- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- 1-2192-476/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45001-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, teistas: 1) 2013-02-08 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.; 2) 2013-10-22 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.; 3) 2015-10-29 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m., rugsėjo 14 d., tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) girininkijos 412 kvartalo 28 sklypo priskirto IV-ai miškų grupei, priklausančio J. D. ir L. G., kurio kadastrinis Nr. 7268/0004:8, veikdamas vieningai, tyčia, per tris kartus, savavališkai nupjovė ir pagrobė 48 žalius medžius: 27 baltalksnius-6,30 m3, 15 beržų-8,74 m3, 3 uosius-2,96 m3, 3 drebules-3,78 m3, kurių bendras tūris 21,78 m3, tuo padarydamas nukentėjusioms bendrą 1296,30 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis N. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žinojo, jog draugės su kuria gyvena, E. G. močiutė turi nuosavo miško (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Taip pat žinojo, kad močiutė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) būna retai, metams laiko išėmusi leidimą kirsti mišką. Jis pats to leidimo nematė. Močiutei nieko nesakęs sugalvojo pasimalkauti keletą medžių. Žinojo kur yra miškas, nes kažkada ten buvo buvęs. 2018 rugpjūčio mėnesį, datos tikslios nepamena, tai gali būti rugpjūčio vidurys, kartu su draugu D. P. nuvažiavo į močiutės mišką. D. sakė, kad važiuoja į jo giminės mišką. Su pjūklu, kuris buvo skolintas iš pažįstamų ir iš karto jiems buvo grąžintas, išpjovė keletą medžių. Žinojo močiutės miško nuosavybės ribas, nežino kaip išėjo, kad nuo pirmo pjovimo iš karto nukrypo iš močiutės miško į svetimą mišką, tai pastebėjo iš kuoliukų. Kam miškas priklausė, tuo metu nežinojo, o šiuo metu žino, kad D. Žinodamas, kad tai ne močiutės miškas, medžius pjovė, galvojo, kad niekas nepastebės. Buvo vien lapuočių mediena, alksniai, beržai, drebulės, uosiai. Medžiai buvo stati ir jų buvo iš viso apie 40 vienetų, kiek ir kokių jau tiksliai nežino, tačiau gali būti kiek nurodyta įtarime, apie 21 kubą. Medžius kirto ir vežė per tris kartus. D. P. apie tai, kad pjauna svetimą mišką nesakė, sakė, kad tai draugės močiutės ir jis tuo patikėjo ir padėjo tai daryti be atlygio. Pirmą dieną pripjovė 1,5 mašinos malkų, kurias pardavė pagal skelbimą laikraštyje ,,Alio Raseiniai“. Malkas nuvežė dėdė G. P., kurio tik prašė malkas nuvežti. Malkas nuvežė kartu į (duomenys neskelbtini) kaimą moteriškei, kurios vardo ir pavardės nežino ir už jas gavo 250 eurų, pinigus pasiliko sau. Dėdė, kad malkos vogtos nežinojo, tik sakė, kad pjovė močiutės mišką. O kitus du kartus medžius išpjovė ir internete radęs skelbimą apie superkamą medieną ją pardavė nepažįstamam vyriškiui. Vyriškio kontaktų neatsimena ir neturi ir pasakė, kad malkos jo, kad turi leidimus kirtimui. Vyriškis pasikrovė dvi traktoriaus priekabas ir už jas sumokėjo 400 eurų. Kur vyriškis gyvena nežino, kur jis padėjo mediena nesakė. Negalvojo, kad bus pagautas vagiant, manė, kad išpjautų medžių niekas nepastebės, norėjo lengvų pinigų, kuriuos išleido. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos žalos miško savininkei J. D., jos atsiprašė ir dalį turtinės žalos atlygino, bei susirašė susitarimą, taip pat susitarimas buvo susirašytas ir žala išdėstyta dalimis su miškų agentūra dėl padarytos žalos gamtai. Niekas apie padarytą nusikaltimą nežinojo. Nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus (II t., b. l. 49-50, 57-58).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje be kaltinamojo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
Nukentėjusiosios J. D. parodymais, kad 2018-09-14 ryte, apie 09:00 val. nuvykus į nuosavą mišką (duomenys neskelbtini) rasti nupjauti ir pavogti medžiai. Medžiai pavogti galimai dviejų savaičių laikotarpyje, nes ne visai nudžiūvę paliktų šakų lapai. Šalia, jokių sodybų nėra, miškas atokiau. Nupjauti gal devyni beržai, alksnio, uosio medžiai, tikslaus kiekio nežino. Padaryta žala 1000 eurų. Koks tikslus kiekis pavogtos medienos mano galės nurodyti miško specialistai. Miškas gan brandus, apie 10 ha ploto. Jai ir sesei L. G., kurios pavardė šiuo metu yra Bagdonienė priklausantis miškas (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. G. mišku, kurios anūkė yra E. G.. Mišką abi su sese paveldėjo iš tėvų. Mišku rūpinasi ji, sesė savininkė tik dokumentuose, todėl tik viena reiškė dėl 21,78 m3 medienos 1296,30 eurų civilinį ieškinį, sesė dėl to pretenzijų neturėjo. Prieš pastebėtą vagystę, miške lankėsi iki 2018-08-10, tikslios dienos nežino, viskas buvo tvarkoje. Šiuo metu miško vagystės kaltininkas, tai yra N. P. atsiprašė už padarytą turtinę žalą, dalį žalos atlygino, o dėl likusios turtinės žalos atlyginimo susirašė susitarimą, kad visą žalą atlygins iki 2019 gegužės mėnesio. Pretenzijų N. P. neturi, sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ( I t., b. l. 10, 189 ).
Nukentėjusiosios L. B. parodymais, kad jos pavardė iki santuokos buvo G. Nuo 2000 metų kartu su sese J. D. paveldėjo tėvų miško sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Ji pati šiame miško sklype nebuvusi ir negali pasakyti kokie medžiai auga, koks sklypo plotas, ir kur jis tiksliai randasi nežino, nes viskuo rūpinasi sesuo Jūratė ir jos šeima. Apie tai, kad iš miško pagrobta mediena, sužinojo iš sesers, kuri 2018 rugsėjo mėn. nuvykusi į mišką pamatė, kad nupjauti ir pagrobti medžiai, po pokalbio sesuo iš karto kreipėsi į policiją. Kokia žala padaryta nežino, nes apie tai reikia kalbėtis su J. D., kuri rūpinasi mišku ir byloje yra pareiškėja. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Apie tai, kas ir kada iškirto ir pagrobė medieną nieko nežino, ir po įvykio miške nebuvo ir nežino kokios jis būklės (I t., b. l. 198).
Liudytojos E. G. parodymais, kad V. G. jos močiutė, kuri gyvena Druskininkuose. Pas jų kaime močiutė lankosi dažnai. Žino, kad močiutė turi miško (duomenys neskelbtini). Kažkada jame kartu su močiute buvo. Taip pat buvo žinoma, kad močiutė yra išėmusi leidimą dėl miško kirtimo, kada jis buvo išimtas nežino. Leidimą močiutė paliko jai, kad turėtų teisę iš jos miško pasimalkauti. Apie šį leidimą žinojo ir sugyventinis N. P., todėl jis ir sugalvojo, kad iš močiutės miško reikia žiemai pasidaryti malkų. Kiek žinoma, kad N. pats asmeniškai jokių miškų neturi. 2018 rugpjūčio mėn., datos nežino, N. bei jo draugą D. P. nuvežė į močiutės mišką ir ten paliko. N. buvo pasiėmęs motorinį pjūklą, sakė, kad nupjaus keltą medžių ir paruoš išvežimui, o tam pasisamdys traktorių, nes patys neturi. Daugiau miške nebuvo ir nežino, kur ir ką N. iškirto. Apie tai, kad N. iškirto ir pagrobė šalia esančių žmonių mišką, sužinojo tik kai N. iškvietė pareigūnai. Kas miško savininkai nežino. N. pasakojosi, kad iš kaimyninio sklypo pagrobė 3 priekabas medienos, o kur ir už kiek medieną pardavė nesakė, mato, kad jis labai gailisi ir padarytą žalą atlygins. Močiutei yra žinoma apie šį nutikimą, kiek žino ji buvo miške ir jį apžiūrėjo, jai žala nepadaryta (II t., b. l. 12-13 ).
Liudytojos V. G. parodymais, kad jai nuosavybės teise priklauso miško sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinis numeris 7205/0001:312 Betygalos kv. miške auga tik lapuočiai, medžiai brandūs. Kiekvienais metais iš girininkijos išsiima miško kirtimo leidimą, kurį paskutinį kartą buvau išsiėmusi 2018-02-21 ir jis galioja metams laiko. Šiuo leidimu pasimalkaudavo ir tai darydavo tik pačiai dalyvaujant, su šeimos narių pagalba. Malkos buvo skirtos dukros R. G. ir jos šeimos namo apšildymui. Paskutinį kartą miške malkavo iki 2018-03-01 tikslios datos nepamena. Išvalė mišką ir padarė apie 2 priekabas malkinės medienos. Daugiau miške nebuvo. Miško kirtimo dokumentas buvo paliktas dukros namuose. Jokių įgaliojimų niekam parašiusi nebuvo. Apie tai, kad galimai jos miške padarytos vėžės ir jis yra išvažinėtas sužinojo iš kaimynės. Niekam nesakiusi lyg tai buvo rugpjūčio pabaiga-rugsėjo pradžia, kad važiavo apžiūrėti miško, pamatė, traktoriaus vėžes. Aiškinosi aplinkybes, kas važiavo pro sklypą. Pagal vėžes, kad važiuota iš gretimo sklypo. Jos sklype buvo viskas tvarkoje, medžiai nenupjauti, tik tiek, kad jis buvo su vėžėmis. Apie tai aiškinosi su dukra, nes ji gyvena arčiausiai miško, kuri nieko nežinojo, o į pokalbį įsikišo anūkė E. G., kuri pasakė, kad sklypą išvažinėjo jos sugyventinis N. P. E. tuomet prisipažino, kad policijoje atliekamas tyrimas dėl N. P. neteisėtai iškirsto miško, kuris buvo iškirstas iš netoliese esančios sklypo, kas sklypo savininkas nežino ir šiame sklype niekada nebuvo, nežino ir kokia žala ten padaryta. Tik suprato, kad malkas iš neteisėtai iškirto miško, N. vežė per jos sklypą. Kalbėjosi ir su N., kuris prisipažino, kad pavogė miško, kiek žino jis renka pinigus, kad būtų atlyginta žala miško savininkei. Prižadėjo, kad mišką jis sutvarkys ir jam pretenzijų neturiu. Ji jokių pretenzijų neturi, o į mišką galėjo patekti kas tik nori iš jos šeimos narių. N. P. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia, žala nepadaryta (II t., b. l. 3-4)
Liudytojo D. P. parodymais, kad su N. P. jie yra draugai, gyvena netoliese, sutaria labai gerai ir reikalui esant jam padeda darbuose už kuriuos gauna simboliškai pinigų. 2018 metų rugpjūčio mėnesį, datos nežino, tik žino, kad tuo laikotarpiu stipriai gėrė, kai draugas N. P. paprašė pagalbos, tai yra pamalkauti. Žinojo, kad reikės pakrauti malkų. Dėl girtumo aplinkybių nepamena ir miško vietos nežino į kurią atvežė N. sugyventinė. Ten buvo pirmą kartą. N. turėjo pjūklą ir pjovė, o jis tuo metu gulėjo. Neklausė N. apie mišką ir jo priklausomybę, tik suprato, kad tai jo giminių. Malkas kaladukais krovė į traktorių, tačiau nežino jo markės ir nežinojo jo vairuotojo. Galvojo, kad N. malkas vešis namo, nes buvo kviečiamas į talką, kad jo šeimai padarytų malkų. Kur malkos buvo išpilamos nežino, nes jis tik buvo miške. Viskas vyko per du kartus, sekantį kartą ir vėl buvo girtas, ir nepamena kur krovė malkas, tačiau galėjo būti dvi priekabos. Apie tai, kad N. vogė malkas nieko nesuprato ir nežino. Jis tik geranoriškai draugui padėjo ir jokio atlygio negavo. Nematė, kad N. būtų gavęs pinigų už tas padarytas priekabas (II t., b. l. 22-23).
Liudytojos D. Š. parodymais, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), kuris apšildomas kietu kuru. 2018 metų vasaros antroje pusėje, pradėjo domėtis malkų pirkimu. Vietiniame laikraštyje ,,Alio, Raseiniai" domėjosi skelbimais apie parduodamas malkas, lyg tai, 2018-08-23 d, numeryje rado skelbimą, su numeriu, kurio šiuo metu neatsimena apie parduodamas malkas. Skelbime nurodytu numeriu, ryte, paskambino ir kontaktavo su vyriškiu, kaip prisistatė pavarde Pocius. Telefonu sutarė kainą, lyg tai 200 eurų, kad malkas, tai yra daugiau lapuočio mediena, žadėjo atvežti savaitės laikotarpyje. Nurodė savo adresą ir laukė malkų, jas kaip žadėjo atvežė, galėjo būti rugpjūčio mėnesį, dienos tirai neatmena, kadangi malkas pirko ne vien iš to asmens, o dar per du kartus iš kitų asmenų. Malkas atvežė du vyriškiai, abu jauni, aukštesnio ūgio, nestambaus sudėjimo. Atvažiavo, kiek pamena ryškios kabinos mašina, modelio, numerių tikrai nežino. Ji parodė, kur išpilti malkas, jos buvo supjautos kaladėmis, ir nuėjo į namus atsinešti pinigų. Kai atėjo abu jaunuoliai buvo išlipęs iš mašinos, todėl nežino kas vairavo, o pinigus padavė tik vienam iš jų. Jokių pirkimo pardavimo dokumentų negavo, o tik gavę pinigus jaunuoliai iš jos kiemo išvažiavo. Iš kur vyriškiai gavo malkas nežino, apie tai, kad jos galėjo būti vogtos nesuprato, o jeigu būtų žinojusi, kad jos yra vogtos tikrai jų pirkusi nebūtų. Kaip ir minėjo, kad malkas šią vasarą įsigijo per tris kartus, todėl jos buvo sudėtos į vieną bendrą krūvą, suskaldytos ir suneštos į malkinę, su kuriomis ir šiuo metu apšildo namus. Negalėtų atskirti malkų, būtent kurias nupirko iš asmens pavarde Pocius, nes jos niekuo neišsiskiria ir be to nemažai jų ir yra sukūrenta. Asmens pavarde Pocius, neatpažintų, nes bendravo laibai trumpai, jo veido bruožų neįsidėmėjo, jis niekuo neišsiskyrė. Daugiau su tuo vyriškiu susitikusi nebuvo, iš jo malkas įsigijo tik vieną kartą (II t., b. l. 28-29).
Liudytojo G. P. parodymais, kad jis ūkininkas ir turi žemės ūkio technikos. Dirba nuosavą žemę bei mišką. 2018 rugpjūčio mėn., datos nepamena, į telefoną paskambino giminaitis N. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad padėtų jam pervežti malkas savo sunkvežimiu. N. minėjo, kad jis kirs uošvienės mišką, kad jis turi visus leidimus dėl miško kirtimo. Tikėjo giminaičio žodžiu, todėl jokių leidimų pats ir nematė. Kiek pamena, kad lyg tai tą pačią dieną, po skambučio, turėjo laisvo laiko, todėl po pietų, nutarė N. pagelbėti. N. nurodė atvykimo vietą, į kurią atvažiavo sunkvežimiu IVECO, valst. nr. neatsimena, oranžine kabina. Palei mišką laukė N. ir jo draugas D. P. Malkos buvo supjautos kaladėmis, paruoštos skaldymui. Buvo viena didelė krūva, jas į mašiną sumetė N. kartu su draugu. Jas visas sutalpino į mano savivartę mašina. Malkų galėjo būti iki 5 kubų. Mediena buvo vien lapuočio. D. P. liko miške, o jis kartu su N. važiavo su pakrautomis malkomis Viduklės kryptimi. N. minėjo, kad šias malkas reikia tik nuvežti ir išpilti namo kieme. Nežino kam malkas vežė, šiuo metu net adreso nežino, nes N. rodė, kelią. Kokiu būdu N. bendravo su asmenimis, kuriems vežė malkas nežino. Jis atvažiavo į kiemą, o toliau dėl visko tarėsi N., nematė ar N. gavo pinigų, nes jis buvo išlipęs iš automobilio. Malkas išvertė, įlipo N. ir grįžo namo. Už šią paslaugą jis atlygio negavo, kadangi N. padėjo gera valia, nes kai yra būtinybė jis pagelbėja jam. Tai buvo vienintelis kartas, kai tokiu būdu padėjo N., daugiau tokių paslaugų neatliko. Apie tai, kad malkos buvo vogtos jis tikrai nežinojo, jeigu būtų žinojęs, tikrai jam būtų nepadėjęs. Galvojo, kad mediena priklauso jo sugyventinės tėvams, ar N. turi nuosavo miško jis nežino (II t., b. l. 34-35).
2018-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis miškas, kur buvo nupjauti ir iš kur pavogti medžiai (I t., b. l. 30-38).
2018-10-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio raštu ir priedų, iš kurių matyti, kad J. D. nuosavybės teise priklausančio miškų ūkio paskirties sklype, kurio kadastrinis Nr.726/004:8, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 412 kvartalo 28 sklype IV miškų grupės miške neteisėtai iškirsti 48 žali medžiai (27 baltalksniai, 3 uosiai, 3 drebulės, 15 beržų), kurių tūris yra 21,78 kubiniai metrai. Šia neteisėta veika padaryta 2613,60 eurų žala aplinkai (I t., b. l. 46-49).
2018-10-31 VĮ Valstybinės įmonės miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio raštu su priedu iš kurių matyti, kad iškirstos medienos vertė yra 1296,30 eurai (I t., b. l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis N. P. 2018 nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m., rugsėjo 14 d., tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) girininkijos 412 kvartalo 28 sklypo priskirto IV-ai miškų grupei, priklausančio J. D. ir L. G., kurio kadastrinis Nr. 7268/0004:8, veikdamas vieningai, tyčia, per tris kartus, savavališkai nupjovė ir pagrobė 48 žalius medžius: 27 baltalksnius-6,30 m3, 15 beržų-8,74 m3, 3 uosius-2,96 m3, 3 drebules-3,78 m3, kurių bendras tūris 21,78 m3, tuo padarydamas nukentėjusioms bendrą 1296,30 eurų turtinę žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši N. P. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų bei liudytojų ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis N. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu (b. l. 86).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. P. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas nuosavybei), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į N. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį N. P. – baustas administracine tvarka, teistas, nedirbantis.
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, N. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Nukentėjusioji J. D. byloje pareiškė 1296,30 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kad žala J. D. atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo N. P. veiksmų, ši žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis neginčijo turtinės žalos dydžio, nukentėjusiajai atlygino 200 Eur padarytos žalos, o likusią 1096,30 Eur žalą N. P. įsipareigojo atlyginti iki 2019 m. gegužės 20 d. (I t., b. l. 195). Darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir civilinio ieškovo J. D. naudai iš kaltinamojo N. P. priteistina 1096,30 Eur turtinė žala, kurią jis įpareigotinas atlyginti iki 2019 m. gegužės 20 d. (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos miškų tarnyba byloje pareiškė 2613,60 Eur civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo (I t., 52-54).
Atsižvelgiant į tai, kad žala gamtai atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo N. P. veiksmų, ši žala priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Kaltinamasis neginčijo turtinės žalos dydžio, N. P. atlygino 50 eurų žalą, o likusią žalos dalį 2563,60 Eur įsipareigojo atlyginti per 18 mėnesių (I t. b. l. 57, 60). Darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo N. P. priteistina 2563,60 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 39-40).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo įpareigojant N. P. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ str., N. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant N. P. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Tenkinti civilinio ieškovo J. D. civilinį ieškinį ir priteisti iš N. P. J. D. 1096,30 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis eurus, 30 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį ir priteisti iš N. P. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybai 2563,60 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 60 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Iki bausmės vykdymo pradžios N. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam N. P., kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.