Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB „D A“ direktorius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. Ž. surašytas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 A. Ž. būdamas UAB „DA“ į. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 4 įmonės darbuotojams įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėjo darbo užmokestį, kurio dalis nebuvo atvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad UAB „D A“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 60 (26 + 34) atvejų išmokėjo 4 darbuotojams iš viso 19654,00 Eur (2018 m. - 8070,00 Eur, 2019 m. - 11584,00 Eur) (pagal paaiškinimus) darbo užmokesčio, iš jų: D. K. - 5407,00 Eur (2018 m. -2640,00 Eur, 2019 m. -2767,00 Eur), L. S. - 8687,00 Eur (2018 m. -4290,00 Eur, 2019 m. -4397,00 Eur), R. L. - 5080,00 Eur (2018 m. - 1140,00 Eur, 2019 m. - 3940,00 Eur), E. P. 2019 m. -480,00 Eur, tokiu būdu 60 (26 + 34) atvejų apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 8131,95 Eur (2018 m. -2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo bei 5154,04 Eur (2018 m. - 2195,18 Eur, 2019 m. -2958,86 Eur) atlyginimo išmokėjimo 4 bendrovės darbuotojams. Tokiu būdu UAB „D A“ laikotarpiu nuo 2018-01 -01 iki 2019-12-31 nuo nepriskaityto iš viso 8131,95 Eur (2018 m. -2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo iš viso 3997,74 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: -Valstybės biudžetui išviso 1626,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2018 m.-498,73 Eur 15 proc., 2019 m. - 1127,93 Eur 20 proc.); Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 2371,08 Eur, iš jų: 740,10 Eur (2018 m. - 89,23 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. - 650,87 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų); 541,39 Eur (2018 m. - 178,60 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m — 362,79 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka); 69,76 Eur pensijų įmokų (2018 m. - 13,93 Eur 2 proc., 2019 m. - 55,83 Eur 3 proc.). Taip, A. Ž. būdamas UAB „D A“ direktoriumi nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d.; 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str.; 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 1X-1007 23 str. 1 d.; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 12 str. 1 ir 2 d., 17 str. 2 d.; 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 str. 1 d., 2 d., 17 str. 2 d.; 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 str. 1 d., 8 str. 1 d., 12 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje.

Iš 2020 m. sausio 28 d. A. Ž. paaiškinimo matyti, kad darbo užmokestį darbuotojams kiekvieną mėnesį, iki mėnesio 10 d. išmoka grynais pinigais, (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ne visą darbo užmokestį įtraukia į apskaitą. D. K. per mėnesį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio kiekvieną mėnesį išmoka ne mažiau 250,00 Eur, R. L. per mėnesį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio išmoka ne mažiau kaio nuo 300,00 Eur iki 500,00 Eur (35 proc. nuo apyvartos). E. P. per mėnesį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio išmoka ne mažiau kaip 150 Eur per mėnesį, L. S. per mėnesį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio išmoka ne mažiau kaip nuo 400,00 Eur iki 500 Eur. D. K. moka minimalų darbo užmokestį. I. A. šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, o iki tol jai mokėjo ne mažiau kaip 300,00 Eur per mėnesį (b. l. 8).

Iš 2020 m. vasario 12 d. patikslinto A. Ž. paaiškinimo dėl atlyginimų mokėjimo 2018 metais D. K., L. S., R. L. matyti, kad ankstesnio paaiškinimo metu neprisiminė tikslų skaičių, todėl nurodo, jog D. K. faktiškai mokėjo ne mažiau kaip 220,00 Eur per mėnesį. Viso už 2018 metus D. K. išmokėjo ne mažiau kaip 2640,00 Eur. L. S. nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. gruodžio 31 d. faktiškai mokėjo ne mažiau kaip 390,00 Eur per mėnesį. Viso už 2018 m. (nuo 2018-02-01 iki 2018-12-31) L. S. sumokėjo ne mažiau kaip 4290,00 Eur. R. L. 2018 m. už spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. faktiškai mokėjo ne mažiau kaip 380 Eur per mėnesį. Viso už minėta laikotarpį R. L. išmokėjo ne mažiau kaip 1140 Eur. Atlyginimus minėtiems darbuotojams išmokėdavo kartą per mėnesį, įmonės veiklos vykdymo vietoje adresu Kauno g. 9A-85, Klaipėda. Buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojama tik dalis realiai išmokamo atlyginimo (b.l. 11).

