- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- I-1720-463/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04608-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“
- Trečiasis asmuo
- A. D., V. V.
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ direktoriui A. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Patikimas verslas“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. EKS-51/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – Sprendimas). Prašoma priteisti pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sprendime nurodomas „neigiamai kritikuojamas asmuo“ yra ne Komisijai skundą padavęs V. V., o metų prokuroras Z. T., kiti (galimai) korumpuoti teisėsaugos pareigūnai. V. V. įvardintas teikiant visuomenei informaciją apie Z. T. ir kitų viešų asmenų veiklą ir (galimai) įvykdytas nusikalstamas veikas.
2.2. V. V. akivaizdžiai melavo ir meluoja, neigdamas akivaizdų faktą, kad fotografijose, kurias jis pats yra pateikęs 15min.lt redakcijai, yra ne jis. Toks V. V. neadekvatus elgesys turėjo priversti kritiškai vertinti V. V. skundo teiginius dėl publikacijose išdėstytų faktų.
2.3. Atliekant tyrimą, nebuvo įvertinta, kad publikacijose kalbama ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys, jog V. V. yra įvykdęs sunkų nusikaltimą. Informaciją apie tai pareiškėjai pateikė visų įvykių liudininkas L. T., kuris pats dalyvavo Komisijos posėdyje ir patvirtino visus laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“ aprašytus įvykius. Visgi Sprendime nurodytos publikacijos buvo publikuojamos gavus informaciją ne tik iš L. T., bet ir iš kitų šaltinių (gauti liudijimai kitų asmenų, kurie nenorėjo būti viešinami, gautas atsakymas iš Kaišiadorių prokuratūros). Tai įrodo, kad publikacijose pateikiami faktai buvo patvirtinti iš kelių šaltinių.
Šalies argumentai
2.4. Nors V. V. skunde prašė įvertinti, ar publikacijos atitinka Kodekso nuostatų reikalavimus ir priskirti A. D. ir laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“ prie profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų, tačiau Komisija nieko apie tai Sprendime nepasisakė.
2.5. Formali ir nepargrįsta išvada, kad V. V. nebuvo suteikta galimybė pasisakyti. Publikacijose cituojamas pats V. V., pateikiama informacija, paimta iš V. V. socialinių tinklų, kuriuose jis pasakoja, kaip važinėja gatvėmis 200 km/val. greičiu ir giriasi dėl to.
2.6. Tai, kad publikacijų publikavimo metu nebuvo žinomi V. V. kontaktai ir nepavyko su juo susisiekti nereiškia, kad publikacija neturėjo būti viešinama. Nebuvo galimybės išklausyti V. V.. Be koks delsimas paskelbti publikacijose pateikiamą informaciją būtų žalingas visuomenei.
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepimu į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 47–49) su juo nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Asociacija nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad skundą padavęs asmuo buvo tik paminėtas, teikiant visuomenei informaciją apie prokurorą, nes ginčo publikacijoje skundą padavęs asmuo buvo kaltinamas nužudymu, o tokia informacija neabejotinai laikytina neigiama kritika. Be to, Kodekso 20 straipsnis nenumato išlygų, leidžiančių nesuteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisės, jeigu šis asmuo arba jo veikla nėra pagrindinis ir (ar) vienintelis kritikos objektas. Taip pat šiame straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojama asmeniui atsakymo teisę nėra siejama su paskleistos informacijos atitikimu tikrovei, todėl su tuo susiję pareiškėjos skundo argumentai atmestini. Ginčo publikacijoje pateiktos citatos iš V. V. socialinio tinklo negali būti laikomos tinkamu neigiamai kritikuojamo asmens atsakymo teisės įgyvendinimu. Nesant galimybės išklausyti skundą padavusio asmens nuomonės, pareiškėja turėjo apie tai nurodyti ginčo publikacijoje, tačiau nei vienoje iš ginčo publikacijų tai nebuvo padaryta. Viešo intereso skubiai skelbti tinkamai nepatikrintą informaciją šiuo atveju nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje Asociacijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu (2 t., b. l. 1–4) su skundu nesutiko ir prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
