- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- A5.-196-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00047-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. U.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvios Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi ištekėjusi gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, administracine tvarka bausta 2020-03-07 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 1 dalį, anksčiau neteista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėja 2020 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad N. U., vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr., neužtikrino, kad R. U. ir P. J. 2020 m. balandžio 19 d. nuo 11.00 val. iki 13.50 val. N. U. individualios veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu r., dirbtų pardavėjų pareigose tik apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis ir 4 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo N. U. dėl šio pažeidimo padarymo rašytiniame paaiškinime prisipažino visiškai, labai gailisi. Nurodė, kad ilgą laiką esant karantino sąlygoms veiklą vykdyti buvo neįmanoma, o pajamos iš vykdomos individualios veiklos yra mažos, todėl prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Taip pat nurodo, kad po patikrinimo abu darbuotojus įdarbino teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo administracinę bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant ir skirtą baudą išdėstyti dalimis mokant per ilgesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be N. U. prisipažinimo, administracinio nusižengimo padarymo faktas ir jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pavedimu atlikti planinį patikrinimą, tarnybiniu pranešimu, patikrinimo aktais, R. U. paaiškinimu, P. J. paaiškinimu, kita rašytine bylos medžiaga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėja 2020 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl patikrinimo Nr. 04/12-1-10-4170 baigimo konstatuota, jog N. U. vykdo individualią veiklą – prekybą gėlėmis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. r. Įvertinus patikrinimo metu užfiksuotas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į R. U. ir P. J. paaiškinimus, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 19 d., N. U., būdama darbdaviu, neužtikrino, kad visi jos vykdomojoje individualioje veikloje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, t.y. leido dirbti 2 darbuotojams pardavėjų pareigose nesudariusi su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Pažymėtina, kad po patikrinimo N. U. abu darbuotojus įdarbino oficialiai – R. U. įdarbintas nuo 2020 m. balandžio 20 d., o P. J. įdarbinta nuo 2020 m. balandžio 22 d.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o 4 dalyje - darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pažymėta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Nagrinėjamu atveju iš N. U. rašytinio paaiškinimo, administracinio nusižengimo protokolo Nr. 0046-ANR_P-70-2020, pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-10-4170, patikrinimo akto Nr. 04/12-1-10-4170 A23, R. U. rašytinio paaiškinimo, P. J. rašytinio paaiškinimo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto Nr. 04/12-1-10-4170-A20 nustatyta, kad N. U. vykdanti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 083523, neužtikrino, kad 2020 m. balandžio 19 d. nuo 11.00 val. iki 13.50 val. N. U. individualios veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu., pardavėjų pareigose R. U. ir P. J. dirbtų tik apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi objektyvieji nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymiai.
N. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad anksčiau neteista, nors administracine tvarka bausta 2020-03-07 pagal ANK 163 straipsnio 1 dalį, bet skirtą baudą sumokėjo 2020-03-23, gailisi dėl padaryto nusižengimo ir pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, pažeidimo pobūdį (pažeidimas truko tik vieną dieną ir buvo iš karto pašalintas), pažeidimas padarytas netyčia, dėl nerūpestingumo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, N. U. turtinę padėtį (šalyje esant karantino sąlygoms dėl koronaviruso COVID-19), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad N. U. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant N. U. mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 300,00 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str., 35-36 str., 95 str., 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
N. U., gimusią pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį paskirti :
dėl R. U. nelegalaus darbo 300 (trijų šimtų) eurų baudą į valstybės pajamas.
dėl P. J. nelegalaus darbo 300 (trijų šimtų) eurų baudą į valstybės pajamas.
Išaiškinti, kad paskirtoji bauda Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsniu tvarka ir pagrindais ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ANP bylos ROIK: 20113847857.
Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę raštu kreiptis į VMI prie FM dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rekomenduotina apie baudos sumokėjimą pranešti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai.
Nutarimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-646 straipsniuose nustatyta tvarka per 20 d. nuo nutarimo įteikimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.