, ar vykdant mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas.
Ginčijamame rašte nurodyta, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kokie užstatymo rodikliai turėjo būti nustatomi detaliojo plano sprendiniuose. Pažymėta, kad Žemės sklypui nėra nustatytas galimas pastatų aukštis, tankumas, intensyvumas ar statinių statybos zona, statybos riba ar linija. Atkreiptas dėmesys, kad numatant statyti naujus statinius Žemės sklype, turi būti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nes esamame, galiojančiame plane nėra numatyta naujų statinių statyba ar esamų statinių užstatymo rodiklių didinimas. Be kita ko, Ginčijamame rašte pažymėta, kad gavusi pareiškėjo pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, įvertinusi planavimo tikslus, atsakovė, kaip planavimo organizatorė, galės spręsti dėl pritarimo iniciatyvai ir nustatyti, ar turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas, ar keitimas.
Iki teismo posėdžio teismui pateiktas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašymas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašoma inicijuoti Detaliojo plano koregavimą Žemės sklype, siekiant koreguoti statinių statybos zoną bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus.
Atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. AD2-1541 „Dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimo iniciatyvai“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. AD2-1695 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“ nustatyta, kad pradedamas rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Girulių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Korektūros rengimo tikslai – dalyje suplanuotos teritorijos atlikti detaliojo plano sprendinių pakeitimus – nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. AD1-1081 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta planavimo darbų programa vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Girulių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177, korektūrai suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengti.
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. rašto Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Ginčijamu raštu nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą klausimas. Ginčijamame rašte išdėstyta atsakovės pozicija į pareiškėjo paklausimą, ar vykdant mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio ūkio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 1 d. ), kuris turi atitikti ABTĮ 24 ir 25, 35 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012).
Taip pat pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Taigi šiuo atveju nagrinėjant šią bylą esminę reikšmę turi pareiškėjų skunde suformuluoti reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami šie reikalavimai.
Pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų bei nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, jog jam nebuvo tinkamai atsakyta į jo prašymą. Iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su Ginčijamame rašte pateiktu vertinimu, o kitų reikalavimų, iš jų dėl teisės į informaciją pažeidimo ir / arba dėl Ginčijamo rašto išsamumo, nereiškia.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.
Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismą su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes. Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, teismas turi atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.).
Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).
Teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl šių nuostatų aiškinimo, įvertinusi pareiškėjų skundo dalyką ir pagrindą, daro išvadą, jog Ginčijamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Ginčijamame rašte viešojo administravimo subjektas išdėstė argumentus ir pateikė vertinimą, pareiškėjo keliamu klausimu, t. y. jis nėra suformuluotas kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, o yra vertinamojo pobūdžio, ir pats savaime pareiškėjui ir / ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių nenustatė bei nesukūrė, juo pareiškėjui nesuformuluotos jokios teisės ir / ar pareigos.
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi pareiškėjo inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiškėjo suformuluotas reikalavimas panaikinti Ginčijamą sprendimą negali būti skundo dalyku, kas reiškia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, šioje dalyje byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl reikalavimo pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą
Minėta, kad Ginčijamu raštu nebuvo sprendžiamas prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą klausimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą sudaro daugybė etapų. Prieš pateikiant prašymą tokį leidimą išduoti, turi būti parengta teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkanti statinio projektinę dokumentacija, jai gauti rašytiniai pritarimai, po ko seka statinio projekto tikrinimas, tvirtinimas ir kiti statybą leidžiančio dokumento išdavimo etapai. Teismui gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, užbaigiantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą, kuriuo ir išsprendžiantis statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą iš esmės.
Pažymėtina tai, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.).
Byloje nesant duomenų, jog tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, reikalavimas pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą netenkintinas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
Atsižvelgiant į bylos ginčo pobūdį pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).
Turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas minėtame CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (žr. pvz. LVAT 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018).
Kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5374-756/18).
Pareiškėjas patirtą turtinę žalą kildina iš Ginčijamo sprendimo, kuris buvo priimtas po pritarimo projektiniams pasiūlymams, ko pasėkoje pareiškėjas negali gauti statybą leidžiančio dokumento.
Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog Ginčijamas raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Byloje nėra duomenų, jog tarp pareiškėjo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Kadangi nenustatyta viena iš esminių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti – atsakovės neteisėti veiksmai, reikalavimas pareiškėjui iš atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Pareiškėjas prašo jam iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi P skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinę bylą reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. raštą Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl prašymo“ dalyje nutraukti. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.