- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 1S-459-491/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs V. E. skundą dėl 2014 m. balandžio 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiuo asmeniu,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi V. E. įpareigotas iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., nesiartinti prie smurtą patyrusios C. S. (C. S.), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Šalies argumentai
Panevėžio apygardos teismui pateiktu skundu V. E. prašo panaikinti jam inkriminuotus nepagrįstus kaltinimus. Dėsto gyvenimiškas aplinkybes apie savo sveikatą, savo ir motinos santykius su seserimis bei tarpusavyje, nurodo, kad nesutinka su motinos pateiktais kaltinimais. Pažymi, kad visi nesutarimai kilo prieš 5 metus, kai jo seserys įkalbėjo mamą parduoti namą ir turimą žemę, o visai tai nuo jo buvo slepiama. Tvirtina, kad jokio psichologinio ir fizinio smurto prieš motiną nenaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 str. 1 d., nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, gali būti skiriamos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu bei įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama nutartimi ir skyrė V. E. Įstatyme numatytas priemones.
Bylos duomenys rodo, kad 2014-04-25 pagal Ch. S. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtarimas padarius šią nusikalstamą veiką buvo pareikštas V. E.. Jis įtariamas tuo, kad terorizavo ją grasindamas padegti turtą, sistemingai ją baugino naudodamas prievartą, t. y. penkerių metų laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, nuolat būdamas neblaivus vadino savo motiną įvairiais necenzūriniais žodžiais, gąsdino ją, grasino padegti namus, nuolat baugino, stumdė, naudojo fizinį smurtą, žiemos laikotarpiu vijo iš namų neleisdamas jai būti šildomose patalpose, 2014-04-20 grasino padegti namus, 2014-04-25 išvijo motiną iš namų, tokiais veiksmais naudodamas psichologinį smurtą prieš savo motiną. Taigi, visi pirmiau aptarti duomenys leidžia įtarti, kad V. E. gyvena kartu su savo motina, kuri kreipėsi į policijos pareigūnus tvirtindama, jog sūnus prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko pagal BK 145 str. 2 d. ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog V. E. galimai naudojo smurtą artimoje aplinkoje, t. y. prieš savo motiną, dėl ko apylinkės teismas skundžiama nutartimi jam pagrįstai taikė šias smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens Ch. S., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Apygardos teismas pažymi, kad šiame procese skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas patikrina tik Įstatyme numatytų nukentėjusiojo asmens apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonių taikymo pagrįstumą, tačiau neanalizuoja paties įvykio aplinkybių, įtarimo pagrįstumo, kaltės, bausmės klausimų ir panašiai. Tai turės būti padaryta priimant šiame procese galutinius sprendimus prokurorui ar apylinkės teismui, kuriam bus perduota nagrinėti ši baudžiamoji byla.
Kartu aukštesnysis teismas pastebi, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties fabuloje dėl rašymo apsirikimo buvo įrašyti ne 2014 m., o 2013 m. Tačiau visa bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta būtent 2014 m. balandžio 27 d., o šis apsirikimas nedaro jokios įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Pareiškėjo V. E. skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. balandžio 27 d. Utenos apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.