Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-12-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1065-227/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
e2S-1065-227/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04165-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
I. G., V. G.
Suinteresuotas asmuo
AB „Swedbank“

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-1065-227/2016Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04165-2016-8Procesinio sprendimo kategorija:(S)3.3.1.14; 3.3.2.4; 3.4.4.16.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5218-400/2016 pagal pareiškėjų I. G. ir V. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu suinteresuotiems asmenims AB „Swedbank“ bankas, UAB „Mokilizingas“, O. P., išvadą teikianti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo eilės Nr. 167), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjų I. G. ir V. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo sustabdyta iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai išsprendžiant dalintino turto ir kreditorių reikalavimų patenkinimo klausimus. 2016 m. rugpjūčio 17 d. į teismą su prašymu kreipėsi pareiškėjai, pateikdami jų pasirašytą patikslintą 2016 m. liepos 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjų prašymą paliko nenagrinėtu.Teismas nustatė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą ir dalintiną turtą sudaro – gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai, atitenka pareiškėjai (viso turto už 3718 Eur). V. G. atitenka turto už 5056 Eur: butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei abu automobiliai. Taip pat pareiškėjai susitarė, kad V. G. savo nepilnamečiui vaikui teiks materialinį išlaikymą turtu, t. y. O. G. asmeninėn jos nuosavybės atitenka ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo O. P. teismui pateiktais atsiliepimais prašė netvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip pažeidžiančios kreditorės teisėtus interesus, nurodė, kad butas yra areštuotas, todėl šio turto dalies perleidimas pareiškėjui yra apribotas. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai ir pakoregavo pirminės sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl turto pasidalijimo, t. y. naujai pateiktoje sutartyje numatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka V. G., tačiau kilus ginčui, civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjai ir jų kreditorė iš esmės pozicijos dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalinimo ir kreditorių teisėtų lūkesčių užtikrinimo nekeitė ir šalys savo valios nesuderino.Įvertino pareiškėjų, jų atstovų bei kreditorės paaiškinimus, atsižvelgė į tai, kad kreditorė nesutinka su 2016 m. liepos 29 d. pareiškėjų pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis dėl dalintino turto, bei darė išvadą, kad pareiškėjai nesuderino santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų taip, kad jos neprieštarautų kreditorių interesams ir dėl to nekiltų ginčas.Nurodė, kad sutuoktiniams neįvykdžius teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas privalo pareiškimą palikti nenagrinėtą, o ne savo nuožiūra keisti sutarties sąlygas, t. y. teismas negali patvirtinti pareiškėjų I. G. ir V. G. pateiktos patikslintos 2016 m. liepos 29 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nes pateikta sutartis prieštarauja kreditorių interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjai I. G. ir V. G. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio, kadangi jokių nurodymų raštu ar žodžiu negavo, teisėja prieš bylos nagrinėjimą tik paklausė, pareiškėjai nenori pakeisti sutarties sąlygų. Vien tai, kad kreditorė O. P. pateikė savo nuomonę dėl sutarties sąlygų, nereiškia, kad sutartis prieštarauja kreditorių interesams. Teismas turėjo vertinti ar sutartis nepažeidžia pačių sutuoktinių teisių ir interesų, taip pat, ar sutartis nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, o neapsiriboti tik vieno kreditoriaus išreikšta ir niekuo nepagrįsta pozicija, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditorių interesams ir tik tuo grįsti savo nutartį.Teismas privalėjo bylą išnagrinėti iš esmės, įvertinti visus įrodymus ir motyvuotai pasisakyti dėl kiekvienos sutarties sąlygos bei priimti motyvuotą teismo sprendimą - tenkinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtinti sutartį, ar ne, o ne atsižvelgti išimtinai į kreditorės nepagrįstą nuomonę. Kreditorė neįrodė, kad VĮ „Registrų centras“ turto įvertinimas yra netinkamas. Nors ji nurodė, kad santuokoje įgytas turtas nėra padalintas lygiomis dalimis, tačiau sutarties 5 p. akivaizdžiai rodo, kad nekilnojamasis turtas yra dalinamas natūra, prisilaikant lygių dalių principo. V. G., kuris yra asmeninis O. P. skolininkas, atitektų didesnė turto dalis, t.y. visas butas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje spręsdami klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (sutarties 4p.), pareiškėjai atsižvelgė į dukters poreikius ir išlaikymui iki pilnametystės reikalingą pinigų sumą, į tai, kad V. G. yra neįgalus bei iš dalies darbingas, į tai, kad jis per mėnesį gauna tik 109,25 Eur netekto darbingumo pensiją, turi grąžinti skolą kreditorei ir sumažino vaikui teikiamo išlaikymo dydį išlaikymą priteisiant turtu. Kreditorių interesai negali būti pažeisti, nes skolos grąžinimas gali būti vykdomas ne tik iš V. G. pajamų , bet ir iš jam likusios 1/2 nekilnojamojo turto dalies, taip pat iš automobilio.