- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-718-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- V. B., V. V., K. V.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Oslit“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B. , V. V. , K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. , V. V. , K. V. ieškinį atsakovui V. B. , tretysis asmuo UAB „Oslit“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V.B., V. V. ir K. V. 2008-09-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia 2005-01-10 vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. V. ir V. B. , pripažinti negaliojančiu 2005-01-14 akcijų sertifikatą, išduotą V. B. , teismas 2008-10-07 priėmė ieškinį uždėdamas rezoliuciją.
Atsiliepimas
Atsakovas V.B. pateikė atsiliepimą į ieškinį.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad ieškovai nepašalino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Apskundus šią teismo nutartį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino 2009-05-19 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu formaliais pagrindais, nes įvyko trys parengiamieji teismo posėdžiai, per kuriuos ieškovai suformulavo savo reikalavimus, pateikė visus turimus rašytinius įrodymus. Konstatavimas fakto, kad ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų ieškiniui patenkinti gali būti tik pagrindas ieškiniui atmesti, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2009 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų originalus: 1. UAB „OSLIT" akcininkų registracijos knygą; 2. UAB „OSLIT" steigimo sutartį; 3. UAB „OSLIT" steigiamojo susirinkimo protokolą; 4. 2005 01 10 UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo V. B. ir V. V. ; 5. V. B. (ieškovo) UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitą Nr. 3011; 6. V. B. (ieškovo) UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitą Nr. 3013; 7. V. V. UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitą Nr. 3012; 8. R. P. UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitą Nr. 3015; 9. N. P. turimų vertybinių popierių sąskaitą; 10. UAB „Birštono mineraliniai vandenys" turimų UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitą; 11. Dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal 2005 01 10 sutartį dėl UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo tarp V. B. ir V. V. ; 12. Dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal 2006 02 21 sutartį dėl UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo tarp V. B. ir R. P. ; 13. Dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal 2006 02 21 sutartį dėl UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo tarp V. B. ir N. P. ; 14. Dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal 2007 04 15 sutartį dėl UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo tarp R. P. ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys".
Teismas nutartyje nurodė, kad susipažinus su ieškiniu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovai nepateikė įrodymus patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai 1 500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovai nustatytu terminu nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys nepriimtas nagrinėti ir Civilinio proceso kodekso 98 str., taip pat rekomendacijomis, priteisė iš ieškovų atsakovo naudai jo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Ieškovai V.B., V. V. ir K. V. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai prašomus pateikti dokumentus įvardijo kaip ieškinio trūkumus, nes ieškovų pateiktas ieškinys atitinka minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus - teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme ieškinys ir jo priedai atitinka CPK 111 str. 2 d. 5 p., 113 ir 114 str. reikalavimus bei 135 str. nuostatas. Ieškovai savo ieškinyje yra aiškiai suformavę reikalavimus, reikalavimų pagrindą (tiek faktinį, tiek teisinį) bei pateikę teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, reikalavimo pagrindą. Be to, dalį teismo prašomų pateikti dokumentų kopijų ieškovai pateikė kartu su ieškiniu. Dalį teismo prašomų pateikti dokumentų, tačiau ne originalų, bet kopijų ieškovai yra pateikę kartu su ieškiniu - UAB „OSLIT" akcininkų registracijos knygos; 2005 01 10 UAB „OSLIT" akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo V. B. ir V. V. ; UAB „OSLIT" vertybinių popierių sąskaitų Nr. 3011, Nr. 3012, Nr. 3013, Nr. 3015 kopijas, šie dokumentai patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (dokumentus patvirtino ieškovų atstovas). Teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, neaišku dėl kokių priežasčių laikė, kad ieškovų pateiktų dokumentų kopijos nėra tinkamos ir pareikalavo pateikti dokumentų originalus. Net ir esant abejonei dėl pateiktų įrodymų tikrumo, teismas savo ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus, tačiau originalių dokumentų nepateikimas iškarto su ieškiniu nėra ir negali būti laikomas ieškinio trūkumu bei pagrindu grąžinti ieškinį ieškovams.
Remiantis CPK nuostatomis, konkrečių įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisės į ieškovo reikalavimų patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo ir kitų proceso principų. Tokių įrodymų buvimas ar nebuvimas negali turėti lemiančios reikšmės sprendžiant tik procesinius ieškinio priėmimo klausimus, tai yra tiriant ir nustatant, ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas klausimus dėl atitinkamų įrodymų buvimo, jų pakankamumo (sąsajumo, leistinumo ir pan.) gali spręsti ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu (CPK 226-233 str. nuostatos), tačiau ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Atsiliepimas
Teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutu iš esmės išsprendė atsakovo V. B. byloje esantį prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš ieškovų. Tokį savo prašymą atsakovas yra suformavęs 2008 11 12 atsiliepime į ieškovų ieškinį. Nors teismas nei 2009 10 27 nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nei skundžiamojoje 2010 01 04 nutartyje nenurodė, kad atsakovas šioje byloje yra pateikęs prašymą dėl rašytinių dokumentų originalų išreikalavimo iš ieškovų, teismas 2009 10 27 bei 2010 01 04 nutartimis iš esmės ne šalino ieškinio trūkumus, o patenkino atsakovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš ieškovų.
