Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-871-195/2012

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01343-2012-6

2012 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 str. 1 d. ir jam paskirtas 25 parų areštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gegužės 28 d., apie 10.30 val., policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Taikos g. 191 namo kieme, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties liudijimo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, davė 300 Lt kyšį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui S. L. ir patruliui P. V. už pageidaujamą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent siekė, kad pareigūnai nevykdytų savo pareigų ir jį po sulaikymo paleistų bei kad jam nebūtų pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje advokatė Kazimira Kanišauskienė prašė skundą patenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d.

nuosprendžiu teisėtai V. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 1 d., ir pagrįstai paskyrė 25 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

N. V. B. apeliaciniame skunde prašo, kad jam pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis, t.y. areštas būtų panaikintas arba pakeistas į baudą, arba alternatyviai būtų leista areštą atlikti poilsio dienomis.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nelaikomi pagrįstais ir pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. paskyrė būtent arešto bausmę, nustatydamas 25 parų arešto trukmę, ją atliekant areštinėje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo teismo nuosprendžio, V. B. anksčiau yra teistas Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, teismo nuosprendis įsiteisėjęs (t.1.,b.l.41-58), nuteistajam yra pradėtos kelios ikiteisminio tyrimo bylos (t.1.,b.l.62-68), administracine tvarka nebaustas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos V. B. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam sankcijoje numatytą ne laisvės apribojimą ar baudą, bet būtent arešto bausmę, nustatydamas arešto bausmės dydį, artimą vidurkiui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo V. B. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. V. B. baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis susirado nuolatinį darbą, jo darbingumo lygis yra tik 50 procentų, todėl jo įsidarbinimo galimybėmis yra ribotos, yra svarbios, tačiau negali turėti esminės reikšmės keičiant apeliantui paskirtą arešto bausmę ir leidžiant ją atlikti poilsio dienomis, juolab, kad išvardintos aplinkybės nesulaikė pastarojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį ir padaręs reikiamas išvadas. Tokiu būdu nuteistojo V. B. skundas negali būti tenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. B. apeliacinį skundą atmesti.