Iš 2020 m. vasario 13 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad jis UAB „D A“ dirba nuo 2016 m. birželio 6 d. Dirba gydytojo - veido ir žandikaulių chirurgo pareigose. Dažniausiai dirba po 2-3 val. 2-3 kartus per mėnesį (kas antrą savaitę). 2019 m. jo mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo ne mažesnis kaip 250,00 Eur. Išskyrus 2019 m. balandžio mėn., už kurį gavo apie 17 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Viso už 2019 metus gavo ne mažiau kaip 2 767,00 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Atlyginimą jam išmokėdavo grynais pinigais A. Ž. įmonės veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį. 2018 m. jo mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo ne mažesnis kaip 220,00 Eur per mėnesį. Šį darbo užmokestį taip pat grynais pinigais kiekvieną mėnesį išmokėdavo A. Ž. įmonės veiklos vykdymo vietoje. Viso už 2018 metus gavo ne mažesnį kaip 2 640,00 Eur atlyginimą („į rankas“). Ar visas išmokėtas darbo užmokestis buvo atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje nežino (b. l. 12).

Iš 2020 m. sausio 28 d. R. L. paaiškinimo matyti, jog bendrovėje ji burnos higieniste pradėjo dirbti nuo 2018 m. Faktiškai dirba ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę, kartais ir 3 dienas per savaitę. Per 1 darbo dieną dirba 5-6 val. Su bendrovės vadovu susitarė, kad jai faktiškai kiekvieną dieną mokės 35 proc. nuo jos suteiktų paslaugų sumos. Darbo užmokestį jai išmoka įmonės vadovas A. Ž. kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Per 1 mėnesį jos darbo užmokesčio suma susidaro nuo 400,00 Eur iki 500,00 Eur. Jai direktorius duoda pasirašyti dokumentus, kuriuose darbo užmokesčio sumos ji neatsimena. Nežino, ar visas jai mokamas darbo užmokestis įtraukiamas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Per 1 mėnesį jos klientams suteiktų paslaugų suma sudaro skirtingą sumą. Jai darbo užmokestis mokamas tik grynais pinigais. Nežino kokiu darbo krūviu yra įdarbinta. Vienos jos procedūros kaina siekia nuo 32,00 Eur iki 42,00 Eur (b. l. 9).

1) UAB „D A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį.“, tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 60 (26 + 34) atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, iš jų: 8131,95 Eur (2018 m. - 2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) atlyginimo priskaitymo; iš viso 2977,91 Eur (2018 m. - 780,49 Eur, 2019 m. - 2197,42 Eur) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 1626,66 Eur (2018 m. - 498,73 Eur 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, 2019 m. 1127,93 Eur 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio); 69,76 Eur (2018 m. - 13,93 Eur 2 proc. pensijų įmokų, 2019 m. - 55,83 Eur 3 proc. papildoma įmoka pensijos kaupimui); 740,10 Eur (2018 m. - 89,23 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. 650,87 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų); 541,39 Eur (2018 m. - 178,60 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m - 362,79 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka); 5154,04 Eur (2018 m. - 2195,18 Eur, 2019 m. - 2958,86 Eur) atlyginimo išmokėjimo.

2) UAB „D A“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. ”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „ Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 60 (26 + 34) atvejų buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo: 8131,95 Eur (2018 m. -2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) atlyginimo priskaitymo; iš viso 2977,91 Eur (2018 m. - 780,49 Eur, 2019 m. - 2197,42 Eur) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo; 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka); 5154,04 Eur (2018 m. - 2195,18 Eur, 2019 m. - 2958,86 Eur) atlyginimo išmokėjimo (detaliau išdėstyta 1 - 2 prieduose).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. “UAB „Devyni A“ nesilaikė:

2) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų ”;

Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad »Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (iki 2018-12-31); 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (nuo 2019-01-01), tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 4 darbuotojams nuo 8131,95 Eur (2018 m. - 2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio priskaitymo (išmokėta 5154,04 Eur (2018 m. - 2195,18 Eur, 2019 m. - 2958,86 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo j Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 2301,32 Eur, iš jų: 740,10 Eur (2018 m. - 89,23 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. - 650,87 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų); 541,39 Eur (2018 m. - 178,60 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m - 362,79 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka);

3) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kur nurodyta, kad „ Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (iki 2018-12-31); 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „dalyvio lėšomis mokamospensijiį įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ (nuo 2019-01-01), tai yra laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 2 darbuotojoms: L. S., R. L. nuo apskaitoje neparodyto 2517,12 Eur (2018 m. - 698,19 Eur, 2019 m. - 1818,93 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą - 69,76 Eur pensijų įmokų (2018 m. - 13,93 Eur 2 proc., 2019 m. - 55,83 Eur 3 proc.) (detaliau išdėstyta 1 - 2 prieduose).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Devyni A“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 nuo nepriskaityto iš viso 8131,95 Eur (2018 m. - 2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) darbo užmokesčio neapskaičiavo iš viso 3997,74 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: Valstybės biudžetui iš viso 1626,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2018 m. - 498,73 Eur 15 proc., 2019 m. - 1127,93 Eur 20 proc.); Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 2371,08 Eur, iš jų: 740,10 Eur (2018 m. - 89,23 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. - 650,87 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų); 541,39 Eur (2018 m. - 178,60 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m - 362,79 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka); 69,76 Eur pensijų įmokų (2018 m. - 13,93 Eur 2 proc., 2019 m. - 55,83 Eur 3 proc.) (b.l. 13-17).

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

A. Ž. padaryti nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, jo paties paaiškinimais, patikrinimo aktais Nr. 04/12-1-10-939-A1 ir Nr. 04/12-1-10-939-A3, R. L., D. K. paaiškinimais, specialisto paaiškinimais dėl UAB „DA“ ūkinės finansinės veiklos, kita rašytine bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tiek nusižengimų tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. Ž. kaltę pripažino visiškai, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojama tik dalis realiai darbuotojams išmokamo darbo užmokesčio. Surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Ž., būdamas UAB „D A“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31, 4 įmonės darbuotojams įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėjo darbo užmokestį kurio dalis nebuvo atvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad UAB „D A“ laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 60 (26 + 34) atvejų išmokėjo 4 darbuotojams iš viso 19654,00 Eur (2018 m. - 8070,00 Eur, 2019 m. - 11584,00 Eur) (pagal paaiškinimus) darbo užmokesčio, iš jų: D. K. - 5407,00 Eur (2018 m. -2640,00 Eur, 2019 m. -2767,00 Eur), L. S. - 8687,00 Eur (2018 m. -4290,00 Eur, 2019 m. -4397,00 Eur), R. L. - 5080,00 Eur (2018 m. - 1140,00 Eur, 2019 m. - 3940,00 Eur), E. P. 2019 m. -480,00 Eur, tokiu būdu 60 (26 + 34) atvejų apskaitos dokumentais (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais) nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 8131,95 Eur (2018 m. -2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo bei 5154,04 Eur (2018 m. - 2195,18 Eur, 2019 m. -2958,86 Eur) atlyginimo išmokėjimo 4 bendrovės darbuotojams. Tokiu būdu UAB „Devyni A“ laikotarpiu nuo 2018-01 -01 iki 2019-12-31 nuo nepriskaityto iš viso 8131,95 Eur (2018 m. -2975,67 Eur, 2019 m. - 5156,28 Eur) darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo iš viso 3997,74 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: -Valstybės biudžetui išviso 1626,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2018 m.-498,73 Eur 15 proc., 2019 m. - 1127,93 Eur 20 proc.); Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 2371,08 Eur, iš jų: 740,10 Eur (2018 m. - 89,23 Eur 3 proc. socialinio draudimo įmokų, 2019 m. - 650,87 Eur 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų); 541,39 Eur (2018 m. - 178,60 Eur 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2019 m — 362,79 Eur 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų); 1019,83 Eur (2018 m. - 927,86 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2019 m. - 91,97 Eur 1,77 proc. darbdavio įmoka); 69,76 Eur pensijų įmokų (2018 m. - 13,93 Eur 2 proc., 2019 m. - 55,83 Eur 3 proc.). Taip, A. Ž. būdamas UAB „D A“ direktoriumi nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d.; 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d., 40 str.; 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 1X-1007 23 str. 1 d.; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 12 str. 1 ir 2 d., 17 str. 2 d.; 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 str. 1 d., 2 d., 17 str. 2 d.; 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 str. 1 d., 8 str. 1 d., 12 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje.

A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir padarė nusižengimus, už kuriuos traukiamas atsakomybėn, tačiau kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti dokumentai – VMI ir SODRAI pateikti patikslinti duomenys apie pajamas, susijusias su nagrinėjama byla, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad buvo sumokėti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir įmokos, leidžia daryti išvadą, kad asmuo nevengia atsakomybės už padarytus nusižengimus ir siekia pašalinti neigiamus savo neteisėtų veiksmų sukeltus padarinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. Ž. nusižengimus padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pripažino savo kaltę ir nesiekė išvengti atsakomybės. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti A. Ž. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus perpus mažesnes baudas, nei numatyta minimali bauda ANK 99 straipsnio 3 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. Ž. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20111295943 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.