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. P. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidėjos kaip kreditorės interesus, todėl teismas tokios sutarties negalėjo tvirtinti ir taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes.Nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 p. numatyta, jog ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), atitenka nepilnamečiui vaikui, nors butas areštuotas antstolio E. S. 2016-09-23 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0181/16/01629 ir tokio turto dalies perleidimas apribotas.Sutarties 5 p. numatyta, kad nutraukus santuoką I. G. atitenka gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai, 2404 eur rinkos vertės, o V. G. atitenka butas, kurio rinkos vertė 4156 eur, nors, kreditorės nuomone, gyvenamasis namas su priklausiniais turi didesnę vertę ir turėtų būti dalinamas natūra lygių dalių principu, siekiant užtikrinti jos finansinius interesus.Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 p., 5 p. buvo numatyta, kad didesnė dalis nekilnojamojo turto atitenka pareiškėjai I. G., nepilnametei dukrai, kreditorės reikalavimai negalės būti patenkinti, nes pareiškėjui tenka tik maža santuokos metu įgyto turto dalis.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pažeidžia sutuoktinio kreditorės teisėtus interesus.Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPKXXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti tarp jų sudarytą santuoką abiejų bendru sutikimu ir pateikė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjų I. G. ir V. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo sustabdyta iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tinkamai išsprendžiant dalintino turto ir kreditorių reikalavimų patenkinimo klausimus. 2016 m. rugpjūčio 17 d. į teismą su prašymu kreipėsi pareiškėjai, pateikdami jų pasirašytą patikslintą 2016 m. liepos 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad pareiškėjų pateikta sutartis taip pat prieštarauja kreditorės interesams, o pareiškėjai tikslinti ją atsisakė. Nors pareiškėjai teigia, kad jiems raštu ar žodžiu nebuvo nustatyti įpareigojimai pakeisti, tačiau patys atskirajame skunde pripažįsta, jog jų buvo paklausta, ar neketina tikslinti sutarties ir jie atsisakė tą daryti.Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte pareiškėjai nurodė, kad gyvenamasis namas, tvartas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) atitenka asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai I. G. (viso turto už 3718 Eur), o V. G. atitenka turto už 5056 Eur: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė 4156 Eur, bei abu automobiliai 100 ir 800 Eur vertės. Kadangi po santuokos nutraukimo visas butas atitenka pareiškėjui bei atsižvelgdami į tai, kad V. G. yra neįgalus ir iš dalies darbingas, pareiškėjai sutarties 4 punktu susitarė, kad V. G. savo nepilnamečiui vaikui O. G., gim. (duomenys neskelbtini), teiks materialinį išlaikymą turtu, t. y. O. G. asmeninėn jos nuosavybės atitenka ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2078 Eur. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad turi įsipareigojimų kreditoriui AB „Swedbank“ bankui, UAB „Mokilizingas“ bei O. P.. V. G. prievolė O. P. pagal 2016-02-23 taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2081-828/2016, nutraukus santuoką išlieka asmeninė V. G. prievolė. Kreditorės O. P. nuomone, šalių turtas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis, kad būtų užtikrinti jos interesai, o teismui patvirtinus tokią sutartį V. G. tektų tik maža santuokos metu įgyto turto dalis, be to, vaiko naudai negalėtų būti priskiriamas areštuotas turtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sutartį patvirtinus faktiškai pareiškėjui liktų tik ½ buto bei du automobiliai, kurių bendra vertė 2978 Eur. Įvertinus tai, kad pareiškėjas yra neįgalus, jo gaunamos pajamos sudaro tik 109,25 Eur netekto darbingumo pensija, tokia jo turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad kreditorės interesai bus apsaugoti. Kaip minėta, įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutuoktinių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja kreditorės O. P. interesams.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu supaprastinto proceso tvarka galima tik tada, kai ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo nekyla ne tik tarp pačių sutuoktinių, bet ir tarp sutuoktinių bei jų kreditorių, kadangi nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai negali įtakoti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecijoje. Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas vieninteliu būdu: arba tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo nuostatas (CPK 541 straipsnio 2 dalis), arba jos nepatvirtindamas, t.y. sutuoktinių prašymą atmesdamas. Kai tokio turinio sutartis, kuri yra sudaryta, negali būti patvirtinta, sutuoktiniai pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį yra įpareigojami sudaryti naują sutartį, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kadangi apeliantai pateikė naują sutartį, kurios sąlygos taip pat prieštarauja kreditorės interesams, sutarties patikslinti nenorėjo, todėl pagrįstai teismas atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bei patvirtinti sutartį ir paliko prašymą nenagrinėtu. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė