Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Boleslovo Kalainio ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo R. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas:

- pagal LR BK 178 str. 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal LR BK 138 str. 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė D. U. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. U. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. U. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 23 d., apie 14 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš nukentėjusiojo M. M. pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. M. priklausiusį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 590 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. M. 590 Lt turtinę žalą.

Be to, D. U. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2005 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., gyvenamojo namo, esančio Šiaulių rajono, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia sužalojo nukentėjusįjį R. U., t.y. gulinčiam nukentėjusiajam R. U. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, o po smūgio R. U. išbėgus į virtuvę, jį pasivijo ir dūrė ne mažiau keturių kartų į kairę koją, tuo dėl durtinių - pjautinių žaizdų kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarydamas nukentėjusiajam R. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų komplikacijų, t.y. supūliavusios žaizdos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. U. prašė peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir pripažinti, kad jis nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą esant būtinosios ginties situacijai, t.y. gindamasis nuo savo brolio R. U. neteisėtų veiksmų.

Skunde apeliantas nurodė, kad nukentėjusysis, t.y. jo brolis R. U., pirminius parodymus davė būdamas neblaivus, be to, policijos pareigūnai buvo paaiškinę apie galimybę susitaikyti. Teisiamojo posėdžio metu, prisiekęs sakyti tiesą, R. U. parodė, jog savo brolį (D. U.) apkalbėjo ir nurodė to priežastis.

Apeliantas nurodė, kad pagal LR BK 187str.1d. (dėl mobilaus ryšio telefono vagystės) yra nuteistas pagrįstai ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. U. prašė priimti D. U. baudžiamojoje byloje teisingą sprendimą, brolio nenuteisti ir leisti jiems susitaikyti.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas D. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi jo, t.y. R. U., iš karto po įvykio duotais parodymais, nes jie neatitinka tikrovės. Nurodė, kad jis išgėręs tampa agresyvus, nesivaldantis, ką jo brolis D. U. žinojo ir, saugodamas savo sveikatą, buvo priverstas gintis nuo jo (R. U.) neteisėtų veiksmų. Prašė remtis jo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais teisingais parodymais.

Teismo posėdyje nuteistasis D. U., jo gynėjas adv. R.Ralys ir nukentėjusysis R. U. prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė L.Mažeikienė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

D. U. ir R. U. apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo D. U. nusikalstamą veiką pagal LR BK 138str.1d. dėl nukentėjusiojo R. U. tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Spręsdamas D. U. kaltės klausimą, teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, o taip pat papildomi įrodymai, surinkti ir ištirti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistasis D. U. neginčija, kad būtent jis 2005 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., gyvenamojo namo, esančio Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kaime, virtuvėje, tarpusavio konflikto metu su broliu R. U. sužalojo pastarąjį, durdamas jam keletą kartų (galimai keturis kartus) į kairę koją, tik teigia, kad brolį Rimantą jis sužalojo būdamas blaivus ir gindamasis nuo jo užpuolimo, t.y. būdamas būtinosios ginties situacijoje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį. Būtinosios ginties situacija šalina baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančios veikos padarymą, jei šią veiką asmuo padaro neperžengdamas būtinosios ginties ribų gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties situacijos buvimas gali būti konstatuotas tik esant tam tikroms sąlygoms. Būtinosios ginties situacija susidaro tik tuo atveju, kai įstatymo ginamiems interesams kyla reali grėsmė dėl kito asmens pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, kai ši grėsmė atremiama jai dar nepasibaigus bei neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistasis D. U. 2005-11-23 veikė būtinosios ginties situacijoje, t.y., kad R. U. kėsinosi į jo asmens neliečiamumą ir tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus.

Iš nukentėjusiojo R. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 26-28), kuriais pagrįstai vadovavosi pirmos instancijos teismas, matyti, kad 2005 m. lapkričio 23d., vakare, jam būnant namuose, į namus grįžęs girtas jo brolis D. U. ėmė „koliotis“, tarp jų kilo konfliktas, D. U. „trankėsi“, išdaužė kambario langus, po ko trumpam pasislėpė. Po kurio laiko jis (R. U.) nuėjęs miegoti ir pradėjęs snausti, pajuto smūgį į veidą. Pakėlęs galvą pamatė priešais stovintį D. U. su peiliu rankoje. Peilį jis gerai matė, nes kambaryje nuo įjungto televizoriaus buvo pakankamai šviesu. Pašokęs iš lovos jis išbėgo į virtuvę, tačiau D. U. jį pasivijo ir keturis kartus dūrė jam peiliu į kairę koją. Nukentėjusysis kategoriškai atsisakė nuo akistatų su broliu D., nurodydamas, kad jo bijo, nenori turėti daugiau problemų. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti įrodymai, o iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo D. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis supykęs, o ne gindamasis, kaip nurodo savo apeliaciniame skunde, peiliu porą kartų dūrė R. U. į koją (b.l. 38-39). Iš Įtariamojo D. U. parodymų vietoje protokolo taip pat matyti (t.1, b.l. 42-44), kad D. U. nurodo namą, kuriame „konflikto metu“ sužalojo R. U. ir vietą virtuvėje prie stalo, kur sužalojo R. U. Apie gynimosi būtinybę nenurodoma. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 130/06(04) matyti, kad R. U. padaryta ne viena, o kelios durtinės-pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kas taip pat paneigia nuteistojo teiginį, kad jis savo brolį sužalojo gindamasis nuo jam gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Nukentėjusiojo R. U. skunde nurodytą motyvą, kad pirminius parodymus tyrėjai jis davė būdamas girtas ir supykęs ant brolio D., kolegija laiko nepagrįstu, nes R. U. parodymus davė ne iš karto po sužalojimo, kaip jis teigė apeliacinės instancijos teisme, o 2005-12-09, t.y. po 16 dienų, be to apklausoje jis nurodė, kad savo broliui D. U. civilinio ieškinio nereiškia, jam jokių pretenzijų dėl sužalojimo neturi, jam atleidžia ir ikiteisminį tyrimą brolio atžvilgiu prašo nutraukti.