Šalies argumentai
Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, jokio sprendimo ieškovo ar atsakovo naudai nepriima, todėl ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nėra nagrinėjamas.
Atsiliepimas
Atsakovas V.B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, originalų, kuriuos teismas turi teisę reikalauti pagal CPK 114 str. 2 d. net ir ieškinio priėmimo stadijoje, todėl teismas pagrįstai taikė neigiamas procesines pasekmes – ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovo naudai, nes nutartis buvo priimta atsakovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovų ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 111 str., 135 str.), taip pat trūkumų šalinimo klausimus (Civilinio proceso kodekso 115 str. 2 d.), todėl dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo yra pagrindas tokią teismo nutartį panaikinti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė įgyvendinama specialia Civilinio proceso kodekso nustatyta procesine tvarka.
Kreipdamasis į teismą asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurių nesilaikymas sukelia atitinkamus procesinius padarinius. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Taigi pagrindiniai ieškinio elementai, kurie pirmiausia siejami su tinkamos ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimu, ir kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 1-3 punktai). Prie ieškinio taip pat turi būti pridėti dokumentai bei kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 d.). Civilinio proceso kodekso 114 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, 1 dalyje nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė terminą jų paduoto ieškinio tokiems trūkumams kaip įrodymams, patvirtinantiems ieškinyje dėstomas aplinkybes, bei rašytinių įrodymų originalams pateikti.
Kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas kaip ieškinio trūkumą įvardijo tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog <...ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Aiškinant ieškovo pareigą kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą...> (civilinė byla Nr. 3K-3-244/2003). Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad ieškovui ieškinyje aiškiai suformulavus ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat pridėjus tam tikrus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, teismui nebuvo pagrindo reikalauti pateikti papildomų įrodymų, nes procesinis įstatymas nedraudžia jų reikalauti ir priėmus ieškinį (Civilinio proceso kodekso 225 str.). Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, reikalaudamas iš ieškovo pateikti įrodymus, kurių ieškovas nebuvo pridėjęs, vadovavosi atsakovo V.B. atsiliepime į ieškinį išdėstytu prašymu išreikalauti juos iš asmenų, kuriuos atsakovas prašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau toks teismo nurodymas vertintinas kaip nepagrįstas, nes sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą yra svarbu patikrinti ar asmuo tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, o kitų asmenų prašymai ir juose formuluojami reikalavimai gali būti sprendžiami ir vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, pavyzdžiui, rengiantis bylą nagrinėti teisme.
Kolegija, sutikdama su atskirojo skundo argumentu dėl rašytinių įrodymų originalų pateikimo būtinybės ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kaip ieškinio trūkumą įvardijo tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra originalūs ir pareikalavo pateikti jų originalus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo suformulavęs prašymą pateikti ieškovo prie ieškinio pridėtų įrodymų originalus motyvuodamas tuo, kad jis abejoja nuorašų tikrumu. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 2 d. dalyvaujančio byloje asmens prašymas pateikti dokumentų originalus turi būti pateikiamas ieškinyje, priešieškinėje, atsiliepime į pareikštą ieškinį ar kituose procesiniuose dokumentuose. Nors nurodytoje procesinės teisės normoje įpareigojama reikalauti pateikti dokumentų originalus pačiuose pirmuose procesiniuose dokumentuose siekiant išvengti bylos nagrinėjimo vilkinimo, pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokio klausimo sprendimas nepagrįstai pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl kolegija pirmosios instancijos teismo nurodymą pateikti nutartyje išvardintų dokumentų originalus laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Prašymą dėl įrodymų reikalavimo, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, teismas turi svarstyti ne ieškinio priėmimo metu, o pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 d.).
Pripažinus, kad ieškovų ieškinys nepagrįstai laikytas nepaduotu ir jiems grąžintas, kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš ieškovų atsakovo naudai, todėl ši nutarties dalis taip pat naikintina.
Kolegija, atsižvelgdama į civiliniame procese galiojantį proceso koncentracijos principą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje, kuriuo turi vadovautis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, ir kuris reiškia, kad teismas imasi Civilinio proceso kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, įvertindama tai, kad ieškovo į bylą pateiktas procesinis dokumentas bei jo priedai atitinka įstatyme jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o atsakovas yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį priimti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo pasirengimo civilinę bylą nagrinėti teisme stadijos, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso XIV skyriuje, nustatant kokia tvarka, t.y. skiriant parengiamąjį posėdį (Civilinio proceso kodekso 228 straipsnis) arba paruošiamųjų dokumentų būdu (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnis) bus rengiamasi nagrinėti bylą teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra įvykdyta Vilniaus apygardos teismo 2009-10-01 nutarties dalis dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų ieškinys priimamas ir perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti, ieškovų V.B., V.V., K.V. ieškinį atsakovui V.B., tretysis asmuo UAB „Oslit“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt. priimti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadijos.