Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., jo atstovei advokato padėjėjai R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2013-08-07, apie 16.30 val., Raudondvario pl. ir Brastos g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį Mercedes–Benz „E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleido automobilio Ford „Transit“, kuris vengdamas eismo įvykio atsitrenkė į stovintį automobilį Renault „Kangoo“, o šis atsitrenkė į už jo stovintį automobilį Opel „Vectra“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 158 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis nepranešęs apie įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis privažiavo prie sankryžos, įjungė kairio posūkio signalą, pažiūrėjo abi puses, pirma juosta artėjo mašina, kuri rodė posūkį į dešinę pusę, ji buvo pradėjusi sukti. Jis po truputį įvažinėjo į sankryžą ir pastebėjo, kad antra juosta staigiai atvažiuoja kita mašina, sustabdė, nors į sankryžą buvo įvažiavęs labai mažai t.y. truputėlį į pirmą juostą. Tuomet jis tą mašiną praleido, ji pravažiavo, o jis staigiai apsidairė ir pagreitinęs nuvažiavo. Į jo automobilį niekas neatsitrenkė, apie šį įvykį sužinojo iš tetos. Nesupranta, kaip jis taip galėjo sureaguoti, nes jis nebuvo taip įvažiavęs, kad jis galėtų pasibaidyti. Nematė, kad įvyko eismo įvykis, viskas atrodė saugu, jis praleido automobilį, kuris jo nekliudė, nesijaučia sukėlęs autoįvykį.

Liudytojas T. N. parodė, kad 2013-07-07 važiavo iš Jurbarko, apie 16.30 val. privažiavus Brastos g. ir Raudondvario pl. sankryžą, priešais jį išvažiavo Mercedes–Benz automobilis. Jis važiavo antra kelio eismo juosta ir norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę pusę. Prieš susiduriant su automobiliu „Renault“ jis pajuto smūgį, nusukinėjant buvo stuktelėjimas. Automobilio Mercedes–Benz vairuotojas buvo išlindęs į pirmą eismo juostą. Sankryža toje vietoje didelė, jo automobilis taip pat, todėl mano, kad jis turėjo matyti.

Liudytoja A. P. parodė, kad atvažiavus į Raudondvario pl. sankryžą iš dešinės pusės vyšninės spalvos automobilis Mercedes–Benz trenkėsi jiems į priekį, jis jų automobilį pastūmė per dvi juostas. Tuomet vairuotojas greitai iššoko iš automobilio ir užsirašė Mercedes–Benz automobilio numerį, kuomet tas automobilis pavažiavo atgal ir greit išvažiavo į priekį. Smūgis buvo į jos pusę, nestiprus, tačiau juntamas. Jis atvažiavo iš dešinės pusės ir bumbtelėjo į jų automobilio padangas. Vairuotojas susidūrimą jautė, nes juos nustūmė per dvigubą juostą.

Liudytojas M. V. parodė, kad jis stovėjo Raudondvario pl. norėdamas sukti į Brastos gatvę, o prieš jį dar stovėjo automobilis „Renault“. Pamatė, kad į jų kelio pusę iššoko automobilis Ford „Transit“ ir trenkėsi į automobilį „Renault“, o „Renault“ atsitrenkė į jo automobilį. Išlipus iš automobilio to vairuotojo jau nebuvo, kaip suprato iš aplinkinių, tas vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Automobilis Ford „Transit“ važiavo antra kelio eismo juosta, o automobilis Mercedes–Benz nepraleido jo važiuojant pagrindiniu keliu ir į jį trenkėsi. Ar buvo kontaktas jis nepastebėjo, padangų stabdymo negirdėjo, nematė ar automobilis Mercedes–Benz buvo sustojęs. Tvirtina savo rašytinius paaiškinimus, esančius byloje.

Liudytoja I. M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, jie buvo klasiokai. Jie važiavo automobiliu, ji sėdėjo gale, privažiavus sankryžą M. V. pasižiūrėjo į šalis ir pasuko į kairę pusę. Nežino iš kur ir į kur važiavo, tačiau nieko nebuvo. Matė pagrindine gatve atvažiuojantį automobilį „Ford“, matė jį prieš atliekant manevrą. Jie išvažiavo, apsidairė į kairę ir į dešinę, paskui vėl į kairę pusę, tuomet dideliu greičiu atvažiavo automobilis Ford „Transit“. Grojo muzika, todėl padangų cypimo negirdėjo. M. V. nesustabdė mašinų ir nuvažiavo toliau.

Liudytojas E. I. parodė, kad iš Brastos gatvės išvažiavo automobilis, kuris norėjo daryti kairį posūkį, o jam iš kairės, Raudondvario pl. link centro važiavo automobilis Ford „Transit“. Jis spėjo išvažiuoti iš Brastos g., kirto Raudondvario pl., o tuo metu automobilis Ford „Transit“, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir trenkėsi į stovinčius priešingoje kryptyje automobilius. Kontakto negalėjo būti, nes ant automobilio Ford „Transit“ dešinės pusės nėra jokių žymių, eismo įvykio metu kontakto tarp šių automobilių nebuvo. Iš eismo įvykio automobilio Mercedes–Benz vairuotojas nuvažiavo, jis privalėjo sustoti, išsiaiškinti. Automobilio Mercedes–Benz priekio sugadinimas buvo iš anksčiau, o ant automobilio Ford „Transit“ tokių apgadinimų nėra, apgadintas tik priekis. Jei būtų buvęs kontaktas, tai tikrai matytųsi jo žymės. Jei jis nebūtų sudaręs kliūties, tai Ford „Transit“ butų nuvažiavęs toliau, viskas atsitiko dėl automobilio Mercedes–Benz vairuotojo veiksmų, jis sudarė kliūtį.

Liudytojas K. S. parodė, kad jis vairavo automobilį Renault „Kangoo“. Jis iš Raudondvario pl. važiavo į Brastos g. ir laukė antroje juostoje, kada galės sukti. Staiga pamatė, kad į jo automobilį atlekia automobilis Ford „Transit“, nuo smūgio jis šiek tiek su „kabliu“ atsitrenkė į kitą automobilį. Matė, kad užkišo vyšninės spalvos automobilis, jis jau buvo pravažiavęs pirmą juostą ir sudarė kliūtį automobiliui Ford „Transit“. Tarp tų automobilių kontakto nematė. Automobilio Mercedes–Benz vairuotojas išgąsdino automobilio Ford „Transit“ vairuotoją ir jis suko link jo, o Mercedes–Benz pravažiavo pro Ford „Transit“ galą. Automobilis Ford „Transit“ greitai nevažiavo, nes smūgis į jį nebuvo didelis, jam pramušė radiatorių, išdaužė lempą ir šiek tiek sulenkė kapotą. Tvirtina savo rašytinius paaiškinimus, esančius byloje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V. atstovė advokato padėjėja R. J. paaiškino, kad M. V. sąžiningai klydo dėl savo poelgio teisinių pasekmių t.y. kadangi nebuvo jokio kontakto su kitais automobiliais, jis kitiems automobiliams žalos nepadarė, nemanė, kad įvyko eismo įvykis, todėl nesustojo ir neišlipo iš automobilio. Taip pat nurodo, kad jis neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi M. V. vairuodamas automobilį ir juo manevruodamas nesužeidė žmogaus, nesugadino ir neapgadino nei vienos transporto priemonės ar kito turto, jis nelaikė, kad yra kelių eismo taisyklių pažeidėjas ar eismo įvykio sukėlėjas ir toliau tęsė vairavimą.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis į sankryžą nebuvo įvažiavęs taip giliai, kad vairuotojas turėjo taip pasibaidyti ir išvažiuoti į priešingą eismo juostą, tačiau šis jos paaiškinimas laikytinas gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Liudytojai T. N. ir A. P. nurodė, kad kontaktas tarp automobilių Ford „Transit“ ir Mercedes–Benz buvo, tačiau šių jų paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V., liudytojai M. V., I. M. ir K. S. nurodė kontakto tarp šių automobilių nejutę ir nematę, liudytojas E. I. paaiškino, kad kontakto negalėjo būti, nes ant automobilio Ford „Transit“ dešinės pusės nėra jokių žymių, eismo įvykio metu kontakto tarp šių automobilių nebuvo, tą patvirtina ir byloje esantis transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad automobilio MB „E230“ kairės pusės šonas neapgadintas, kontakto žymių su automobiliu Ford „Transit“ nenustatyta, automobilis tiriamo eismo įvykio metu apgadintas nebuvo, šį faktą patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose jokių kontakto žymių, patvirtinančių automobilių kontaktą, nėra. Nepaisant to, teismas pažymi, kad M. V. važiavo šalutiniu keliu ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio transporto priemonei, artėjusiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko automobilis Ford „Transit“ vengdamas eismo įvykio atsitrenkė į stovintį automobilį Renault „Kangoo“, o šis atsitrenkė į už jo stovintį automobilį Opel „Vectra“. M. V. kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastis kilti eismo įvykiui.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-7), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 8), tarnybiniais pranešimais (b.l. 9), pranešimu (b.l. 11), paaiškinimais (b.l. 12-16), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 24), kita bylos medžiaga.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad M. V. 2013-08-07, apie 16.30 val., Raudondvario pl. ir Brastos g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį Mercedes–Benz „E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleido automobilio Ford „Transit“, kuris vengdamas eismo įvykio atsitrenkė į stovintį automobilį Renault „Kangoo“, o šis atsitrenkė į už jo stovintį automobilį Opel „Vectra“, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. M. V. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio jis apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V. vairuojamas automobilis tiesiogiai eismo įvykyje nedalyvavo, kontakto tarp jo vairuojamo automobilio ir kitų automobilių nebuvo, tiesiogiai savo veiksmais žalos nepadarė, todėl manytina, kad jis galėjo nepastebėti ir nesuprasti, jog dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad M. V. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, jog M. V. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti jį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. M. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.