Kolegija laiko nepagrįstu ir nuteistojo D. U. skunde nurodytą motyvą, kad „pirminius paaiškinimus“ R. U. davė būdamas neblaivus, po policijos darbuotojų paaiškinimo, jog čia formalumas ir kaip šeimos nariui nieko nebus, nes D. U. pats nedalyvavo nukentėjusiojo R. U. apklausoje, o bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje R. U. nurodė, kad policijos pareigūnai jam nedarė jokios įtakos ir nenurodė, kokius duoti parodymus.

Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistojo D. U. prašymu buvo apklaustas ir sutiko duoti parodymus brolis A. U., tačiau jo parodymus, toje dalyje, kur jis teigia konflikto tarp D. U. ir R. U. metu buvęs virtuvėje ir matęs kaip R. U. puolė mušti D. U. bei vijosi iš virtuvės į kitą kambarį, kolegija vertina kaip melagingus norint padėti broliui D. U. išvengti atsakomybės, nes šie jo parodymai prieštarauja ne tik jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 31-32), liudytojo V. D. parodymams, tačiau ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymams, kad konfliktas įvyko ne kuriame nors kambaryje, o virtuvėje, ir kad A. U. šio įvykio nematė, nes buvo kitoje patalpoje. Kad A. U. nematė paties įvykio, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patvirtino pats nuteistasis D. U. (t.2, b.l. 194, 200). A. U., apklaustas 2005-11-23, nuo 22 val.45 min. iki 23 val.05 min., tyrėjos L. B. (t.2, b.l. 31-32), nurodė, kad 2005-11-23, įvyko metu buvo kitame kambaryje ir apie 22 val. išgirdo virtuvėje triukšmą, o atbėgęs į virtuvę pamatė savo brolį R. U. gulintį ant grindų, šalia krosnies, iš kojos bėgo kraujas. R. U. jam nurodė, kad jį subadė brolis D. U.. D. U. namuose nebebuvo, jis pabėgo. Jis (A. U.) užveržė R. koją, kad nebėgtų kraujas. Apklaustas liudytoju tyrėjas V. D., nurodė, kad jis 2005-11-23 buvo atvykęs į įvykio vietą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, o įvykio vietą ir aplinkybes jam paaiškino A. U., kuris nors ir buvo šiek tiek išgėręs, bet viską suvokė ir nuoširdžiai viską papasakojo jam ir tyrėjai. Būtent A. U. jam nurodė, kad R. U. perdūrė brolis D. U., taip pat nurodė, kad D. U. yra agresyvus, kad visi trys broliai tą dieną girtavo namuose, o konfliktas tarp R. ir D. įvyko dėl to, kad R. broliui D. nedavė pinigų. Nurodė, kad brolis D. iš įvykio vietos pabėgo.

Kolegija konstatuoja, kad net ir įvertinus pakeistus nukentėjusiojo R. U. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (t.2, b.l. 163) nebuvo jokių duomenų, kad D. U. iš R. U. pusės buvo kilusi reali grėsmė, nes, kaip teigė R. U., brolis D. jį pradėjo badyti peiliu po to, kai jis (R. U.) buvo „palindęs po stalu pasiimti alaus butelio“. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusysis taip pat nurodė, kad tuo metu, kai brolis D. jam badė į kojas, jis buvo nugriuvęs virtuvėje po stalu, todėl akivaizdžiai negalėjo sukelti realaus pavojaus nuteistajam, dėl ko jam būtų buvęs pagrindas gintis peiliu duriant nukentėjusiajam.

Kad D. U. sužalojo R. U. būdamas neblaivus, patvirtina R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat A. U. parodymai, jo duoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis D. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą R. U. padarė dėl būtinosios ginties, t.y. gindamasis nuo R. U..

Dėl kaltės iš nukentėjusiojo M. M. pagrobus svetimą, nukentėjusiajai V. M. priklausiusį turtą - mobiliojo ryšio telefoną ir dėl už šį nusikaltimą paskirtos bausmės D. U. nesiskundė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. U. ir nukentėjusiojo R. U. apeliacinius skundus atmesti.