8. V. V. nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad publikacijose kritikuojami teisėsaugos pareigūnai, kadangi pačių publikacijų turinys patvirtina, kad publikacijose neigiamame kontekste yra paminėtas būtent V. V.. Komentarų skiltis po publikacijomis buvo uždaryta, todėl net ir čia nebuvo galima paneigti tiesos neatitinkančius publikacijų teiginius. Pareiškėjos teiginiai, kad ruošiant publikacijas buvo remtasi ne tik L. T., bet ir kitų asmenų parodymais, kelia abejonių, nes jokie Žiežmarių gyventojai niekada neturėjo V. V. jokių priekaištų, kiti asmenys policijos apie V. V. veiklą neinformavo. Pareiškėjos atstovo pateiktas susirašinėjimas su prokuratūra dėl G. Z. mirties aplinkybių vyko 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. kai jau buvo išspausdintos publikacijos. Tai įrodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, publikacijos buvo ruošiamos remiantis tik vieno asmens L. T. melaginga informacija. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėjai nebuvo žinomi V. V. kontaktai. Publikacijų informatorius yra V. V. giminaitis L. T., kuris nuo 2010 m. gyvena Žiežmariuose su tėvais, 100 metrų atstumu nuo V. V. gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad L. T. buvo gerai žinoma V. V. gyvenamoji vieta ir kontaktai. Be to, 2009 m. pats V. V. buvo susitikęs su pareiškėjos atstovu. Nesutinka ir su skundo teiginiais, kad delsimas paviešinti publikacijas būtų buvęs žalingas visuomenei. Tiesos neatitinka ir publikacijų teiginiai, kad V. V. yra dangstomas teisėsaugos atstovų. Atsiliepime taip pat paaiškinta, kad L. T. praeityje yra melagingai apkaltinęs V. V. dėl galimo kelių eismo pažeidimo.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdyje V. V. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad santykiai tarp jo ir L. T. yra įtemti, todėl jo pateikta informacija, kuri nurodyta publikacijose, yra abejotina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
10. Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo konstatuotas Kodekso 20 straipsnio pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. kreipėsi į Komisiją su skundu (1 t., b. l. 68–72, skundo papildymas: 1 t., b. l. 73) dėl publikacijų laikraštyje „Laisvas laikraštis Lietuvai“, portale laisvaslaikrastis.lt ir žurnalisto A. D. įrašų socialiniame tinkle „Facebook“. Skundo svarstyme, kuris įvyko 2018 m. lapkričio 19 d. (1 t., b. l. 110–113), dalyvavo V. V., pareiškėjos direktorius A. D. ir L. T., suteikęs publikacijų autoriui informaciją. Komisijos nariai, įvertinę, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbti publikacijų anonsai, nusprendė vertinti tik publikacijas: publikaciją „Kaip „Metų prokuroras“ Z. T. pridengia nusikaltimus, nes ir nužudymus“ (1 t., b. l. 19–25) ir publikaciją „Generalinė prokuratūra – mafijos grupuotė“ (1 t., b. l. 55–57). Komisijos posėdyje Komisijos nariai nusprendė, kad publikacijose V. V. yra neigiamai kritikuojamas, tačiau jo paties pozicija šiuo klausimu nepateikta (byloje pateiktas garso įrašas (bylos Nr. I-1720-463/2019 priedas, b. l. 1)). Komisija, išnagrinėjusi V. V. skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą (1 t., b. l. 116–117), kuriuo nusprendė pripažinti, kad publikacijose buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir įpareigoti pareiškėją paskelbti šį Sprendimą. Sprendime konstatuota, kad neigiama kritika apie V. V. laikytini publikacijų teiginiai, kad V. V. nužudė žmogų, tačiau korumpuotų prokurorų dėka jam pavyko išvengti už tai atsakomybės.
12. Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) (2018 m. rugsėjo 11 d. redakcija). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Kodekso nuostatomis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato, be kita ko, Kodeksas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, Asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Komisija šiuo nagrinėjamu atveju yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Į Komisijos kompetenciją patenka asmenų skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų nagrinėjimas (Įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kodeksas buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Asociacijos narių atstovų susirinkime. Kodekso 20 straipsnyje, kurio pažeidimu remtasi priimant skundžiamą Sprendimą, įtvirtinta nuostata, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kas yra asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos. Komisija, įgyvendindama viešąjį administravimą, turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taikomų individualiems administraciniams aktas, kurie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
15. Siekiant atsakyti į šį klausimą aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1441-552/2016, kurioje nurodyta, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Atitinkamai ir pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kreiptis į kritikuojamą asmenį turi pats viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, žurnalistas ar leidėjas. Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui prašyti, kreiptis į viešosios informacijos rengėją, skleidėją, žurnalistą ar leidėją pasinaudoti savo atsakymo teise. Tai reiškia, jog nustačius aplinkybę, kad publikacijoje skelbiamai informacijai būdingas kritikos požymis, turi būti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad publikacijose nėra V. V. atsakymo į apie jį pateiktą informaciją. Taip pat publikacijose nėra nurodyta, kad pareiškėja neturėjo galimybės pasikreipti į V. V., ar kad pats V. V. atsisakė atsakyti į publikacijose pateikiamą informaciją. Vadinasi, Kodekso 20 straipsnis yra pažeistas. Įvertinus teisinį reguliavimą ir aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu darytina išvada, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog publikacijose pateikta citata iš V. V. socialinių tinklų, kuriuose jis pasakoja, kaip važinėja gatvėmis 200 km/val. greičiu ir giriasi dėl to, ir yra V. V. atsakymas į publikacijose pateiktą informaciją, atmestinas kaip nepagrįstas. Kritikuojamo asmens citatų pateikimas neįrodo, ar viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, žurnalistas ar leidėjas įvykdė pareigą kreiptis į neigiamai kritikuojamą asmenį dėl jo teisės paaiškinti, patikslinti, paneigti konkrečią informaciją, nurodytą konkrečiose publikacijose. Pastebėtina, kad pareiškėjos skundo argumentai yra prieštaringi, nes jau vėliau pareiškėja teigia, kad publikacijas privalėjo paskelbti viešai, nes delsimas būtų žalingas visuomenei. Pirmiausia, šis skundo argumentas vertinamas kritiškai, nes nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Ir, antra, šis argumentas neturi teisinės reikšmės, konstatavus Kodekso 20 straipsnio pažeidimą, t. y. ne skunde teismui, o publikacijoje turėjo būti nurodyta, kodėl nebuvo galimybės pasikreipti į V. V..
Taip pat pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, kad publikacijose pateikta informacija gauta ne iš vieno šaltinio, kad pateikta informacija atitinka tikrovę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta pareiga nesiejama su šaltinių, iš kurių gaunama informacija, pakankamumu ar paskleistos informacijos atitikimu tikrovei. Todėl nurodyti skundo argumentai dėl šaltinių pakankamumo publikacijose pateiktos informacijos atitikimo tikrovei ar dėl informacijos patikimumo, teismo posėdyje dalyvavusio liudytojo L. T. argumentai dėl jo pateiktos informacijos patikimumo ir atitikimo tikrovei, nėra teisiškai susiję su skundžiamu Sprendimu, todėl iš esmės nevertinami. Pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad Komisija, neva netinkamai išnagrinėjo V. V. skundą, nes nepasisakė dėl visų V. V. skundo reikalavimų, laikytini deklaratyviais, nes pareiškėja nepagrindė, kaip tai pažeidė jos teises ir įstatymų saugomus interesus bei kokias neigiamas pasekmes jai tai sukėlė. Tokie argumentai nesudaro pagrindo vertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, Komisija iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui.